Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei L. J. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją bei karštą vandenį, tačiau tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai. Ieškovė tiekė šilumos energiją bei karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiomis paslaugomis naudojosi, todėl privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė už jai teikiamas paslaugas su ieškove laiku neatsiskaitė. Per laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2014-12-01 atsakovė už suvartotą šilumos energiją yra skolinga ieškovei 1061,71 Eur (3665,87 Lt). Kadangi atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove laiku nevykdė, ieškovė paskaičiavo palūkanas, kurios sudaro 105,10 Eur (362,90 Lt) (17 b.l.).

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (LR CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl skola iš atsakovės priteistina.

Be to, ieškovė prašo įregistruoti atsakovės nuosavybės teisių įgijimo į butą (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausiusio V. T., faktą nekilnojamojo turto registre ir suteikti teisę ieškovei kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl atitinkamų įrašų padarymo.

Lietuvos Respublikos CK 6.393 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Iš kartu su ieškiniu pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butą adresu (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo V. T. (2008-03-07 notaro pranešimas Nr. 142/08-0387). V. T. nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą neįregistravo. (duomenys neskelbtini) V. T. mirė (b.l. 5-7). Ieškovė nurodo, kad atsakovė L.J. S. gyvena V. T. bute, tokiu būdu palikimą priėmė faktiškai turtą pradėdama valdyti, tačiau nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Ieškovės teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. 4 d. nuostatos taikomos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčių įregistravimui, pagal analogiją turėtų būti taikomos ir sprendžiant šią bylą

Taikyti įstatymo analogiją tiek pagal bendrąją teisės teoriją, tiek pagal Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 6 d. galima tik tada, kai: 1) konstatuojama teisės spraga; 2) yra įstatymas (plačiuoju požiūriu), reglamentuojantis panašų santykį; 3) yra teisės normų reguliuojamų ir nereguliuojamų santykių panašumas, kuris leidžia daryti išvadą, kad analogijos taikymas neprieštarauja teisinio santykio esmei ir pobūdžiui. Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios teisės normos. Vykdydamas teisingumą teismas privalo vadovautis įstatymais, negali prisiimti įstatymų leidėjo funkcijų ir, nesant tam tikro teisinio reguliavimo, sukurti naujų teisės normų ir pritaikyti jas konkrečiam atvejui ar , nesant pakankamo pagrindo, nepagrįstai taikyti įstatymo ar teisės analogiją . Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių nebuvo įregistravusi jau dabar mirusi V. T. . Byloje nėra pakankamų duomenų, kad atsakovė yra V. T. įstatyminė įpėdinė, nėra duomenų, kad ji yra priėmusi palikimą faktiniu valdymu. Vien gyvenimas V. T. bute nėra pagrindas daryti išvadą, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą gali tik teismas, įvertinus visus pateiktus įrodymus , ir tai negali būti Valstybinės mokesčių inspekcijos konstatuotas faktas. Nors ieškovė ir nurodo, kad kitų įpėdinių po V. T. mirties nėra, tačiau duomenų apie tai nepateikta, neaiškinta ir ta aplinkybė, kad palikimą faktiniu valdymu galėjo priimti ir kiti įstatyminiai įpėdiniai. Nuosavybės teisės yra įgyjamos CK 4.47 str. numatytais nuosavybės įgijimo pagrindais, o nuosavybės teisių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik išviešinimo funkciją, o ne sukuria nuosavybės teises. Taigi, įvertinus tą aplinkybę, kad CK 6.393 str. nustatytos teisės normos yra specialiojo pobūdžio, pritaikytos išimtiniam pirkimo –pardavimo sutarties įregistravimui, bei jau nurodytus argumentus ,taikyti įstatymo analogiją šiuo atveju nėra pagrindo. Taigi, ieškovės prašymas įregistruoti atsakovės nuosavybės teisių įgijimo į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio V. T., faktą nekilnojamojo turto registre ir suteikti teisę ieškovei kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl atitinkamų įrašų padarymo, netenkintinas .

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 79, 80, 93 str.). Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.) (1 b. l.).

Prievolių dydis eurais perskaičiuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis (20 str., 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 285 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Laimutės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1061,71 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt vieno euro 71 ct) (3665,87 Lt) skolą, 105,10 Eur (vieno šimto penkių eurų 10 ct) (362,90 Lt) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. sausio 7 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,50 Eur (dvidešimt šešių eurų) (91,50 Lt) žyminį mokestį, 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 ct.) teisinės pagalbos išlaidų – ieškovės AB „Panevėžio energija“, įm.k. 147248313, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.