Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MK Tekstilė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5300-179/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Demaris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MK Tekstilė” dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal šalių pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį dydžio, jos apmokėjimo terminų ir palūkanų skaičiavimo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės skola ieškovei atsirado pagal šalių 2017 m. kovo 20 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria remiantis ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes – audinius, o atsakovė įsipareigojo už gautas prekes sumokėti. Atsakovė turėjo apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitą faktūrą per 60 dienų nuo jų išrašymo dienos (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad pirkėjui (atsakovei) pavėlavus atsiskaityti šioje sutartyje nustatyta tvarka, pardavėjas (ieškovė) turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (b. l. 6–7).

19. Teismui 2018 m. birželio 25 d. preliminariu sprendimu patenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad šalis sieja ilgalaikiai verslo santykiai, tačiau ieškovė nepagrįstai skaičiuoja palūkanas, nes iš tiesų minėta Sutartis pasirašyta ne 2017 m. kovo 20 d., o 2018 m. kovo 20 d., todėl palūkanos pagal sutartį gali būti skaičiuojamos tik toms sąskaitoms, kurios išrašytos po Sutarties pasirašymo, t. y. po 2018 m. kovo 20 d. Atsakovės paskaičiavimais, palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik pagal dvi ieškovės PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. kovo 20 d. 182,40 Eur palūkanų ir 2018 m. kovo 27 d. 164,50 Eur palūkanų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškinyje ieškovė neteisingai nurodė ir skolos dydį, nes atsakovė dar iki ieškinio padavimo buvo apmokėjusi dalį sąskaitų faktūrų.

20. Taigi, byloje šalys skirtingai aiškina tarpusavio sutartinius santykius. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

21. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. gruodžio 16 d. vienerių metų laikotarpiui buvo pasirašiusi pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DEM161216, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei audinius, o atsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (b. l. 43–44). 2017 m. gruodžio 12 d. šalys sudarė vienerių metų laikotarpiui kitą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DEM161216, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei audinius, o atsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (b. l. 45–46). Atkreiptinas dėmesys, kad šiose abejose sutartyse sankcijos (palūkanos) už prievolės pažeidimą nebuvo numatytos.

22. Apeliantės teigimu, dar viena sutartis (Sutartis Nr. DEM180320), kurioje susitarta dėl 0,5 proc. dydžio palūkanų už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, buvo sudaryta ne 2017 m. kovo 20 d., o 2018 m. kovo 20 d., nes nurodant sutarties sudarymo metus tiesiog buvo padaryta techninė klaida. Taigi, norint nustatyti, ar ieškovė pagrįstai skaičiavo palūkanas už laiku neapmokėtas sąskaitas faktūras, yra svarbu nustatyti tikrąją Sutarties sudarymo datą, nes dėl palūkanų skaičiavimo susitarta tik vienoje iš trijų šalių pasirašytų sutarčių.

24. Paminėtam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitas faktūras, kurias ieškovė prašė apmokėti su paskaičiuotomis palūkanomis, buvo išrašytos po 2017 m. gruodžio 12 d. sutarties sudarymo, kurioje dėl palūkanų skaičiavimo šalys nebuvo sutarusios, todėl bet kokiu atveju ieškovė nepagrįstai skaičiavo palūkanas pagal sąskaitas faktūras, kurios išrašytos po 2017 m. gruodžio 12 d. Be to, nei vienoje iš sąskaitų nenurodyta, pagal kurią sutartį ji išrašyta.

25. Taip pat atsižvelgtina į visų trijų byloje esančių sutarčių numerius, kurie sutampa su sutarties pasirašymo data: 2016 m. gruodžio 16 d. sutarties numeris yra DEM161216; atsakovės teigimu šalys 2017 m. gruodžio 12 d. pasirašė pakoreguotą 2016 m. sutarties variantą ir jos numeris yra toks pats – DEM161216. Šios abi sutartys yra identiškos, tik pakoreguotas 2.1 punktas, t. y. atsiskaitymo terminas nuo 90 dienų sutrumpintas iki 30 dienų nuo išrašytos PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Trečiosios sutarties, kurioje jau yra numatytas palūkanų skaičiavimas, data yra 2017 m. kovo 20 d., o numeris – DEM180320 (t. y. atsispindi metai, mėnuo ir diena).

26. Taigi, sistemiškai aiškinant visų sutarčių turinį, atsižvelgiant į sutarčių numerius ir prieš tai minėtus šalių vadovų susirašinėjimo dokumentus dėl Sutarties sudarymo, darytina labiau tikėtina išvada, kad trečiosios sutarties sudarymo data buvo ne 2017 m. kovo 20 d., bet 2018 m. kovo 20 d. (CPK 185 straipsnis).

27. Aptartų aplinkybių pagrindu sutiktina su apeliantės argumentais, kad iki 2018 m. kovo 20 d. išrašytoms sąskaitoms faktūroms skaičiuoti po 0,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą mokėti kalendorinę dieną nebuvo pagrindo, todėl tokio dydžio palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik toms sąskaitoms faktūroms, kurios išrašytos po sutarties sudarymo, t. y. po 2018 m. kovo 20 d.

28. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šalių santykiai buvo tęstiniai ir tarp jų buvo pasirašyta keletas pirkimo–pardavimo sutarčių, atitinkamai laikytina, kad 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovės atsakovei pateikta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra Nr. DEM-2017/12/14, kurioje nurodyta mokėtina suma 2326,74 Eur, yra išrašyta 2017 m. gruodžio 12 d. sutarties pagrindu (b. l. 9). Pastarosios sutarties 2.1 punkte nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas yra 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Minėta, kad 2017 m. gruodžio 12 d. sutartyje jokių palūkanų už pavėluotą mokėjimą skaičiavimas nebuvo numatytas. Ieškovė nurodė, kad šią sąskaitą apmokėti atsakovė turėjo iki 2018 m. vasario 13 d. įskaitytinai, t. y. per 60 dienų, nors minėtoje sutartyje sąskaitos apmokėjimo terminas buvo 30 dienų. Palūkanas po 0,5 proc. už kiekvieną pavėluoti mokėti kalendorinę dieną paskaičiavo nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d., už 128 dienas, iš viso – 270,08 Eur palūkanų, tačiau, kaip jau nurodyta, tokio dydžio palūkanos pagal 2017 m. gruodžio 12 d. sutartį nebuvo galimos.

30. Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130. Teismų praktika. 2005, 23).

31. Taigi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Nesant šalių rašytinio susitarimo mokėti palūkanas, palūkanos gali būti skaičiuojamos pagal įstatymą. Palūkanų skaičiavimą reglamentuoja tiek CK 6 knygos nuostatos, tiek specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas.

32. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už pavėluotus mokėjimus. Tokį reikalavimą ieškovė buvo pareiškusi ieškinyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad palūkanų norma būtų sumažinta iki 6 proc., todėl nustatant tikrąją palūkanų sumą, būtina jas perskaičiuoti pagal šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija, kad yra praleidusi prievolės įvykdymo terminą. Todėl, nors ieškovė ir pagrįstai skaičiavo atsakovei palūkanas, tačiau neteisingai apskaičiavo palūkanų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko palūkanų normą sumažinti nuo 8 proc. iki 6 proc. metinių palūkanų, siekiant šioje byloje teisingai nustatyti ieškinio sumą palūkanų dalyje, būtina perskaičiuoti palūkanas vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. paskaičiuoti palūkanas pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą (ginčo objektą), išrašytą iki 2018 m. kovo 20 d.: DEM-2017/12/14; DEM-2018/01/10-1; DEM-2018/02/07; DEM-2018/02/22-3; DEM-2018/03/06.

34. Minėta, kad visos 33 punkte nurodytos sąskaitos faktūros išrašytos 2017 m. gruodžio 12 d. sutarties pagrindu, kuriose apmokėjimo terminas nustatytas 30 dienų, todėl palūkanų skaičiavimo laikotarpis iki jų apmokėjimo taip pat perskaičiuotinas.

35. Apeliantė savo skunde nurodo, jog dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos ji visiškai buvo apmokėjusi sąskaitą faktūrą DEM-2017/12/14, t. y. ją apmokėjo 2018 m. gegužės 22 d. Taip pat iš dalies buvo apmokėjusi sąskaitą faktūrą DEM-2018/01/10-1, t. y. 2018 m. gegužės 22 d. sumokėjo 478,25 Eur. Šiems argumentams pagrįsti apeliantė pateikė apyvartos išklotinę už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. (b. l. 56–57), tačiau iš šios išklotinės nėra aišku, kokie mokėjimai ir pagal kurias sąskaitas buvo atlikti. Ieškovės teigimu, atsakovė 2018 m. birželio 15 d. ir 2018 m. birželio 26 d. pavedimais atsakovei pervedė 4400 Eur pagal šioje byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Iš byloje esančio ieškovės UAB „Demaris“ sąskaitos 2411 apyvartos matyti, kad ieškovė iš atsakovės 2018 m. birželio 15 d. gavo 400 Eur (dok. Nr. MPG 0615) ir 2018 m. birželio 26 d. gavo 4000 Eur (dok. Nr. MPG 0626), taip pat matyti, kad atsakovė ieškovei ir 2018 m. gegužės 22 d. buvo pervedusi 1300 Eur (b. l. 91–92). Tačiau vėlgi, iš šio dokumento taip pat nėra galimybės nustatyti, pagal kurias sąskaitas faktūras buvo atlikti mokėjimai, nes, kaip minėta, santykiai tarp šalių buvo tęstiniai, nuolat vyko apyvarta (išrašomos sąskaitos faktūros, vyko mokėjimai įvairiomis sumomis, neidentifikuojant, už ką atliekami).

37. Pažymėtina, kad CK 6.54 – 6.55 straipsniai reglamentuoja įmokų pagal prievoles paskirstymą. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (2 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (4 dalis). Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (6 dalis). CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 str. 2 d.).

38. Taigi, iš byloje esančių sąskaitų faktūrų, apyvartos išrašo ir sąskaitos 2411 apyvartos nėra galimybės nustatyti, pagal kurias PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti mokėjimai, kokiomis sumomis buvo apmokėtos konkrečios sąskaitos, todėl, vadovaujantis CK 6.54, 6.55, 6.210 straipsnių nuostatomis, laikytina, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės atitinkamas pinigų sumas, pirmiausia jas skirdavo palūkanoms pagal mokėjimo terminus apmokėti ir tik po to pagrindinei skolai įvykdyti. Taip pat nesant įrodymų, kada tiksliai buvo apmokėtos apeliantės nurodomos sąskaitos DEM-2017/12/14 ir DEM-2018/01/10-1, laikytina, kad palūkanos skaičiuojamos iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2018 m. birželio 22 d.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu palūkanos pagal 33 šios nutarties punkte nurodytas sąskaitas faktūras perskaičiuotinos sekančiai:

24.1. 2017 m. gruodžio 14 d. išrašyta sąskaita faktūra DEM-2017/12/14, kurios likusi iki ieškinio teismui pateikimo neapmokėta suma 421,74 Eur, turėjo būti visiškai apmokėta iki 2018 m. sausio 13 d. įskaitytinai, todėl palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Pradelsta dienų – 159. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį paskaičiuotos 6 proc. dydžio palūkanos nuo neapmokėtos sumos siekia 11,02 Eur (421,74 Eur x 0,06/365 x 15 d).

24.2. 2018 m. sausio 10 d. išrašyta sąskaita faktūra DEM-2018/01/10-1, kurios neapmokėta suma 875,85 Eur, turėjo būti visiškai apmokėta iki 2018 m. vasario 9 d. įskaitytinai, todėl palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Pradelsta dienų – 131. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį paskaičiuotos 6 proc. dydžio palūkanos nuo neapmokėtos sumos siekia 18,86 Eur (875,85 Eur x 0,06/365 x 131 d.).

24.3. 2018 m. vasario 7 d. išrašyta sąskaita faktūra DEM-2018/02/07, kurios iki ieškinio teismui pateikimo neapmokėta suma 798,60 Eur, turėjo būti visiškai apmokėta iki 2018 m. kovo 9 d. įskaitytinai, todėl palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Pradelsta dienų – 104. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį paskaičiuotos 6 proc. dydžio palūkanos nuo neapmokėtos sumos siekia 13,65 Eur (798,60 Eur x 0,06/365 x 104 d.).

24.4. 2018 m. vasario 22 d. išrašyta sąskaita faktūra DEM-2018/02/22-3, kurios iki ieškinio teismui pateikimo neapmokėta suma 3014,90 Eur, turėjo būti visiškai apmokėta iki 2018 m. kovo 24 d. įskaitytinai, todėl palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 25 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Pradelsta dienų – 89. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį paskaičiuotos 6 proc. dydžio palūkanos nuo neapmokėtos sumos siekia 44,11 Eur (3014,90 Eur x 0,06/365 x 89 d.).

24.5. 2018 m. kovo 6 d. išrašyta sąskaita faktūra DEM-2018/03/06, kurios iki ieškinio teismui pateikimo neapmokėta suma 1448,79 Eur, turėjo būti visiškai apmokėta iki 2018 m. balandžio 5 d. įskaitytinai, todėl palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. birželio 21 d. Pradelsta dienų – 77. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį paskaičiuotos 6 proc. dydžio palūkanos nuo neapmokėtos sumos siekia 18,34 Eur (1448,79 Eur x 0,06/365 x 77 d.).

24.6. Kitų dviejų sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos po 2018 m. kovo 20 d. sutarties pasirašymo, paskaičiuotos palūkanos pagal sutartį yra teisingos: pagal 2018 m. kovo 20 d. sąskaitą faktūrą DEM-2018/03/20 palūkanų dydis yra 182,40 Eur; pagal 2018 m. kovo 27 d. sąskaitą faktūrą DEM-2018/03/27 palūkanų dydis yra 164,50 Eur.

24.7. Taigi, nustatyta, kad nuo teismui pateikto ieškinio pagrindinės skolos 9016,35 Eur palūkanos sudaro 452,88 Eur (11,02 Eur + 18,86 Eur + 13,65 Eur + 44,11 Eur + 18,34 Eur +182,40 Eur + 164,50 Eur). Iš viso atsakovės skola ieškovei pagal teismui pateikta ieškinį buvo 9469,23 Eur (9016,35 Eur + 452,88 Eur).

40. Bylos duomenys patvirtina, kad netrukus po ieškinio teismui pateikimo atsakovė ieškovei pervedė 4400 Eur ir 2018 m. spalio 26 d. dar pervedė 7079,17 Eur, iš viso: 11 479,17 Eur.

41. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. galutiniu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisė 149,39 Eur procesinių palūkanų. Teismas nurodė, kad procesinės palūkanos paskaičiuotos atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2018 m. birželio 22 d., dalis skolos apmokėta 2018 m. birželio 26 d., todėl už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 26 d. (3 dienos) palūkanas paskaičiavo nuo 11 661,56 Eur sumos, o už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. spalio 26 d. palūkanas skaičiavo nuo skolos likučio – 7 221,56 Eur.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimo suma nustatyta mažesnė nei nurodė ieškovė, sprendžia, kad taip pat tikslinga perskaičiuoti ir procesines palūkanas.

43. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė dalį ieškinio patenkino 2018 m. birželio 26 d., sumokėdama ieškovei 4400 Eur, todėl 6 proc. dydžio procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 26 d. nuo apeliacinės instancijos teismo nustatytos visos ieškinio sumos – nuo 9469,23 Eur ir įvertinus ieškovės turėtas 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, iš viso nuo 9509,23 Eur, už 4 dienas, kas sudaro 6,26 Eur (9509,23 Eur x 0,06/365 x 4 d.). Nuo 2018 m. birželio 26 d. iki visiško ieškinio patenkinimo 2018 m. spalio 26 d. likusi neapmokėta suma buvo 5109,23 Eur (9509,23 Eur – 4400 Eur) ir pavėluota dienų 122, todėl 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už nurodytą laikotarpį sudaro 102,46 Eur (5109,26 x 0,06/365 x 122 d.). Taigi, iš viso procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, šioje byloje sudarė 108,71 Eur (6,25 Eur + 102,46 Eur).

44. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai galutiniu 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu iš atsakovės UAB „MK Tekstilė“ priteisė 149,39 Eur procesinių palūkanų, nes atsakovė ieškovei iki 2018 m. spalio 26 d. pervedė daugiau, nei ieškinio suma kartu su paskaičiuotomis procesinėmis palūkanomis. Minėta, kad pagrindinės skolos su palūkanomis ir ikiteisminio išieškojimo išlaidomis suma buvo 9509,23 Eur, apeliacinės instancijos teismo paskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 108,71 Eur, iš viso: 9617,94 Eur, tuo tarpu atsakovė ieškovei iki priimant galutinį sprendimą pervedė 11 479,17 Eur.

45. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu priėmė ieškinio atsisakymą dalyje dėl 9016,35 Eur skolos, 2605,21 Eur palūkanų ir 40 Eur išieškojimo išlaidų (iš viso 11 661,56 Eur) ir toje dalyje civilinę bylą nutraukė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad visa ieškinio suma turėjo būti 9617,94 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti viso ieškinio atsisakymą, kadangi atsakovė ieškovei pervedė daugiau, nei visa ieškinio suma, atitinkamai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, bylą nutraukti.

46. Apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir iš ieškovės atsakovei visiškai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovės ieškinio reikalavimas yra pagristas tik iš dalies.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais ir sprendžia, kad teismui nustačius, jog ieškovės reikalavimas buvo pagrįstas iš dalies, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu.

48. Ieškinio reikalavimų suma buvo 11 661,56 Eur, ieškovė sumokėjo 131 Eur žyminio mokesčio ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (b. l. 28–29). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinys pagrįstas iš dalies – 9509,23 Eur, mokėtinas žyminis mokestis yra 107 Eur, todėl ieškovei atsisakius ieškinio, 75 proc. grąžintina žyminio mokesčio suma skaičiuotina nuo pagrįstos ieškinio dalies – nuo 9509,23 Eur, kuri siekia 80,25 Eur (107 Eur x 0,75), atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteistina 26,75 Eur (107 Eur – 80,25 Eur) žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d., 93 str. 1 d.).

49. Ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 484 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos rengiant ieškinį (b. l. 25), 423,50 Eur bei 500 Eur išlaidos už pasirengimą, atstovavimą teismo posėdyje (b. l. 68–69, 84-85), iš viso 1407,50 Eur. Atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 350 Eur (b. l. 88–89). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinys pagrįstas iš dalies – 82 proc. (9509,23 Eur x 100 proc. / 11 661,56 Eur), atitinkami turėtų būti priteistos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovės UAB „MK Tekstilė“ ieškovei UAB „Demaris“ maksimali priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma būtų 1154,15 Eur, o iš ieškovės atsakovei priteistina maksimali suma būtų 63 Eur.

50. Ieškovė už atstovavimo išlaidas mokėjo 2018 m. birželio 21 (II ketvirtis) ir 2018 m. rugpjūčio 7 ir 2018 m. rugsėjo 20 d. (III ketvirtis). Atitinkamai skaičiuojant išlaidas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 884,80 Eur ir 895,20 Eur. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.2 p., už ieškinio surašymą maksimalus dydis yra 2212 Eur, 8.5 p. už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus – 760,92 Eur, 8.16 p. už kitus prašymus – 358,08 Eur, 8.19 p. už atstovavimą teisme – 89,52 Eur. Taigi, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos iš esmės neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad byla nėra sudėtinga, atsakovė ieškinį patenkino iki paskirto teismo posėdžio, byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, kuris truko 52 min., taip pat į šalių elgesį proceso metu.

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

52. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės elgesys bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo visiškai sąžiningas, nes ieškovė klaidingai nurodė teismui, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš 2017 m. kovo 20 d. šalių pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje buvo numatytos 0,5 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną pradelstą apmokėti kalendorinę dieną, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovės argumentai dėl sutarties datoje padarytos klaidos buvo pagrįsti. Ši nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir jas sumažinti.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į visas kitas nustatytas aplinkybes, į ieškinio sumą, bylos nesudėtingumą, į tai, kad ieškinys patenkintas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, iš atsakovės ieškovei pagrįsta ir priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma būtų 800 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą (iš ieškovės atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą 63 Eur), ieškovei iš atsakovės priteistina 737 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 4 d., 98 str.).

55. Apeliantės UAB „MK Tekstilė“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 32,75 Eur žyminis mokestis (b. l. 108), 200 Eur teisinės paslaugos už apeliacinio skundo surašymą (b. l. 109–110), iš viso – 232,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti skundžiamą 2018 m. lapkričio 5 d. galutinį sprendimą ir praktiškai patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Demaris“ (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Demaris“ ieškinio atsisakymą dėl 9016,35 Eur skolos, 2 605,21 Eur sutartinių palūkanų ir 40,00 Eur išieškojimo išlaidų ir civilinę bylą nutraukti.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Demaris“ (juridinio asmens kodas 304274610) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MK Tekstilė” (juridinio asmens kodas 149715438) 763,75 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 26,75 Eur (dvidešimt šešis eurus 75 ct) žyminio mokesčio ir 737 Eur (septynis šimtus trisdešimt septynis eurus) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Demaris“ (juridinio asmens kodas 304274610) 80,25 Eur (aštuoniasdešimt eurų 25 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018 m. birželio 21 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MK Tekstilė” (juridinio asmens kodas 149715438) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Demaris“ (juridinio asmens kodas 304274610) 223,41 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.