- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 1-517-899/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00440-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- O. N.
- Kaltinamasis
- D. Ž., E. J.
- Advokatai
- Alfonsas Daukantas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. Ž., asmens kodas, gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-01-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 118 str. 3 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2) 2002-02-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (LR BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. bausmė subendrinta su 2002-01-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.; 3) 2002-04-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d, 225 str. 2 d., 272 str. 2 d., (LR BK galiojo iki 2003-05-01), vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. bausmė subendrinta su 2002-02-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. su 1/4 dalies jam priklausančio turto konfiskavimu; 2003-07-014 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 180 str., ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m.; 4) 2008-08-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 veikos), 63 str. 1, 4 d., laisvės atėmimu 6 mėn.; 5) 2009-06-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. 5 MGL (650 Lt) bauda; 2009-12-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 60 parų areštą; 6) 2009-09-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. (2 veikos), 63 str. 1, 2, 9 d., bausmė subendrinta su 2009-06-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 40 parų areštas ir 5 MGL (650Lt) dydžio bauda; 2009-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2009-09-23 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, galutinė bausmė paskirta 40 parų areštas ir 5 MGL (650Lt) dydžio bauda; 7) 2010-11-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. (8 veikos), 138 str. 1 d., 180 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4, 6, 9 p., subendrinus su 2009-09-23 ir 2009-12-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. 4 mėn. ir 5 MGL (650 Lt) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje;
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu-suvirintoju, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent, 2011 m. kovo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai įgijo ir iki nenustatyto laiko laikė pas save G. O. išduotus AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, juos neteisėtai perdavė – padiktavo - šiuos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis telefonu E. J., neteisėtai finansinei operacijai atlikti, siekiant sukčiavimo būdu gauti 1 000 Lt iš nukentėjusiosios O. N..
E. J. 2011 m. kovo 29 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. Ž., E. Ž. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., pasinaudodamas ten buvusios UAB „TOPNET“ administruojamos ir jo naudojama interneto prieiga, kurios (duomenys neskelbtini), ir elektronines bankininkystes paslauga, internetinėje svetainėje www.ib.swedbank.lt, neteisėtai panaudojo neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytas bei D. Ž. perduotas svetimos elektronines mokėjimo priemones (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojos G. O. tapatybes patvirtinimo priemones duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), jai išduotus AB „Swedbank“, atliko vieną neteisėtą operaciją, o būtent, 2011 m. kovo 29 d. 13:49:29 val. iš G. O. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ į B. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 990,00 Lt.
Be to, D. Ž. ir E. J., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011 m. kovo 29 d. 12.22 val. D. Ž. paskambinus iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į namų stacionarų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) O. N. ir prisistačius O. N. sūnumi R. M., pasakius, jog sūnus pateko Vokietijos Respublikoje į nelaimę, paaiškinus, jog reikalingi pinigai, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, nurodžius G. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, į kurią būtina pervesti pinigus, O. N. patikėjus šiuo melagingu pranešimu ir pervedus 1 000 litų į G. O. sąskaitą, E. J. būnant Šaulių r., (duomenys neskelbtini) bute, ten buvusio kompiuterio pagalba, pasinaudojant internetine prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) (vartotojas D. U.), bankininkystės paslaugomis internetinėje svetainėje www.ib.swedbank.lt, neteisėtai D. Ž. perduotais svetimais G. O. AB „Swedbank“ išduotais elektroninės mokėjimo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis — Elektroninių paslaugu teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotais PIN kodu, slaptažodžiu, identifikavimo kodais, atliko vieną neteisėtą operaciją, o būtent: 2011 m. kovo 29 d. 13:49:29 val. iš G. O. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į B. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 990 Lt, bei 2011-03-29 15:09:22 val. B. P. pervedus 950 Lt į jo - E. J. - sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2011-03-29 15.35 val., (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj. AB „Swedbank“ priklausančiame bankomate, pasinaudodamas AB „Sweedbank“ išduota „Visa Electron“ mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini), E. J. išgrynino B. P. pervestus 950 Lt, tuo nukentėjusiajai O. N. padarydami 1 000 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis D. Ž. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad E. J. pažįsta, nes jie yra kaimynai bei draugai. Žinojo, kad E. J. nebuvo teistas, todėl juo pasitikėjo ir paprašė pagalbos. E. J. apie daromus nusikaltimus nieko nežinojo, jam pripasakodavo visokių istorijų, kodėl reikia persiųsti pinigus į nurodytas sąskaitas. G. O. asmeniškai nepažinojo, jos duomenis porą savaičių iki 2011-03-29 nusipirko arba gavo už skolą iš kažkurio kito nuteistojo. Turėjo G. O. banko sąskaitą numerį, kodų identifikavimo lentelę, PIN kodą, slaptažodį. Pripažįsta, kad tuos duomenis įgijo ir laikė. Šiuos duomenis telefonu padiktavo E. J. ir paprašė padėti. Kad yra daromas nusikaltimas, E. J. nesuprato. Kadangi įkalinimo įstaigoje neturi galimybės pasinaudoti internetu, tai jam reikėjo, kad kažkas prisijungtų prie sąskaitų ir pervestų pinigus iš vienos sąskaitos į kitą arba juos išgrynintų. Žinojo, kad G. O. sąskaita artimiausiu metu bus užblokuota, tad norėjo, jog pinigai kuo greičiau patektų į kitą sąskaitą. Tuo metu, kai skambino E. J., pastarasis buvo svečiuose pas pažįstamą, todėl įkalbėjo E. J. prisėsti prie kompiuterio ir padaryti pavedimą, pamelavo, kad banko sąskaita yra jo pažįstamo. Už tokią paslaugą E. J. atlygio nežadėjo. O. N. telefono numerį rado telefonų knygoje. Pamena, kad jis pats paskambino nukentėjusiai O. N., neprisimena, kuo prisistatė, bet pasakė, jog jos sūnui nutiko nelaimė ir, jeigu ji nori padėti sūnui, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, ji turi pervesti į nurodytą G. O. sąskaitą 1 000 litų. Nukentėjusioji taip ir padarė. Nepamena, ar prašė nukentėjusiosios didesnės nei 1 000 litų sumos. Ar su nukentėjusiąja dar bendravo po pinigų pervedimo, taip pat nepamena. Nukentėjusiajai skambino vienas pats, apsimetė ir pareigūnų, ir nukentėjusiosios sūnumi. Nukentėjusiajai pervedus pinigus, paskambino E. J. ir paprašė, kad šiuos pinigus pervestų į B. P. sąskaitą, pastarasis buvo nuteistojo M. P. tėvas. Paskui B. P. tuos pinigus pervedė į E. J. sąskaitą. Pinigus vedė į B. P. sąskaitą, nes norėjo juos pervesti dar per vieną sąskaitą, kad jie taptų „švarūs“, be to, nuteistajam M. P. buvo skolingas 40 litų už mobilaus telefono kortelę. Jeigu gerai pamena, pinigus iš bankomato paėmė E. J., nepamena, kaip po to tie pinigai – 950 litų - atsirado pas jį. Dalis pinigų galėjo būti nuskaityti už bankines operacijas. Kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nurodė, kad pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį E. J. yra nekaltas, kadangi E. J. nukentėjusiajai neskambino ir jokiais veiksmais prie to neprisidėjo. Iš tos nusikalstamos veikos turėjo naudą tik jis pats, o E. J. jokios naudos neturėjo, yra tik skolinęs A. J. pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu E. J. pasimetė ir galvodamas, kad padėjo padaryti nusikaltimą, pripažino savo kaltę. Anksčiau nebuvo teistas už tokio pobūdžio nusikaltimus, negalvojo, kad pareigūnai atseks pinigų judėjimą, bandė mėtyti pėdas, darydamas kelis pavedimus. Dėl savo poelgio gailisi, taip pat gailisi, kad į tai įtraukė ir draugą. Jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Nuostolių nukentėjusiajai neatlygino, sutinka juos atlyginti.
Kaltinamasis E. J. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) pažįsta apie 5 metus laiko. Su (duomenys neskelbtini) bendraudavo telefonu, pastarasis jam skambindavo iš skirtingų telefono numerių. Yra vienas kito prašę įvairių paslaugų. 2011-03-29 jis su draugais buvo pas D. U., kai paskambino D. Ž. ir paprašė pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą. Kadangi pas D. U. buvo interneto prieiga, ja pasinaudojo. D. Ž. telefonu jam sudiktavo, kaip prisijungti prie G. O. banko sąskaitos ir ten buvusius pinigus pervesti į B. P. sąskaitą. Kam buvo reikalinga tai padaryti, D. Ž. jam neminėjo. Nei G. O., nei nukentėjusiosios nepažįsta. Supranta, kad negalima naudoti svetimo asmens duomenų, tačiau pasitikėjo draugu. Nesutinka su D. Ž. teisme duotais parodymais. Pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą D. Ž. yra prašęs tik vieną kartą. D. Ž. sakydavo, kad draugai, esantys laisvėje, kažką perka, parduoda, todėl pas jį sąskaitoje būdavo pinigų. Iš G. O. sąskaitos pinigus pervedė į B. P. sąskaitą, o B. P. iš savo sąskaitos pervedė pinigus jam. Kai pinigai patekdavo į jo sąskaitą, gaudavo SMS žinutę, tada paskambindavo D. Ž. ir apie tai pranešdavo. Kai jam B. P. pervedė pinigus, D. Ž. pasakė nuimti tuos pinigus bankomate. Tai padarė K.. Kas toliau nutiko su tais pinigais, tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad juos D. Ž. paliepimu iš karto perdavė kažkokiam vyriškiui prie bankomato K.. Galėjo būti ir taip, kad tas nepažįstamas vyriškis jam skambino ir sutarė, kur jie susitiks. Šiuo atveju iš to jokios naudos neturėjo, tik padėjo D. Ž. turėti naudos. Kaip ir sakė D. Ž., yra prašęs paskolinti pinigų, bet tai nebuvo atlygis už darbus. Tuo metu nesuprato, kad daro nusikaltimą. Taip pat yra tris kartus ėmęs kreditus kitų žmonių vardu, suprato, kad tiems žmonėms patiems reikės grąžinti kreditus. Padarytą nukentėjusiajai žalą atlygins, šiai dienai nieko nėra atlyginęs. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, prisipažįsta, kad padėjo padaryti nusikaltimus, atsiprašo nukentėjusiosios. Anksčiau problemų su teisėsauga neturėjo, augo su mama, turi seserį. Dirba, darbo užmokestis 1 000 litų. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 123-124, 164, 180-181 b. l.).
N. O. N. teisme parodė, kad nei vieno iš kaltinamųjų nepažįsta. 2011-03-29 apie 11 val. suskambo jos telefonas. Atsiliepus asmuo pasakė, kad jos sūnus viešbutyje nustūmė merginą ir šiuo metu šoko būsenoje yra ligoninėje, mergina taip pat guli ligoninėje. Bandė skambinti sūnui į Vokietiją, nors žinojo, kad jis darbo metu negali kelti ragelio. Po to skambinusio asmens paklausė, kas jis toks. Asmuo nurodė, kad jis yra lietuvių bendruomenės atstovas, kuris gina tokius interesus. Nurodė, kad sūnui baudžiamoji byla nebus keliama, jei tai merginai bus atlyginta 2 000 litų žala. Ji pasakė, kad tokios sumos šiuo metu neturi, todėl gali pervesti tik tiek, kiek turi sąskaitoje. Tada dar paprašė leisti pakalbėti su sūnumi. Asmuo tariamai perdavė ragelį jos sūnui, kuris į ragelį verkė, jai pasirodė, kad tai tikrai jos sūnaus balsas. Tada nuėjo į banką. Dar būnant banke, jai paskambino tas pats asmuo ir klausė, ar ji jau pervedė pinigus, pervedusi, apie tai pranešė apie skambinusiam asmeniui. Vėliau iš jos reikalavo dar pinigų, nes sūnus tariamai kažką ligoninėje sudaužė ir yra suimtas. Po to, kai vakare pavyko susisiekti su sūnumi, suprato, kad buvo apgauta. Negali teigti, kad jai skambino kaltinamasis D. Ž., kadangi skambinęs asmuo lyg buvo užsiėmęs nosį, girdėjosi duslumas. Patyrė 1 000 litų žalą. E. J. atsiprašymą priėmė.
Liudytojas B. P. teisme parodė, kad abu kaltinamuosius mato pirmą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu atliktą apklausą pamena, tačiau šiuo metu turi problemų dėl atminties, kadangi yra po insulto, vartoja vaistus. Turi keturis vaikus. Sūnus M. P. kali Alytaus pataisos namuose. Sūnaus teigimu, sūnaus skolininkai atsiųsdavo pinigų į jo sąskaitą, kuriuos jis persiųsdavo kitiems asmenims, tačiau tikslių sumų nepamena. G. O. nepažįsta. Kas nurodė sąskaitų kodus, nepamena. Pinigų jis neišgrynino, naudos sau neturėjo. Pavardė – J. jam negirdėta, nežino, ar pinigai buvo pervesti į J. sąskaitą. Ž. pavardė taip pat negirdėta. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad su E. J. pavarde yra susidūręs, kadangi jo sūnus M. keletą kartų prašė į J. sąskaitą pervesti pinigų. E. J. sąskaitos numerį nurodė sūnus. Sūnus paskambindavo iš Alytaus pataisos namų ir pasakydavo, kada skolininkai jau pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą pinigus, tada jis visus šiuos pinigus artimiausiame banko skyriuje pervesdavo E. J.. E. J. asmeniškai nepažįsta. 2011-03-29 G. O. jam pervedė 990 Lt, iš kurių 950 Lt jis pervedė į E. J. sąskaitą, likusius pinigus arba pervedė į M. kalėjimo sąskaitą, arba bankas nuskaitė už padarytą operaciją. Apie tai, kad pinigų sumos buvo įgytos nusikalstamu būdu, sužinojo pirmosios apklausos metu (1 t., 77-79 b. l.).
Liudytojas D. U. parodė, kad jis pažįsta D. Ž. iš ankščiau, E. J. jam pažįstamas iš matymo. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos nepamena. E. J., prisėdęs prie kompiuterio, padarė pavedimą iš jo namų, bet jis to nežinojo, apie tai jam pasakė tyrėja. Pas jį tuo metu buvo vakarėlis, buvo daug draugų. Kompiuteris buvo draugų, kas jį atsinešė nepamena, jo paties kompiuteris tuo metu buvo sugedęs. Nežino, kodėl E. J. tuo metu prireikė kompiuterio, pats nematė, ką E. J. darė prie kompiuterio, nes buvo išėjęs iš vakarėlio. E. J. pas jį namie buvo tik vieną kartą.
Be kaltinamųjų prisipažinimų, nukentėjusiosios O. N., liudytojų B. P., D. U. duotų parodymų, D. Ž., E. J. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2011-03-31 O. N. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2011-03-29 12.22 val. jai į namus, (duomenys neskelbtini) Kaunas, stacionarų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis ir išviliojo iš jos 1 000 Lt (1 t., 12 b. l.);
- 2011-03-31 daiktų ir (ar) dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad O. N. pateikė mokėjimo nurodymą, mokėjimas atliktas 2011-03-29 „Swedbank“, O. N. į G. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini) perveda 1 000 litų (1 t., 16 b. l.);
- B. P. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2011-03-29 B. P. iš G. O. sąskaitos gavo 990 Lt, pervedė 950 Lt E. J. (1 t., 87-88 b. l.);
- 2011-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija), iš kurio matyti, kad nutarta gauti laidinio telefono abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotines laikotarpiu nuo 2011-03-29 10.00 val. iki 2011-03-29 16.00 val. Nustatyta, kad nukentėjusiajai skambinta iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 22-24);
- 2011-04-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija), iš kurio matyti, kad nutarta gauti informaciją apie G. O. bankuose turimas sąskaitas. G. O. „Swedbank“ sąskaitos išraše matyti, kad 2011-03-29 O. N. į jos sąskaitą perveda 1 000 litų ir tą pačią dieną iš G. O. sąskaitos 990 litai pervesti B. P. (1 t., 20, 28 b. l.).
- IP adresų išklotinė, iš kurios matyti, kad 2011-03-29 pinigų pervedimai buvo atlikti naudojantis IP adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 29 b. l.).
- 2011-06-15 UAB „TOPNET“ raštas, iš kurio matyti, kad IP (duomenys neskelbtini) vartotojas yra D. U., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 44 b. l.).
Viena iš alternatyvių veikų, baudžiamų pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, yra neteisėtas svetimų mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas. Ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad D. Ž. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Paties kaltinamojo D. Ž. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtina, kad jis neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo ir laikė pas save G. O. išduotus AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei juos neteisėtai perdavė – padiktavo - šiuos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis telefonu E. J.. Šias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo E. J. parodymai, kad būtent D. Ž. jam telefonu padiktavo G. O. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, liudytojo B. P., nukentėjusiosios O. N. parodymai, kad mokėjimai buvo atlikti su pasinaudojant G. O. sąskaitos duomenimis, rašytiniai įrodymai – mokėjimų nurodymai, sąskaitų išrašai. Kaltinamojo D. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimus, G. O. priklausiančios mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo duomenis.
Motyvuojamoji dalis
LR BK 215 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą vienos ar daugiau finansinių operacijų atlikimą, panaudojant svetimą mokėjimo priemonę. Kaltinamasis E. J. neneigė, kad 2011 m. kovo 29 d., E. Ž. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., pasinaudodamas ten buvusia interneto prieiga, kurios IP (duomenys neskelbtini), atliko vieną neteisėtą operaciją - 2011 m. kovo 29 d. 13:49:29 val. iš G. O. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į B. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė 990,00 Lt. Kaltinamasis D. Ž. patvirtino, kad kaltinamajam E. J. perdavė G. O. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, D. U. nurodė, kad kaltinamasis E. J. 2011-03-29 buvo jo namuose ir galėjo pasinaudoti jo interneto prieiga, tuo tarpu IP adresų išklotinė, UAB „Topnet“ pateikta informacija bei B. P. sąskaitos išrašas patvirtina šias aplinkybes. Byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, kad E. J. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojos G. O. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus) ir atliko vieną neteisėtą operaciją, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį.
Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie „priverčiami“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinai valdyti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo būdas. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-519/2006, 2K-387/2008, 2K-481/2010, 2K-620/201 ir kt.). Jeigu keli asmenys betarpiškai realizuoja konkrečios nusikalstamos veikos požymius, jie laikomi bendravykdytojais. Bendravykdytojais yra ir tie asmenys, kurie veikdami tyčia betarpiškai realizuoja tik dalį atitinkamos veikos požymių. Bendravykdytojais taip pat laikomi ir tie asmenys, kurie siekdami nusikalstamo tikslo, formaliai pasiskirsto vaidmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-15/2000, Nr. 2K-24/2000, Nr. 2K-235/2001 ir kt.).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad D. Ž. ir E. J., veikdami vieninga tyčia, apgaulės būdu neteisėtai įgijo svetimą– nukentėjusiajai O. N. priklausantį - turtą. Kaltinamieji, pasiskirstę užduotimis, įvykdė sukčiavimą – kaltinamasis D. Ž. paskambino nukentėjusiajai O. N. ir melagingai pranešė apie jos sūnaus nelaimingą atsitikimą, nurodė G. O. sąskaitą, į kurią nukentėjusioji pervedė pinigus, taip pat E. J. perdavė G. O. AB „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tuo tarpu kaltinamasis E. J., pasinaudodamas internetine prieiga, bankininkystės paslaugomis internetinėje svetainėje www.ib.swedbank.lt bei G. O. AB „Swedbank“ išduotais elektroninės mokėjimo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, iš G. O. banko sąskaitos į B. P. banko sąskaitą pervedė 990 Lt, bei, B. P. pervedus 950 Lt į jo sąskaitą, išgrynino pervestus pinigus. Kaltinamieji dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltės neneigė, įvykio aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios O. N., liudytojų B. P., D. U. parodymai, O. N. pateiktas mokėjimo kvitas, B. P. ir G. O. banko sąskaitų išrašai, IP adresų kontrolė. Nors kaltinamasis D. Ž. nurodė, kad apie daromus neteisėtus veiksmus kaltinamasis E. J. nesuvokė, pats kaltinamasis E. J. teisme davė nenuoseklius parodymus, bet kaltę pripažino visiškai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie tai, jog kaltinamieji turėjo sukčiavimo schemą ir jis už neteisėtus veiksmus gaudavo atlygį. Kaip tyrimo metu buvo pripažinęs E. J., jis veikė bendrai su D. Ž. (1 t., 164 b. l.), suvokė, kad daro nusikaltimą, manė, kad nebus sugautas, dėl to taip elgėsi (1 t., 181 b. l.), teisme pripažino vykdytą apgaulę (2 t., 176 b. l.). Teismas neturi pagrindo šiais kaltinamojo parodymais netikėti, kadangi jie atitinka byloje esančių įrodymų visumą. LR BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas arba pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma išvardija visus galimus padėjimo padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą būdus (kasacinė byla Nr. 2K-964/2002). Kitaip tariant, nagrinėjamas veiksmų sąrašas yra išsamus, todėl kitokie veiksmai negali būti pripažinti padėjimu padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgiant į E. J. atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį bei į tai, kad šie veiksmai nepatenka į LR BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų padėjėjo veiksmų sąrašą, jo veiksmai kvalifikuojami būtent kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojo. Kadangi kaltinamieji D. Ž. ir E. J., veikdami bendra tyčia, savo naudai pasisavino svetimą, O. N. priklausantį turtą, todėl jų veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad D. Ž. ir E. J., vykdydami sukčiavimą, veikė bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, patikslinant kaltinime suformuluotą aplinkybę, jog 2011 m. kovo 29 d., 12:22 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į namų stacionaru telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) O. N.. Nors ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, kam priklauso mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 75-76 b. l.), tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis D. Ž. prisipažino, kad būtent jis skambino nukentėjusiajai O. N.. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, kadangi jis nuosekliai paaiškino visas atlikto skambučio aplinkybes, jo parodymus patvirtina byloje esantis įrodymų visetas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ne ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, o būtent kaltinamasis D. Ž. 2011 m. kovo 29 d., 12:22 val., paskambino O. N. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į namų stacionarų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinime taip pat tikslintinas nukentėjusiajai O. N. padarytos turtinės žalos dydis. Iš 2011-03-29 „Swedbank“ mokėjimo nurodymo matyti, kad O. N. į G. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 litų (1 t., 16 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai O. N. padaryta 950 litų žala. Todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamųjų D. Ž. ir E. J. bendrais tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai O. N. padaryta 1 000 litų turtinė žala.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems D. Ž. ir E. J., teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
D. Ž. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 4 d.), padaryti baigti tyčiniai nusikaltimai siekiant savanaudiškų tikslų, anksčiau teistas 7 kartus, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal 2010-11-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį Alytaus pataisos namuose, jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos dar kitos baudžiamosios bylos (2 t., 39-90 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 20-31, 32-38 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Turtinės žalos nukentėjusiajai nėra atlyginęs. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus D. Ž. straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydžius nustatant kaip mažesnius nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nusikalstamos veikos pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį bei pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį įvykdytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrintinos iš dalies jas sudedant (LR BK 63 str. 1 d., 4 d.). Paskirta bausmė taip pat bendrintina su 2010-11-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, LR BK 64 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje numatyta tvarka, kadangi inkriminuojamas nusikalstamas veikas D. Ž. padarė bausmės atlikimo metu.
E. J. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 4 d.), padaryti baigti tyčiniai nusikaltimai siekiant savanaudiškų tikslų, anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama dar kita baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymo (2 t., 11-12 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 7-10 b. l.), dirbantis (2 t., 5 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Turtinės žalos nukentėjusiajai nėra atlyginęs. įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus E. J., kaip dirbančiam asmeniui, straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmės dydžius nustatant kaip žymiai mažesnius sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Kadangi nusikalstamos veikos - neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį ir sukčiavimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį - įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl jos bendrintos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Baudą, atsižvelgiant į E. J. finansinę padėtį, skirtina sumokėti per 6 mėnesius.
E. J. 2012-06-21 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., 125-126 b. l.).
- du CD diskai ir banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelė, išduota G. P. vardu, paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę D. Ž. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. Ž. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2010-11-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri subendrinta su 2009-09-23 ir 2009-12-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę D. Ž. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.
Laisvės atėmimo bausmę D. Ž. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt) bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1 040 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. J. paskirti 8 MGL (1 040 Lt) baudą, kurią E. J. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
- du CD diskus ir banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, išduotą G. P. vardu, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.