Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., asmes kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. 2018 m. balandžio 12 d. apie 20 val. Joniškio r., Kriukų mstl., Kapų g., ties namu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią T. Š. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

2018 m. gegužės 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 606/2018(04), kurioje remiantis Ž. U. turimų medicininių dokumentų duomenimis ir atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, pateikta išvada, jog Ž. U. diagnozuota poodinė kraujosruva galvos kairėje; galvos smegenų sukrėtimas; remiantis medicininių dokumentų duomenimis Ž. U. diagnozuoti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymių sveikatos sutrikdymu; Ž. U. diagnozuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2018 m. balandžio 12 d., galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku (b. l. 76-77);

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo T. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. T. Š. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi T. Š. sąmoningai vairavo naudojamą transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio).

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis T. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 87-88), anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 89-91), paskirtos baudos sumokėtos, yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gauna pastovų darbo užmokestį. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą bei tai, jog T. Š. yra teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą bausmę – baudą (BK 55 straipsnis), jos dydį nustatant artimą, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (BK redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 29 d.) numatytam, baudos minimumui.

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis T. Š. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyventinta uždraudžiant T. Š. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – vienerius metus ir šešis mėnesius. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo T. Š. priklauso lizingo bendrovei UAB „Polenera“, kuri perdavė valdyti transporto priemonę T. Š. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindais. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, jog transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, buvo apgadinta, 2018 m. balandžio 12 d. administraciniu sprendimu uždrausta transporto priemonei Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyvauti viešajame eisme, panaikintas jos privalomos techninės apžiūros dokumentas, todėl konfiskuoti šią transporto priemonę yra netikslinga. Pagal byloje esančią lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį lizingo suma yra 2500 Eur, kaltinamasis nurodė, jog 2499 Eur sumą turi mokėti lizingo bendrovei. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2018 m. gegužės mėnesio duomenimis automobilio Audi A4, gamybos metai 2002, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM buvo 2438 Eur, kuri yra artima lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje nurodytai lizingo sumai transporto priemonei įsigyti, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 2500,00 Eur, kuri išieškotina iš kaltinamojo T. Š..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam nustatytinas keturių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Kaltinamajam T. Š. išaiškintina paskirtos bausmės vykdymo tvarka (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis) ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti T. Š. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius;

konfiskuoti iš T. Š. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).

Nurodyti T. Š., jog paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.

Įspėti T. Š., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. Š. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. Š., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.

Išaiškinti T. Š., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.