Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. balandžio 1 d. apie 13.54 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 13.54 val. jam buvo nustatytas 3,04 ‰ girtumas (be paklaidos); 14.10 val. jam buvo nustatytas 3,17 ‰ girtumas (be paklaidos)).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet gali būti, jog 2023 m. kovo 31 d. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime šventė draugo gimtadienį. Šventės metu vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, daugiausia viskį. Kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 1 d., ryte taip pat vartojo alkoholį – išgėrė šampano, o apie 13–14 val. nutarė savo automobiliu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį būnant neblaiviu, kad už tai gali būti konfiskuotas automobilis ir atimta teisė vairuoti automobilį, suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio kiekio ir apsvaigimo, tačiau tikėjosi nuvažiuoti į parduotuvę nesustabdytas, todėl vairavo automobilį. Automobiliu nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nusipirko cigarečių, sugrįžęs į automobilį įjungė laisvą pavarą, truputį pariedėjo atgal ir jam iš galo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo girtumą. Girtumą tikrino du kartus, pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 3,04 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 3,17 ‰. Su patikrinimo rezultatais sutiko, pasitikrinti girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Nustatę girtumą policijos pareigūnai įformino įvykį, automobilį išvežė į saugojimo aikštelę ir įteikė jam šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo (kaltinamojo) ir jis neprieštarauja, kad šis automobilis būtų konfiskuotas. Taip pat neprieštarauja tam, kad jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, prašo šią teisę atimti kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Mamos prašymą dėl laidavimo palaiko, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo metu gyvena su tėčiu ir mama, kartu veda bendrą ūkį. Savo nekilnojamojo turto neturi, turi tik automobilį. Taip pat turi sveikatos problemų, jam nustatytas 55 % darbingumas, kurį ketina pratęsti. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviu, bet tai buvo prieš 7–8 metus, tąkart jam buvo nustatytas lengvas girtumas. Po aptariamo įvykio alkoholio vartojimą sumažino, šiuo metu alkoholį vartoja apie 2 kartus per mėnesį.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis M. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (108 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo (policijos pareigūno) J. B. parodymais apie tai, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai buvo 2023 metų balandžio mėnesio pradžioje. Tądien dirbdamas su kolege V. A. ties parduotuve (duomenys neskelbtini) (esančia (duomenys neskelbtini)) pastebėjo iš parduotuvės išėjusį neblaivų vyriškį, kuris atsisėdo į automobilį „Volkswagen Passat“ ir užvedė variklį. Nusprendė patikrinti minėto vyriškio girtumą. Priėjęs prie vairuotojo ir patikrinęs jo girtumą nustatė jam daugiau nei 3 ‰ girtumą. Vairuotojas pripažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaiviu. Vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, o automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (38–39 b. l.);

2.3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) (prie parduotuvės (duomenys neskelbtini)), automobilių stovėjimo aikštelėje. Įvykio vietoje stovi automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas minėtas automobilis, jo užvedimo raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (8–14 b. l.);

2.3.3. policijos pareigūnės V. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 1 d. apie 13.54 val. dirbdama su kolega J. B. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pastebėjo atbuline eiga iš stovėjimo vietos išvažiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pastebėjęs juos, sugrįžo atgal į stovėjimo vietą. Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. M.. Alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 3,04 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 3,17 ‰ girtumas. M. M. buvo įteiktas šaukimas, o automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (35 b. l.);

2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, alkoholio kiekio matuoklio rezultatų nuotraukomis ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2023 m. balandžio 1 d. 14 val. kaltinamajam M. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo M. M. būklę, jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 13.54 val. pirmojo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 3,04 ‰ girtumas (be paklaidos), o 14.10 val. antrojo patikrinimo metu – 3,17 ‰ girtumas (be paklaidos) (10, 15, 17 b. l.);

2.3.5. policijos pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad juose užfiksuota, kaip 2023 m. balandžio 1 d. laikotarpiu nuo 13.52 val. iki 14.22 val. policijos pareigūnai bendrauja su kaltinamuoju M. M., sėdinčiu už automobilio vairo, kaip kaltinamasis nurodo, kad jis vartojo alkoholį, kaip policijos pareigūnai patikrina kaltinamojo M. M. girtumą (nustato 3,04 ‰ ir 3,17 ‰ girtumą) ir užfiksuotos kitos aplinkybės (28–30 b. l.);

2.3.6. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo M. M. (21 b. l.);

2.4. Kaltinamajam M. M. nustatytas girtumas (3,04 ‰ (be paklaidos) ir 3,17 ‰ (be paklaidos)) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis M. M. suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamasis M. M.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis M. M. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nurodyta, kad būdamas neblaivus kaltinamasis M. M. automobilį vairavo ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad būdamas neblaivus kaltinamasis M. M. automobilį vairavo ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atitinkamai pakeičiamas kaltinimas.

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.7. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.1. 2023 m. liepos 4 d. teisme buvo gautas kaltinamojo M. M. mamos R. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (R. M.) atsakomybei (125–145 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. ir laiduotoja R. M. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu su ja ir jos sutuoktiniu, tame pačiame name, jiedu matosi kasdien ir ji žino, kur būna ir ką veikia jos sūnus. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja R. M. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sūnui, prižiūrėti ir kontroliuoti, kad sūnus elgtųsi tinkamai. Anksčiau kaltinamasis M. M. nėra nusikaltęs, jai nėra žinomi tokie atvejai, tačiau anksčiau (prieš kelis metus) jis yra vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Apie kaltinamojo M. M. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo, iškart kai pastarasis sugrįžo iš po aptariamo įvykio į namus. Ji smerkia asmenis, kurie vairuoja automobilius būdami neblaiviais, taip pat smerkia ir tokį savo sūnaus poelgį. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jie apie tai kalbėjo. Po aptariamo įvykio sūnus padarė išvadas ir sumažino alkoholio vartojimą. Kaltinamasis M. M. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sūnui. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (42–45, 125–145 b. l.). Pasak pačios laiduotojos R. M., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sūnaus laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo mamos galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. M..

3.4. Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis M. M. neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), nebaustas administracine tvarka, jis nedirba. Svarbu įvertinti kaltinamojo M. M. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas sunkus girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis M. M. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokuroro poziciją, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (bendros jos šeimos pajamos sudaro apie 1000 eurų, kurių pakanka pragyvenimui, bet sutaupyti nepavyksta; pajamų iš nekilnojamojo turto šeima negauna), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. M. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. nurodė, kad anksčiau jis buvo nubaustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu, tai buvo prieš 7–8 metus. Tačiau susipažinus su byloje esančiais duomenimis matyti, jog kaltinamasis M. M. per paskutinius 5 metus nebuvo baustas administracine tvarka, ankstesni administraciniai baustumai išnykę. Be to, aukštesnės instancijos teismai laikosi tokios nuomonės, jog vien tik administracinis baustumas nesudaro kliūties pirmą kartą teisiamą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-879/2019) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) atleido asmenį, kuris per paskutinius 5 metus ne kartą buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat ir už netinkamą elgesį viešoje vietoje (už veikas, panašias į kaltinime jam inkriminuotą veiką). Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo M. M. ankstesnis ir jau išnykęs administracinis baustumas negali būti kliūtimi atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.7. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis M. M. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, 59 b. l.). Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas sunkus girtumas. Būdamas neblaivus kaltinamasis automobilį vairavo šviesiu paros metu, kuomet eismas yra pakankamai intensyvus. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis M. M. nebaustas administracine tvarka, jis neteistas ir turi sveikatos problemų. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. patvirtinto, kad jis ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus – prieš 7–8 metus jis buvo nubaustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu (tąkart jam buvo nustatytas lengvas girtumas). Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam šįkart nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.

4.4. 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu kaltinamajam M. M. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (88–90 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. balandžio 3 d.

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įvykio metu kaltinamojo M. M. vairuota transporto priemonė yra paties kaltinamojo (21 b. l.) ir jis teisme neprieštaravo, kad ši transporto priemonė būtų konfiskuota. Kartu spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas įvertina ir tai, jog nekonfiskavus automobilio kaltinamasis M. M., po teismo procesinio sprendimo priėmimo, galės toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis M. M. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant minėtą automobilį, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.1. Kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (84–86, 88–90, 92–94 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2.1. automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.2.2. kaltinamajam M. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo M. M. neišieškomos.

6.4. Kaltinamasis M. M. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. M. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- M. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti M. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.