- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-2049-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21260-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27866-933/2016 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui teritorijai „Lietuvos respublika“, atstovaujamai institucijos „Lietuvos teisingumo ministerija“, institucijos „Kaišiadorių rajono apylinkės teismas“ ir institucijos „Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariatas“ dėl žalos atlyginimo, kuria ieškovui A. B. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo teritorijos „Lietuvos respublika“ 20 008 Eur žalos (8 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės) atlyginimą už nekaltumo prezumpcijos ir ieškovo teisių pažeidimą sulaikymo nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. metu, vykdant 2013 m. birželio 14 d. atstovo institucijos „Kaišiadorių rajono apylinkės teismo“ patvarkymą. Taip pat ieškovas ieškiniu prašo Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 dalies pagrindu išreikalauti iš Jonavos rajono PK ir Kauno apskrities VPK areštinės bei Kauno tardymo izoliatoriaus 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. jo sulaikymo metu surašytus protokolus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovui A. B. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111-114 str.) bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Ieškovas turi aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį atsakovui teritorijai „Lietuvos respublika“, atstovaujamai institucijos „Lietuvos teisingumo ministerija“, institucijos „Kaišiadorių rajono apylinkės teismas“ ir institucijos „Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariatas“. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Nagrinėjamu atveju ieškinyje vartojamomis sąvokomis, kuriomis įvardijamas atsakovas bei jį atstovaujančios institucijos, yra iškreipiami oficialūs valstybės bei jos institucijų pavadinimai. Teismai ne kartą konstatavo, kad ieškovo toks proceso dalyvių įvardijimas vertinamas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-162-186/2016, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo ieškovą patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų pavadinimus.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 nustatė, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymą žalą privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (3.22.2 p.), o kitose, nei nurodyta 3.22.2 punkte bylose dėl žalos, kurią privalo atlyginti valstybė, jai atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (3.23 p.). Įvertinant ieškinio turinį, minėtos institucijos yra Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas išaiškino ieškovui, kad teikiant teismui ieškinį (šalinant trūkumus), atsakovu turi būti nurodoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Pagal išdėstytas aplinkybes iš proceso dalyvių turi būti pašalinami ieškovo nurodyti atsakovo atstovai – institucija „Kaišiadorių rajono apylinkės teismas“ bei institucija „Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariatas“.
Teismas išaiškino, jog CK 6.249 straipsnyje įtvirtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Dėl padarytos turtinės žalos turi būti pateikti įrodymai ir įvardijamos žalos padarymo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 8 EUR turtinę žalą, kurią sieja su raktų laikiklio sugadinimu, tačiau įrodymų, patvirtinančių minėto daikto priklausomybę ieškovui, taip pat šio daikto būklę teismui nėra pateikta (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovas šiuo atveju prašo priteisti neturinę žalą, kurią vertina iš viso 20 000 EUR suma. Pagal ieškovo reikalavimą ir ieškinio turinį nėra aišku, kuo pasireiškė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimas (kokius konkrečius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ar pan. patyrė ieškovas), kaip įvertintas neturtinės žalos dydis, kaip ji siejama su teismų ir pareigūnų veiksmais. Nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų neteikta (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Be to, ieškovas nurodė, kad pareigūnų neteisėtais veiksmais neturtinė žala padaryta ne tik jam ir jo artimiesiems, tokiu asmeniu įvardijamas ieškovo 92 m. amžiaus tėvas. Taigi teismas pažymėjo, kad jei ieškovas dalį reikalavimų reiškia ir trečiųjų asmenų vardu, turi nurodyti ir pateikti dokumentus, kieno vardu ir kokio dydžio reikalavimą reiškia, pateikti įgaliojimą veikti trečiųjų asmenų vardu, todėl įpareigojo ieškovą pateikti paaiškinimus, ar ieškinį teikia tik savo vardu, ar taip pat atstovaudamas ir kitų asmenų interesus, bei ar turi tam įgaliojimus.
Kaip dar vieną ieškinio trūkumą teismas nurodė dokumento, kuris surašytas vokiečių kalba, vertinimo nebuvimą, nors CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, todėl įpareigojo ieškovą pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą teikiamo dokumento vertimą.
Kadangi ieškovas prie ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, kurių kopijos nėra tinkamai patvirtintos, teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui prie ieškinio pridedamų dokumentų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas, kaip to reikalauja CPK 114 straipsnio 1 dalis. Be to, teismas įpareigojo ieškovą pateikti tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną jų tektų teismui ir visiems atsakovo atstovams (CPK 113 str. 1, 2 d.), o taip pat išdėstyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; informacija, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 str. 1 d. 5, 6, 7 p.).
Teismas nustatė, kad ieškovas, reikšdamas prašymą dėl Jonavos rajono PK ir Kauno apskrities VPK areštinės bei Kauno tardymo izoliatoriaus jo sulaikymo metu surašytų protokolų pateikimo, privalo nurodyti, kodėl jis pats negali pateikti šių įrodymų ir, kad būtų kreipęsis į nurodytas institucijas dėl duomenų pateikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Teismo nutartis turi būti panaikinta ir dėl to, kad ji priimta pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio nuostatas. Ieškovui yra suteikta teisė ieškinyje nurodyti ir keisti atsakovus, o ieškinys privalomas nagrinėti iš esmės su ieškinyje nurodytais atsakovais. Taip pat pažeista Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 4 dalis, nes atsakovo, teismo pavadinimo, kitų proceso dalyvių nurodymas ir kiti neesminiai trūkumai, negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Be to, pasak apelianto, pagal teismų suformuluotą praktiką, negalima reikalauti ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti ieškinio materialinį reikalavimą. Reikalavimas ieškinio priėmimo stadijoje pateikti rašytinių įrodymų originalus ar tinkamai patvirtintas kopijas taip pat yra formalus, todėl negali būti pagrindas taikyti Civilinio proceso kodekso 138 straipsnyje įtvirtintą ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui A. B. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas, o teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Visgi įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatyme ieškiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-302/2013).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus bei patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų pavadinimus.
Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad teismas priimtoje nutartyje pažeidė Civilinio proceso kodekso 45 straipsnį, nes ieškovui yra suteikta teisė ieškinyje nurodyti ir keisti atsakovus, o ieškinys privalomas nagrinėti iš esmės su ieškinyje nurodytais atsakovais.
Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Iš tiesų, ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str., 42 str. 1 d.), tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais, bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Pagal minėtų teisės normų nuostatas, asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą. Nors apelianto nuomone, netikslus atsakovo, jo atstovo ar teismo pavadinimo nurodymas, įrodymų nepateikimas kartu su ieškiniu, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį ieškinio priėmimo stadijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovo reiškiamas ieškinys akivaizdžiai neatitinka Civilinio proceso kodekse įtvirtintų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalvimų. Ieškovas nuolat reiškia ieškinius dėl žalos atlyginimo Lietuvos Valstybei, tačiau vengia įvardinti atsakovo bei jį atstovaujančios institucijos tikslų pavadinimą, tokiu būdu, rodydamas aiškią nepagarbą Lietuvos Valstybei ir ją atstovaujančioms institucijoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslus proceso dalyvių nurodymas nėra tik formalus trūkumas, tai yra viena iš tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, todėl ieškovas, ketindamas bylinėtis teisme, privalo laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir tiksliai nurodyti proceso dalyvių pavadinimus bei kitus anketinius duomenis. Antra, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui, įgyvendinančiam bendradarbiavimo su bylos šalimi pareigą, privalu imtis visų būtinų priemonių operatyviam ir tinkamam konkrečios bylos išnagrinėjimui, t. y. teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje gali pasiūlyti šaliai pateikti įrodymus, reikalingus ieškinio teiginių pagrįstumui įvertinti, o kartu ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti. Tokiu procesiniu veiksmu, t. y. ieškinio trūkumu šalinimu, nėra paneigiamas teisės kreiptis į teismą civilinės gynybos prieinamumo principas (CPK 5 str.), tačiau kartu užtikrinami kiti svarbūs civilinio proceso principai: proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), kooperacijos (CPK 8 str.), rungimosi (CPK 12 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.). Ieškovas turi aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, įrodymus, pagrindžiančius nurodomas faktines aplinkybes, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Teismai negali toleruoti ,,bylinėjimosi dėl bylinėjimosi“. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria visiems pirmosios instancijos teismo nurodytiems ieškovo pareikšto ieškinio trūkumams, nes jie nėra formalūs, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, turi būti pašalinti.
Nors, apeliantas nurodo, kad reikalavimas ieškinio priėmimo stadijoje pateikti rašytinių įrodymų originalus ar tinkamai patvirtintas jų kopijas yra formalus, todėl tokiu atveju negali būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog nors toks ieškinio trūkumas yra pakankamai formalus ir galėtų būti pašalintas pasiruošimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, tik kaip vieną iš daugelio ieškinio trūkumų nurodė, kad teismui pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos įstatymų numatyta tvarka (CPK 114 str. 1 d.), o taip pat nėra pateikta pakankamai visiems proceso dalyviams skirtų ieškinio ir jo priedų kopijų. Minėtų reikalavimų laikymasis užtikrina informacijos išsamumą, prieinamumą ir suprantamumą ne tik dokumentą pateikusiam byloje dalyvaujančiam asmeniui, bet ir adresatui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams.