- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-484-855/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06211-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- V. K., R. U.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjai V. K. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje, kurioje tarp pareiškėjų V. K. ir R. U. patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rūmai 2025 m. birželio 18 d. patvirtino tarp šalių V. K. ir R. U. 2025 m. birželio 17 d. privalomosios mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
1.1. Taikos sutarties 2.1. punktu šalys susitarė, kad „Atsižvelgiant į tai, kad R. U. darbas komandiruotinis, R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartą per du mėnesius vieną savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val., ir pristatydamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val. Apie tikslų vaiko pasiėmimo laiką R. U. informuoja V. K. SMS žinute ne mažiau kaip prieš 2 (dvi) paras laiko“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą R. U. dėl Taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymo. Nurodė, kad R. U. nelanko ir nepasiima vaiko nuo birželio 18 d. nei vieno savaitgalio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog 2025 m. birželio 17 d. sudarytos ir teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-16394-838/2025 patvirtintos Taikos sutarties 2.1. punktas dėl bendravimo tvarkos su vaiku yra vykdomas, 2025 m. spalio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą – išdavė V. K. vykdomąjį raštą dėl 2025 m. birželio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-16394-838/2025 patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkto priverstinio vykdymo R. U.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas R. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos V. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo; suinteresuoto asmens R. U. atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš pareiškėjos V. K. suinteresuoto asmens R. U. naudai šio atskirojo skundo rengimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro bendrą 1 239 Eur dydžio sumą. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Visų pirma, teismo 2025 m. spalio 13 d. pranešimas dėl rašytinio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2VP-26046-838/2025, kuriame ir buvo nurodyta galimybė pateikti atsiliepimą iki 2025 m. spalio 23 d., suinteresuotam asmeniui R. U. buvo siunčiamas pašto korespondencijos siunta gyvenamosios vietos adresu. Suinteresuotas asmuo voką su minėtu teismo pranešimu savo pašto dėžutėje rado tik 2025 m. lapkričio 3 d., nes tik tos dienos paryčiais (4 val. ryto) jis sugrįžo namo iš 4 savaičių trukmės komandiruotės. Dėl nurodytų priežasčių atsiliepimas į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo pateiktas.
4.2. Priešingai, negu nurodoma pareiškėjos prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo nuo pat taikos sutarties įsiteisėjimo dienos sąžiningai vykdo jos sąlygas ir vaiką lanko netgi dažniau negu kartą per du mėnesius, tačiau ilgiau pabendrauti su dukra ar ją pasiimti savaitgaliui nepavykdavo tik dėl to, kad pareiškėja nebendradarbiauja ir, manytina, specialiai nuteikinėja dukrą prieš tėvą, kad ji kaskart atsisakytų su juo vykti kartu. Nepaisant to, kad visi apsilankymai su pareiškėja buvo iš anksto suderinti, suinteresuotam asmeniui atvykus pas vaiką, nė karto taip ir nepavyko jo pasiimti savaitgaliui, nes vaikas atsisako vykti su tėvu. Suinteresuotam asmeniui yra pavykę vos pora kartų 1-2 valandas pabūti su vaiku šalia namų esančioje žaidimų aikštelėje, pasivaikščioti netoliese (visą laiką juodu sekė pareiškėja), tačiau pastaruoju metu vaikas atsisako netgi ir tokio buvimo su tėvu ir jų susitikimai trunka vos po keletą minučių. Būtent pareiškėja taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką vykdo tik formaliai – atveda vaiką susitikti su suinteresuotu asmeniu, tačiau vaiko nepalieka, būna prie jo ir stebi, kaip jis atsakys į klausimą, ar sutinka vykti su tėvu. Vaikui atsisakius – iš karto paima vaiką už rankos ir vedasi jį namo. Pareiškėja nededa jokių pastangų, kad vaikas bendrautų su tėvu, netgi džiūgauja, kad suinteresuotam asmeniui ir vėl nepavyko pasiimti vaiką ir ji galės jam savotiškai atkeršyti, kreipdamasi į antstolį.
4.3. Pabrėžtina, kad suinteresuotas asmuo yra išnaudojęs visas galimybes atkurti ir stiprinti ryšį su dukra, taip pat su pareiškėja taikiai išspręsti ginčą dėl bendravimo tvarkos, t. y. atvyksta į susitikimus su dukra, derina su pareiškėja dėl trumpalaikių susitikimų su dukra ryšiui atkurti, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, prašydamas pagalbos sprendžiant susidariusią situaciją, kreipėsi į mediatorių siekdamas išspręsti situaciją (pareiškėja neatvyko), - tačiau dėl pasyvios pareiškėjos pozicijos šios pastangos nebuvo rezultatyvios. Pažymėtina, jog dėl tokio pareiškėjos elgesio suinteresuotas asmuo ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, prašydamas pagalbos, sprendžiant susidariusią situaciją. Būtent tuo metu, kai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas ir atliekamas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas dėl bendravimo tvarkos vykdymo, pareiškėja vietoj bendradarbiavimo, siekiant išspręsti ginčą, pasirinko kelią kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
5. Pareiškėja V. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apelianto (suinteresuoto asmens) R. U. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą; suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti R. U., kaip skundo iniciatoriui, kurio veiksmai ir nepagrįsti teiginiai sukėlė papildomą procesinę naštą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Suinteresuotas asmuo R. U. du mėnesius po nutarties, kuria tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, išvis neatvyko bendrauti su vaiku - nuo birželio mėnesio jis nevykdė nė vieno nustatyto savaitgalinio bendravimo. Vienkartinis atvykimas 2025 m. lapkričio 8 d. buvo atliktas tik po to, kai suinteresuotas asmuo sužinojo apie prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Tačiau tai nėra realios bendravimo tvarkos vykdymas, o tiesiog bandymas sukurti formalius įrodymus - tėvas atvyksta tik „pasižymėti“ tam, kad būtų fiksuota jo buvimo vieta, tačiau realaus bendravimo nevykdo - vaiko nepasiima, nebendrauja, laiko neskiria. Ryšys su vaiku yra nutrūkęs (o realiai – niekada nebuvo kuriamas). Tėvas neatlieka jokių veiksmų, kurie kurtų emocinį, socialinį, psichologinį ryšį su dukra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
6. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas, tiek pareiškėja kartu su savo procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: (i) apeliantas (suinteresuotas asmuo) R. U. kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus: Darbo sutartį (ir jos vertimą į lietuvių kalbą), darbdavio pažymą (ir jos vertimas į lietuvių kalbą), šalių susirašinėjimo išrašus, nuotraukas, suinteresuoto asmens ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos susirašinėjimo el. laiškus, 2025 m. liepos 28 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą, Šilalės rajono socialinių paslaugų centro pažymą, pranešimą apie suplanuotą susitikimą su psichologu, suinteresuoto asmens prašymą vykdyti privalomąją mediaciją ir pažymą dėl mediacijos pabaigos; (ii) pareiškėja V. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos naujus įrodymus: 2025 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2SP-16394-838/2025, kuria patvirtinta tarp šalių 2025 m. birželio 17 d. sudaryta taikos sutartis; 2025 m. rugsėjo 9 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą; 2025 m. spalio 27 d. Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo šalys neturėjo pareigos teikti teismui šiuo metu pateiktus rašytinius įrodymus; taip pat į tai, kad apelianto (suinteresuoto asmens) teikiama dalis įrodymų pagrindžia nurodomas aplinkybes, kad teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti jau po teismo skundžiamos nutarties priėmimo (t. y. 2025 m. lapkričio 3 d.); taip pat įvertinus pateiktų įrodymų turinį, spręstina, kad abiejų šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai gali turėti / turi reikšmę ginčo klausimui išspręsti, todėl visi (išskyrus pareiškėjos 2025 m. birželio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2SP-16394-838/2025, kuria patvirtinta tarp šalių 2025 m. birželio 17 d. sudaryta taikos sutartis, kadangi ši nutartis egzistuoja byloje ir jos prijungimas šiuo atveju būtų tiesiog perteklinis) šalių įrodymai prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kompleksiškai su kita byloje esančia medžiaga, o dėl naujų įrodymų teismas pasisakys tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtino tarp šalių V. K. ir R. U. 2025 m. birželio 17 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto byloje išdavimo, argumentuodama tuo, jog R. U. nesilaiko taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos - nelanko ir nepasiima vaiko nuo birželio 18 d. nei vieno savaitgalio.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. spalio 30 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo R. U. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl taikos sutarties sąlygų (o būtent – taikos sutarties 2.1 punkto, kuriuo nustatyta, kad, atsižvelgiant, jog R. U. darbas komandiruotinis, pastarasis bendrauja su dukra kartą per du mėnesius vieną savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val., ir pristatydamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.) nevykdymo iš suinteresuoto asmens pusės, tenkino pareiškėjos V. K. prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 2025 m. birželio 18d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkto priverstinio vykdymo R. U..
13. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas (suinteresuotas asmuo) R. U. nesutikimą su teismo 2025 m. spalio 30 d. priimta nutartimi grindžia iš esmės dviem aspektais – (i) suinteresuotas asmuo dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti teismui atsiliepimo į pareiškėjos prašymą, todėl neišklausius suinteresuoto asmens nuomonės ginčo klausimu, buvo pažeistas rungtiniškumo principas; (ii) suinteresuotas asmuo stengiasi vykdyti taikos sutarties sąlygas, tačiau pati pareiškėja kliudo tėvui vykdyti bendravimo su dukra tvarką - visi apsilankymai su pareiškėja buvo iš anksto suderinti, suinteresuotam asmeniui atvykus pas vaiką, nė karto taip ir nepavyko jo pasiimti savaitgaliui, nes pareiškėja nebendradarbiauja ir, manytina, specialiai nuteikinėja dukrą prieš tėvą, todėl dukra atsisako vykti su tėvu.
14. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjai V. K. išduotas vykdomasis raštas dėl 2025 m. birželio 18d. civilinėje byloje Nr. e2SP-16394-838/2025 patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkto priverstinio vykdymo R. U., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vyraujančioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.985 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2555-1012/2024; 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021 ir kt.).
16. CPK 646 straipsnio 3 dalyje atskirai reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
17. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
18. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas, gavęs pareiškėjos V. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2SP-16394-838/2025, 2025 m. spalio 10 d. rezoliucija priėmė pareiškėjos prašymą, paskyrė rašytinį teismo posėdį 2025 m. spalio 30 d., nustatė terminą iki 2025 m. spalio 23 d. atsiliepimams į prašymą pateikti. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui (apeliantui) buvo išsiųsti 2026 m. spalio 13 d. jo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą iki nustatyto termino nepateikė, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą 2025 m. spalio 30 d. nutartį, kuria tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą.
19. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) R. U. nurodo, kad jis teismo pranešimą apie paskirtą teismo posėdį ir jo teisę/pareigą pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo gavo tik 2025 m. lapkričio 3 d., t. y. jau įvykus teismo posėdžiui ir priėmus 2025 m. spalio 30 d. skundžiamą nutartį, nes tik tos dienos (2025 m. lapkričio 3 d.) paryčiais (4 val. ryto) jis sugrįžo namo iš 4 savaičių trukmės komandiruotės. Tokias apelianto nurodytas aplinkybes pagrindžia kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai – su (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis ir darbdavio 2025 m. lapkričio 7 d. informacinis raštas, kuriame nurodoma, kad R. U. paskutinė komandiruotė vyko nuo 2025 m. spalio 4 d. iki lapkričio 3 d.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti rašytiniai įrodymai pagrindžia objektyvią priežastį, dėl ko suinteresuotas asmuo nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teisme sprendžiant rašytinio proceso tvarka, nebuvo realizuota suinteresuoto asmens – tėvo R. U. – teisė būti išklausytam, t. y. pateikti savo poziciją dėl taikos sutarties galimo nevykdymo / netinkamo vykdymo ir / arba dėl priežasčių, trukdančių tinkamai vykdyti teismo 2025 m. birželio 18 d. patvirtintos taikos sutarties dalį, numatančią bendravimo su dukra tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
21. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad po taikos sutarties, patvirtintos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi, jos 2.1 punktas pilna apimtimi nebuvo įvykdytas / vykdomas, t. y. byloje nėra duomenų, kad apeliantas per laikotarpį nuo 2025 m. birželio 18 d. iki šiol būtų praleidęs nors vieną pilną savaitgalį (kaip taikos sutartyje nustatyta – nuo penktadienio 17 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 17 val.) su dukra. Tad nors, viena vertus, yra pagrindas konstatuoti taikos sutarties toje apimtyje, kur nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka, nevykdymą, tačiau šiuo atveju, vadovaujantis teismų praktika, turi būti nustatytos priežastys, kodėl taikos sutartis (būtent taikos sutarties ginčo 2.1 punktas) nėra vykdoma pilna apimtimi.
22. Šiuo aspektu apeliantas nurodo, kad taikos sutarties sąlygas, kiek jos yra susijusios su nustatyta bendravimo tvarka, jis vykdo – atvyksta bendrauti su dukra (dažniau nei kartą per du mėnesius), tačiau pati dukra nenori su juo praleisti / pasilikti / išvažiuoti ilgesniam laikotarpiui, nes, kaip mano / teigia apeliantas, dukrą prieš jį nuteikinėja pareiškėja (motina).
23. Įvertinus tiek šalių paaiškinimus, tiek bylos medžiagą, tiek ir kartu su procesiniai dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus – šalių tarpusavio susirašinėjimus, suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos tarnybai rašytus skundus, Tarnybos išvadų turinį, nuotraukas ir kt. – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad būtent suinteresuotas asmuo (apeliantas) R. U. vienašališkai pažeidinėtų taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką: iš pateiktų šalių tarpusavio susirašinėjimo epizodų matyti, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su dukra nevyksta pagal bendravimo tvarkoje nustatytą 2.1 punktą (nors vieną nepertraukiamą savaitgalį per du mėnesius) dėl įvairių priežasčių – abi šalys akivaizdžiai supranta, jog jų dukra atsisako / nenori ilgesnį laiko tarpą praleisti su tėvu (kaip matyti iš susirašinėjimo, dukra kartais išeina trumpam pabendrauti ir praleisti laiką su tėvu, tačiau, kaip manytina, bendravimas vyksta lauke, teritorijoje netoli dukros gyvenamosios vietos); pačios šalys neina į geranorišką kontaktą viena su kita, sprendžiant klausimus tiek dėl leidimo pasimatyti su vaiku savaitgaliais (tėvo bendravimo laikotarpiu), tiek ir lanksčiau derinant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra grafiką, kuomet suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pasimatyti su dukra kitą (ne savaitgalio) dieną. Pažymėtina, jog iš šalių 2025 m. lapkričio 5 d. susirašinėjimo (atskirojo skundo 4.4 Priedas) matyti, kad pati pareiškėja, kuri ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (dėl bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo iš tėvo pusės), nurodo apeliantui, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka realios situacijos, todėl tvarką yra būtina keisti, nustatant trumpalaikius tėvo ir dukros susitikimus, arba nurodyti, kad tėvo ir dukros susitikimai turi būti vykdomi tik tuomet, kai pats vaikas nori.
24. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas; tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
25. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali pakartotinai keisti nustatytą bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką bendru susitarimu ar kreiptis į teismą su ieškiniu. Pagal kasacinio teismo formuojamą CK 3.175 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, taip pat esant nesutarimui tėvai gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog abi ginčo šalys akivaizdžiai supranta, jog tokia skyrium gyvenančio tėvo (apelianto) bendravimo su dukra tvarka (o būtent bendravimo tvarkos 2.1, kuriuo pagrindu išduotas vykdomasis raštas), kokia ji yra nustatyta / patvirtinta teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartyje, negali būti priverstinai vykdytina – priverstinis vaiko, kurio ryšis su tėvu galimai yra nutrūkęs / susilpnėjęs, ir kuris kategoriškai atsisako vykti su tėvu, paėmimas visam (nepertraukiamam) savaitgaliui, šioje konkrečioje situacijoje neatitiktų geriausių vaiko interesų. Todėl vertinant šiuos nurodytus argumentus, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, geriausiais vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vykdomasis raštas šioje byloje negali būti išduotas.
27. Šiuo konkrečiu atveju šalims siūlytina ieškoti kompromisų, sprendžiant dėl taikos sutarties sąlygų, kiek jos susijusios su skyrium gyvenančio tėvo bendravimu su dukra, pakeitimo, kad tos sąlygos užtikrintų realų dukros ir tėvo bendravimą, galimai nustatant pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu trečias asmuo (pvz., psichologas, socialinis darbuotojas ar pan.) užtikrintų pagalbą atkurti tėvo ir dukters nutrūkusį / susilpnėjusį ryšį (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ir motina, su kuria nuolat gyvena dukra ir kuri neabejotinai turi didelę įtaką vaiko pasaulėžiūros formavimuisi, turėtų dėti daugiau pastangų, kad tas ryšys atsirastų / atsistatytų ir įsitvirtintų.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą (tame tarpe ir naujai pateiktus rašytinius šalių įrodymus), sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir, išsprendžiant klausimą iš esmės, priimti naują nutartį – pareiškėjos V. K. prašymą dėl vykdomojo rašto dėl 2025 m. birželio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-16394-838/2025 patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkto priverstinio vykdymo R. U. išdavimo atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Atskirajame skunde apeliantas R. U. prašė priteisti iš pareiškėjos jo patirtas 1 239 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 150 Eur teisinė konsultacija ir 1 089 Eur advokato išlaidos, susijusios su atskirojo skundo parengimu. Šios apelianto išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus užmokesčio už advokato pagalbą dydžio ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertina, jog pareiškimas teismui buvo paduotas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl taikos sutarties sąlygų, kiek jos susijusios su skyrium gyvenančio tėvo bendravimu su dukra, nevykdymu / netinkamu vykdymu, tačiau teismui konstatavus, jog: a) abi ginčo šalys šių taikos sutarties sąlygų nevykdo / vykdo netinkamai (suinteresuotam asmeniui ne visada pavyksta atvykti pas dukrą savaitgaliais, kaip tai nustatyta taikos sutartyje, susitikimus jis bando derinti kitomis (ne savaitgalio) dienomis; pareiškėja nesutinka (galimai ne visada) derintis prie suinteresuoto asmens prašomų susitikti su dukra dienų, tačiau vėlgi, - pareiškėja, su kuria nuolat gyvena dukra, planuoja tiek dukros, tiek ir savo laiką, be to, pareiškėja yra dirbanti, todėl galimai neturi galimybės prisiderinti prie suinteresuoto asmens prašomo susitikimų su dukra laiko); b) suinteresuotas asmuo stengiasi ieškoti būdų bendrauti su dukra, susitarti dėl to su pareiškėja (kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, mediaciją, siekiant rasti išeitį iš susidariusios situacijos, pagalbos); c) taikos sutarties sąlygų realaus įgyvendinimo negalimumas neretai susijęs ne su kuriuo nors iš tėvų elgesiu ir valia, o su pačios dukters valia, nenoru bendrauti su tėvu ir pan.; d) šalių dukra nuolat gyvena su pareiškėja (pagal taikos sutartį suinteresuotas asmuo su dukra susitinka tik vieną kartą per du mėnesius), kuriai tenka žymiai didesnė našta vaiko priežiūros, auklėjimo prasme, taip pat ir finansine prasme (pabrėžtina, kad taikos sutartimi suinteresuotas asmuo kas mėnesį vaiko priežiūrai perveda 388 Eur (plius indeksavimas), kas laikytina mažiau nei orientacinis teismų nustatytas kriterijus), todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat ir geriausių vaiko interesų (tame tarpe ir turtinių) principo užtikrinimu, apeliacinės instancijos teismas mano, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas būtų protinga ir sąžininga padalinti tarp abiejų ginčo šalių lygiomis dalimis ir priteisti iš pareiškėjos V. K. suinteresuoto asmens R. U. naudai pusę, t. y. 620 Eur pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 239 Eur / 2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (suinteresuoto asmens) R. U. atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos V. K. prašymą dėl vykdomojo rašto dėl 2025 m. birželio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-16394-838/2025 patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkto priverstinio vykdymo R. U. išdavimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens R. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.