Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vitai Damaševičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui M. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pareikštas nepilnamečio M. Ž. interesams ginti. Skyrius sutinka, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Neprieštarauja, kad iš vaiko tėvo nepilnamečiui būtų priteistas išlaikymas ir jo įsiskolinimas, proporcingas vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Byloje nustatyta, kad M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), motina – A. Š., tėvas – M. Ž.. Nepilnametis vaikas gyvena su mama, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r. sav.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

9. Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. M. Ž. nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio gyvena su mama ieškove A. Š., kuri tinkamai juo rūpinasi, prižiūri. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė (vaiko motina) netinkamai rūpintųsi vaiku ar netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią. Ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja tenkinamas, kaip geriausiai atitinkantis vaiko interesus (CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis).

11. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir kt.).

12. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

13. Ieškovė rašytinių įrodymų dėl vaiko poreikių neteikė ir iš esmės juos grindė savo paaiškinimais. Teigė, kad bendra suma, reikalinga vaiko išlaikymui, yra apie 400 Eur per mėnesį.

14. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro 63 Eur stipendija, 116 Eur vaiko pinigai, 303,11 Eur Užimtumo tarnybos išmoka, 269,61 Eur socialinė pašalpa, viso 751,72 Eur. Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė nesusituokusi. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) centre pagal pirminio formaliojo profesinio mokymo programą pirmame kurse, taip pat registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo.

15. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė. Taip pat neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus. Duomenų apie savo gaunamas pajamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje neteikė. Nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto Lietuvoje atsakovas neturi. Ieškovės paaiškinimu atsakovas užsienyje uždirba pakankamas pajamas. Duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, ribotą darbingumą, byloje nėra ir jų atsakovas neteikė.

16. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šiuo metu mokamos universalios išmokos vaikui dydis yra 70 Eur. Ieškovė gauna 116 Eur išmoką vaikui.

17. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių.

18. Ieškovės paaiškinimais išlaidas vaiko poreikių tenkinimui sudaro: apie 400 Eurų (maistui, sauskelnėms, rūbams ir avalynei, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, ugdymo bei lavinimo priemonėms, gyvenamosioms išlaidoms). Teismas įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nepilnamečio M. Ž. įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui bei vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgių, gabumų lavinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 400 Eur suma, kartu pažymėtina, kad toks išlaikymo dydis artimas minimalios mėnesinės algos dydžiui.

19. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo vertinamos vaiko interesų naudai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

20. Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia, ieškovė šiuo metu nedirba, mokosi, registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, gyvena kartu su mama jos nuosavybės teise priklausančiame būste. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes jis gyvena ir dirba užsienyje, todėl, akivaizdu, kad, dirbdamas ir gyvendamas ekonomiškai stipresnėje valstybėje, kurioje pragyvenimas daug brangesnis, atsakovas gauna gerokai didesnes pajamas nei vidutinės, gaunamos Lietuvoje, todėl jis prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, jog, kaip minėta, vaikas gyvena su ieškove, dėl ko ieškovei tenka daugiau pareigų (tame tarpe ir išlaikymo) jo atžvilgiu, atsakovo darbingą amžių, tai, kad atsakovas duomenų apie savo pajamas neteikė, teismas sprendžia, kad išlaikytinio M. Ž. išlaikymui jų tėvų galima teikti suma yra apie 284 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 200 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 22 d.), indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

21. Laikytina, kad šiuo sprendimu nustatomas atsakovo mokėtinas išlaikymo dydis nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Dėl išlaikymo įsiskolinimo

22. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. kai ieškovė su sūnumi išvyko iš Airijos ir nebegyvena su atsakovu iki 2021 m. gruodžio 31 d. Byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena. Atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 dienos išlaikymo nepilnamečiui neteikė. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismui pripažinus, kad iš atsakovo teiktinas išlaikymas M. Ž. sudaro 200 Eur, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. – 1000 Eur (200 Eur x 5 mėn. = 1000 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

23. Ieškovė A. Š. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

24. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

25. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

26. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

27. Remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas su sūnumi gali bendrauti bet kada netrukdomai, tačiau jis (atsakovas) vaiku visai nesirūpina, nerodo jokios iniciatyvos ir nesiekia palaikyti ryšio su sūnumi. Nuo sūnaus su ieškove išvykimo iš Airijos atsakovas su sūnumi yra bendravęs tik keletą kartų. Ieškovė prašo nustatyti minimalią bendravimo tvarką, jog M. Ž. bendrauja su sūnumi M. Ž. vaiko gyvenamoje vietoje, apie bendravimo laiką iš anksto susitaria su vaiko mama A. Š. telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis. Tokią tvarką prašo nustatyti atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnus yra dviejų metų ir jau seniai bendravęs su sūnumi.

28. Nesant duomenų, kad nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko ar atsakovo teisėms ir interesams, bei tai, jog šiuo metu nepilnamečiui vaikui yra dveji metai bei atsakovas su nepilnamečiu vaiku jau seniai bendravęs, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaikais tvarką, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka tvirtintina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

29. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovei byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus dėl gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymą ir turtinius reikalavimus dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Žyminis mokestis sudaro 253 Eur (88 Eur x 2 + (200 Eur x 12 x 3 proc.-25 proc.) + (1000 Eur x 3 proc. – 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,96 Eur, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 213,60 Eur (CPK 96 straipsnis).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269 - 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. Ž., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (tėvo) ir M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (sūnaus) bendravimo tvarką:

M. Ž. bendrauja su sūnumi M. Ž. vaiko gyvenamoje vietoje, apie bendravimo laiką iš anksto susitaria su vaiko mama A. Š. telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 253 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662) bei 213,60 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.