- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- 2-17237-736/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01107-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b. l. 1-3) ir teismo posėdžio metu prašo pakeisti 2008 m. spalio 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-136-720/2008 patvirtinta Taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui šalių vaikui N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo E. K., nepilnamečio sūnaus N. K. išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teise pavedant tvarkyti J. K.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 23 d., buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui. 2008 m. spalio 31 d. Kėdainių rajono apylinkės nutartimi teismo civilinėje byloje Nr. N2-136-720/2008 išlaikymo suma buvo padidinta iki 115,85 Eur (400 litų) per mėnesį. Nuo to laiko padidėjo vaiko poreikiai, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomų išlaidų, todėl dabartinis atsakovo teikiamas išlaikymas yra per menkas. Jos gaunamos pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, kurio išlaikymui per mėnesį reikia apie 418 Eur. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, sveikatos priežiūrai, mokyklinėms prekėms, higienos prekėms, pramogoms, kelionėms. Atsakovas gyvena Didžiojoje Britanijoje, yra dirbantis, gauna didesnes negu jos pajamas. Atsakovas su savo vaiku nebendrauja, dėmesio jam visiškai nerodo, turi išlaikymo vaikui įsiskolinimą. Vaikas su tėvu bandė susisiekti per socialinį tinklą „Facebook“, tačiau nesėkmingai. Nurodė, kad ji serga onkologine liga. Dėl šios priežasties jau kurį laiką nedirba.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam įteikti tinkamai (b. l. 35-37), prašymo dalyvauti teismo posėdyje ar atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas bylos eiga visiškai nesidomėjo, siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje (toliau – Institucija) atstovė L. K., teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi vaikas yra augantis, jo poreikiai yra nemaži. Nurodė, kad atsakovas prie vaiko auklėjimo neprisideda visiškai. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. K. ir atsakovas E. K. yra nepilnamečio N. K., (duomenys neskelbtini). tėvai. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1316-720 patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria buvo padidinta 2004 m. balandžio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovo nepilnamečio N. K. išlaikymui priteista suma iki 115,85 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nepilnamečio N. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu (Liteko duomenys). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė serga onkologine liga (b. l. 7). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 48,04 kv. m. ploto butas, esantis Kėdainiuose, P. L. g., jos vardu yra registruotas 2000 m. laidos automobilis Opel „Vectra“ (b. l. 9, 10,12). Ieškovė per mėnesį vidutiniškai gauna apie 250-300 Eur pajamų, kurias sudaro Sodros išmokos ir gaunama materialinė parama (b. l. 8, 18, 19). Institucijos išvadoje (b. l. 18) nurodyta, kad ieškovė dirba AB Lietuvos paštas, tačiau šiuo metu serga ir gauna ligos išmoką apie 214 Eur ir išmoką vaikams – 30 Eur. Ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Atsakovas yra išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę (b. l. 17), jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis Klaipėdoje, t. y. nebaigtas statyti 151,17 kv. m. ploto butas ir 160/839 dalys 0,0839 ha ploto žemės sklypo su priklausiniais (b. l. 20-26). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.
Ieškovė, prašydama pakeisti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, kuris buvo nustatytas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje, savo reikalavimą grindžia tuo, kad nuo to laiko pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai, pakito ekonominė situacija šalyje bei išaugo reikalingų prekių ir paslaugų kainos. Kaip matyti, nuo 2008 m. spalio 31 d. praėjo beveik 10 metų laikotarpis. Teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo priteisimo metu, nepilnametis vaikas buvo gerokai mažesnis, šiuo metu yra keturiolikos metų amžiaus, lanko mokyklą. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t. y. išlaidos lavinimo priemonėms, užklasinei veiklai. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 418 eurų. Tai išlaidos maistui, rūbams ir avalynei, sveikatos priežiūrai, telefonui, internetui, mokyklinėms, higienos prekėms, pramogoms ir gimtadieniams. Pažymėtina, kad ieškovės minima suma yra reali, atspindinti dabartinę ekonominę situaciją. Kaip matyti, būtent ieškovė rūpinasi vaiko auklėjimu ir priežiūra. Ieškovės ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovas iš esmės yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, išlaikymą teikia jam nereguliariai, turi išlaikymo įsiskolinimą.
Vertinant atsakovo turtinę padėtį, pažymėtina, kad atsakovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų kokių nors sveikatos problemų, kurios neleistų uždirbti pakankamai, byloje nėra. Atsakovas taip pat byla nesidomėjo, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą. Be to, jo turtinė padėtis, kad ir kokia ji bebūtų, yra paties atsakovo veiksmų rezultatas. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti nustatytą vaikui teikiamo išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiam vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. birželio 6 d., iki vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovei J. K. pavestina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas iki N. K. pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl lėšų nepilnamečiui sūnui išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina: 1) ieškovei 96,00 Eur išlaidų, patirtų už teisines paslaugas (41 b. l.); 2) valstybei 4,17 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 30,00 Eur žyminio mokesčio (200 Eur –116 Eur x 12 x 0,03), iš viso – 34,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-136-720/2008 patvirtinta Taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis piniginėmis išmokomis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio, mokamomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d., indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. birželio 6 d. iki N. K. pilnametystės.
Paskirti ieškovę J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. K.: 1) ieškovei 96,00 (devyniasdešimt šešis) Eur išlaidų, patirtų už teisines paslaugas; 2) valstybei 34,17 Eur (trisdešimt keturis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.