- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-718-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02735-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7866-964/2019 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. K., savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. skundu dėl antstolio veiksmų (b. l. 5) prašo nutraukti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/04775, 0174/11/00490, 0174/14/12733, 0174/14/12940, 0174/14/12944, suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodė, kad dėl jo materialinės padėties jis negali įvykdyti vykdomųjų dokumentų, nes turto ir piniginių lėšų neturi, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl iš jo negali būti reikalaujama įvykdyti to, kas neįmanoma. Anot pareiškėjo, jei vykdomosiose bylose 2 metus nevykdyti išieškojimo veiksmai, vykdomosios bylos turi būti nutraukiamos ir vykdymo veiksmai sustabdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
2. Antstolis D. K. 2019-01-28 patvarkymu (b. l. 4) skundo netenkino ir perdavė bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad visi vykdomieji dokumentai priimti skolininko atžvilgiu antstoliui perduoti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, be to, vykdomosiose bylose nenustatyta dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko kokių nors vykdymo veiksmų dėl paskirtų nuobaudų išieškojimo, todėl skundas nepagrįstas.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 9–10) prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad palaiko antstolio nepritarimo skundui argumentus.
4. Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-22 nutartimi (b. l. 16–18) pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog antstolis D. K. išieškojimą iš skolininko A. B. vykdo pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2008-02-08 išduotą nutarimą Nr. 11677262-4 dėl 4,34 Eur skolos išieškojimo (vykdomasis dokumentas antstolio kontoroje gautas 2008-04-16), Vilniaus rajono policijos komisariato 2011-08-18 nutarimą Nr. H206706 dėl 43,44 Eur skolos išieškojimas (antstolio kontoroje gautas 2011-10-06), Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos 2011-08-27 nutarimą Nr. 10N-1074199-11 dėl 43,44 Eur išieškojimo (antstolio kontoroje gautas 2011-11-02), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-09-24 nutarimą Nr. 10N-1129584-11 dėl 43,44 Eur išieškojimo (antstolio kontoroje gautas 2011-12-06), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-09-23 nutarimą Nr. 10N-1129067 dėl 43,44 Eur išieškojimo (antstolio kontoroje gautas 2011-12-06). Teismas konstatavo, jog vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad vykdomieji dokumentai priimti nepraleidus trijų mėnesių senaties termino. Iš vykdomosios bylos Nr. 0174/14/04775 duomenų matyti, kad vykdydamas penkias vykdomąsias bylas antstolis nuolat atnaujindavo duomenis apie skolininko turtinę padėtį, atlikdavo užklausas, kitus vykdymo veiksmus, tik išrašus įkeldavo į vykdomąją bylą Nr. 174/14/04775. Išanalizavęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, jog nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis nebūtų atlikęs jokių vykdymo veiksmų.
7. Teismas skolininko argumentus dėl jo sunkios materialinės padėties vertino kaip nesudarančius pagrindo vykdomąsias bylas nutraukti. Teismas nurodė, jog nuo baudų paskyrimo praėjo daug laiko, tačiau skolininkas buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių joms sumokėti. Teismas darė išvadą, jog baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo jų išieškojimu. Pabrėžė, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde neneigia žinojęs apie jam paskirtų baudų išieškojimą, o tai rodo, jog pareiškėjas nevykdė pareigos domėtis tolesne vykdymo eiga, neveikė už greitą ir ekonomišką nutarimų įvykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas (apreiškėjas) A. B. atskiruoju skundu (b. l. 24) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nutartį.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad skunde antstoliui akcentavo ne procesinius vykdymo bylos terminus, o vykdymo proceso senaties terminus, apie kuriuos teismas nepasisakė. Kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, vykdomosiose bylose yra suėję vykdymo senaties terminai. Apelianto teigimu, tvarkingas išieškojimo procesas nesustabdo senaties proceso eigos bei nesuteikia antstoliui diskrecijos senaties termino taikymo ar netaikymo klausimu. Teismas turėtų vadovautis kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nebuvo išieškoma, vykdymo procesas turi būti nutrauktas suėjus senaties terminui. Pats antstolis, netaikydamas senaties termino, peržengė ribas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
10. Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog vykdomosiose bylose yra suėję vykdymo senaties terminai, todėl jos turėjo būti antstolio nutrauktos.
13. Vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 4 p., vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 str. 2 d. institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 str. 1 d. nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312–316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (LVAT 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).
15. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (LVAT 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje, galiojusioje išieškotojui pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui, tiek šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 str. 1 d. numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos.
16. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, vykdomieji dokumentai priimti nepraleidus trijų mėnesių senaties termino: iš vykdomosios bylos Nr. 0174/14/04775 duomenų matyti, kad vykdomasis dokumentas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2008-02-08 nutarimas Nr. 11677262-4 pateiktas vykdyti antstoliui 2008-04-16; iš vykdomosios bylos Nr. 0174/14/12944 matyti, kad vykdomasis dokumentas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-09-23 nutarimas Nr. 10N-1129067-11 pateiktas vykdyti antstoliui 2011-12-06; iš vykdomosios bylos Nr. 0174/14/12940 matyti, kad vykdomasis dokumentas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-09-24 nutarimas Nr. 10N-1129584-11 pateiktas vykdyti antstoliui 2011-12-06; iš vykdomosios bylos Nr. 0174/14/12733 matyti, kad vykdomasis dokumentas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-08-27 nutarimas Nr. 10N-1074199-11 pateiktas vykdyti antstoliui 2011-11-02; iš vykdomosios bylos Nr. 0174/11/00490 matyti, kad vykdomasis dokumentas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-08-18 nutarimas Nr. H206706 pateiktas vykdyti antstoliui 2011-10-06.
17. Be to, iš vykdomųjų bylų matyti, jog antstolis D. K. nurodytose vykdomosiose bylose atliko aktyvius veiksmus, siekdamas išieškoti paskirtas baudas iš pareiškėjo, tik išrašus įkeldavo į vykdomąją bylą Nr. 174/14/04775: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms, viešiesiems registrams, priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus minėtose vykdomosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtų baudų išieškojimo procesuose nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis D. K. neatliko išieškojimo veiksmų.
18. Kadangi vykdomieji dokumentai vykdomosiose bylose buvo priimti nepraleidus trijų mėnesių senaties termino, antstolius vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomųjų dokumentų gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų nepateisinamų priežasčių būtų neatlikęs vykdymo veiksmų, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.
19. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
20. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-22 nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) A. B. (A. B.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-7866-964/2019 palikti nepakeistą.