Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl pripažinimo teisės įregistruoti daiktines teises ir skolos už šilumos energiją priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei L. J. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Netiesioginis ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad butui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekia šilumos energiją. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šis butas asmeninės nuosavybės teise priklausė V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Š. 2010 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-16 informavo ieškovę, kad po V. T. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Tokią pat informaciją notarė nurodė ir 2015 m. kovo 23 rašte Nr. 29. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (28.1-08-4)-RNA-5197 pranešė ieškovei, kad butą faktiniu valdymu valdo mirusiosios dukra L. J. S., todėl nėra pagrindo inicijuoti palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn. Skolos už bute suvartotą šilumos energiją, bendroje sumoje 3 299,70 Eur, neskaičiuojant priteistų procesinių palūkanų, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-788-400/2013 ir 2015 m. vasario 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-729-223/2015 priteistos iš atsakovės L. J. S. Šių sprendimų pagrindu yra išduoti vykdomieji dokumentai – 2013 m. balandžio 2 d. vykdomasis raštas Nr. 2-788-400/2013 ir 2015 m. kovo 26 d. vykdomasis raštas Nr. VR-517, kurie pateikti vykdyti antstolei Valentinai Žydelienei. Antstolė 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. S-15978 vykdomojoje byloje dėl išieškojimo pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-788-400/2013, informavo ieškovę, kad skolininkė L. J. S. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, areštuotos skolininkės piniginės lėšos, esančios skolininkės sąskaitoje banke, tačiau iki 2014 m. gruodžio 3 d. joje piniginių lėšų judėjimo nebuvo. Ieškovės pateiktais duomenimis, per laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovės skola už suvartotą šilumos energiją išaugo ir sudaro 929,50 Eur, iš kurių 67,82 Eur yra atsakovei priskaičiuotos palūkanos. Pagal VĮ Registrų centras Testamentų registro 2017 m. lapkričio 27 d. išrašą, po V. T. mirties palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų nėra įregistruota. Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė nurodė, jog iki 2018 m. sausio 18 d. dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iš VĮ Registrų centras Gyventojų registro pažymos apie asmenį matyti, kad V. T. mirė būdama našle, turėjo vieną dukrą – atsakovę L. J. S.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.68 straipsnio 1, 2, 3 dalys numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio <...> paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių ir ginti savo interesus. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.). Tai, kad turto paveldėjimo atveju galima pareikšti netiesioginį ieškinį, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-312/2008).

Nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pareikštas netiesioginis ieškinys. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintą, taigi aiškiai apibrėžtą, galiojančią, vykdytiną reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, viršijančią CPK straipsnio 663 straipsnio 3 dalyje numatytą 2 030,00 Eur sumą, atsakovė neturi pakankamai turto reikalavimui patenkinti.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė po jos motinos V. T. mirties (duomenys neskelbtini), gyvena palikėjos V. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nors jos palikimo nėra nei priėmusi, nei atsisakiusi priimti, ir naudojasi ieškovės tiekiamomis paslaugomis. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). CK 5.11 straipsnyje nurodoma, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai, antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Kasacinis teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Byloje nėra duomenų apie tai, kad po V. T. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo būtų kreipęsi kiti galimi įpėdiniai, o atsakovės aktyvūs veiksmai po V. T. mirties, nuolatinis, ilgalaikis naudojimasis likusiu turtu, 2017 m. gruodžio 12 d. atsakovės prašymas, pateiktas ieškovės atstovui, vykdžiusiam 2017 m. lapkričio 29 d. teismo nutartį, patvirtina atsakovės valią naudotis turtu kaip savo. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė po motinos V. T. mirties, priėmė jos palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad negalima priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tad konstatavus, kad įpėdinis priėmė palikimą, jis laikomas priėmęs visą palikimą.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė po motinos V. T. mirties turi teisę priimti jos palikimą, tačiau šios teisės, kuri nėra išimtinai susijusi su atsakovės asmeniu, neįgyvendina, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidžia ieškovės teises ir interesus, užkirsdama kelią nukreipti skolos išieškojimą į aptariamą butą. Šiame kontekste akcentuotina, jog nors pagal CK 5.50, 5.60 straipsnio nuostatas, įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti, tačiau kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Tokiu atveju palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, nėra svarbus.

CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir paveldėjimu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad antstolei, vadovaujantis CPK 690 straipsnio nuostatomis, nustatant turto savininką reikalinga vadovautis viešojo registro duomenimis, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę įregistruoti atsakovės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre VĮ Registrų centras, ieškovei paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą be atsakovės sutikimo yra teisėtas ir pagrįstas (CK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.138 straipsnis), todėl tenkintinas.

Ieškovės pateiktais duomenimis, per laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovės skola už suvartotą šilumos energiją išaugo ir sudaro 929,50 Eur, iš kurių 67,82 Eur yra atsakovei priskaičiuotos palūkanos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi už ieškovės suteiktas paslaugas nurodytu laikotarpiu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 861,68 Eur skolą bei 67,82 Eur palūkanas irgi tenkintinas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą skolos sumą, kadangi yra piniginio pobūdžio, pagrįstas įstatymu, taip pat tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ir jos turėtos bei rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 96,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis) bei 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovė L. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti.

Pripažinti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, teisę įregistruoti atsakovės L. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), viešame registre valstybės įmonės Registrų centras, paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę be atsakovės sutikimo.

Priteisti iš atsakovės L. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 861,68 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro 68 ct) skolą, 67,82 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 82 ct) palūkanas, 96,00 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį bei 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, naudai

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.