Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-943-1105/2023 pagal ieškovo D. K. ieškinį dėl solidarios atsakomybės pripažinimo atsakovams V. P., E. M., S. R., tretieji asmenys – BUAB „Armaglas“, S. R., E. P., BUAB „MPP“, N. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo civilinėje byloje klausimą, nustatė, kad pateiktas ieškinys neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir 2023 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2023 m. sausio 16 d. įskaitytinai pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio reikalavimą, kad teismui būtų aišku, kokio teisinio rezultato ieškiniu yra siekiama. Teismas nurodė, kad teismui nėra aišku, kokio teisinio rezultato ieškovas siekia pareikštu reikalavimu pripažinti, kad atsakovai atsako solidariai subsidiariai ir kokią teisinę reikšmę ieškovui turėtų tokio reikalavimo patenkinimas. Reikalavimas nėra aiškiai apibrėžtas. Teismas vertino, kad toks ieškovo reikalavimas nesukurtų ieškovui reikalavimo teisės, nesukeltų atsakovams teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo D. K. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo D. K. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Kacasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14. Šioje byloje ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, jog atsakovai pagal Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-262-425/2020, dėl BUAB „Armaglas“ 71 701,34 Eur prievolės atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) atsako solidariai subsidiariai visa kreditorinio reikalavimo apimtimi. Savo ieškinį ieškovas grindė aplinkybe, kad jo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi BUAB „Armaglas” nemokumo byloje, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovai pripažinti atsakingais dėl tyčinio BUAB „Armaglas“ bankroto.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo civilinėje byloje klausimą, nustatė, kad pateiktas ieškinys neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir 2023 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2023 m. sausio 16 d. įskaitytinai pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. ieškovą įpareigojo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką), kad teismui būtų aišku, kokio teisinio rezultato ieškiniu yra siekiama, aiškiai nurodant, ar ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 71 701,34 Eur žalos atlyginimą. Be to, jei ieškovo reikalavimas bus susijęs su žalos atlyginimu, ieškovą įpareigojo sumokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimą.

16. Šalindamas teismo nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovas pateikė ieškinio patikslinimą, kuriuo pagrindiniu reikalavimu prašė pripažinti, kad atsakovai pagal Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-262-425/2020, dėl BUAB „Armaglas“ 71 701,34 Eur prievolės atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) atsako subsidiariai, o tarpusavyje – solidariai, visa kreditorinio reikalavimo apimtimi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškinio turinio yra aišku, jog ieškovas iš esmės siekia, kad būtų priteistas žalos atlyginimas jam iš juridinių asmenų valdymo organų, asmenų, kurie yra kalti dėl BUAB “Armaglas” bankroto, tačiau ieškovo suformuluotas reikalavimas nesukurtų ieškovui reikalavimo teisės, nesukeltų atsakovams teisinių pasekmių. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinio trūkumų pagal teismo nurodymus ieškovas nepašalino, pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijo teismo išvadai, kad ieškovo reikalavimas toks, koks jis yra suformuluotas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, neprašant taikyti vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje nustatytų pažeistos teisės gynimo būdų, neapgina ieškovo pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Pripažinimas, kad atsakovai pagal Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-262-425/2020, dėl BUAB „Armaglas“ 71 701,34 Eur prievolės atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) atsako subsidiariai, o tarpusavyje – solidariai, nesukurtų atsakovų civilinės atsakomybės prievolės ir ieškovo atitinkamos reikalavimo teisės. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovas, būdamas BUAB „Armaglas” kreditoriumi, reiškiamu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš šio juridinio asmens valdymo organų, asmenų, kurie, jo teigimu, yra kalti dėl BUAB „Armaglas” bankroto. Nors tiek juridinio asmens vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018). Be to, kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas).

18. Minėta, ieškinys privalo atitikti proceso normų nustatytus formalius reikalavimus, jame turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio tenkinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas, kokį ieškovas pareiškė, minėtų reikalavimų neatitinka, todėl jis, neištaisius trūkumų, negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškinys, neištaisius jo trūkumų, laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintinas ieškovui. Tokios pasekmės buvo nurodytos pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartyje, tai reglamentuoja ir įstatymo nuostatos (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti procesinį dokumentą nepaduotu.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.