Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-211/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-11-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-16Vilniaus apygardos teismas
  3. T-270-891/2016Nutartis · 2016-02-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
1A-153-211/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04612-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
L. B.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-153/2015 m.Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04612-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.3.1.; 1.2.18.3.; 1.1.4.2.; 1.2.14.5.; 1.2.23.1.; 2.1.7.4.; 2.4.7.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Pavelo Frolovo, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,gynėjai adv. Liudmilai Karvelienei,teismo medicinos ekspertui Viačeslav Kolomiec,nuteistajam L. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;pagal LR BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;pagal LR BK 259 str. 2 d. areštu 45 paroms.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d.d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal LR BK 215 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4 d.d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, prie griežčiausios 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė L. B. paskirta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtąją bausmę įskaitytas L. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-12-11 iki 2013-12-13 (dvi paros) ir L. B. suėmimo laikas nuo 2013-12-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-11-14.

Iš L. B. priteista 365 Lt S. B. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

L. B. nuteistas už tai, kad jis disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo jas platinti, o būtent: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2013-10-24 apie 10 val. romų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno g. 85, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – 0,006 g narkotinės medžiagos – heroino ir neteisėtai laikydamas prie savęs kišenėse gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir su savimi atsigabeno iki (duomenys neskelbtini) ir laikė, kol asmens apžiūros metu policijos pareigūnai rado narkotinės medžiagos – heroino.

Taip pat L. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą, o būtent: jis, 2013-12-07 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vienu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, panaudojęs nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad nukentėjęs pajuto smūgį į nugarą, po kurio pargriuvo ant žemės ir pajuto ne mažiau penkių spyrių į šonus, rankas ir nugarą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame skruoste, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis, kurie visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko, L. B. iš nukentėjusiojo vidinės striukės kišenės pagrobė piniginę, kurios vertė 50 Lt, kurioje buvo 150 Lt grynais pinigais, AB SEB banko mokėjimo kortelė, išduota S. B. vardu, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota S. B. vardu, o ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo atėmė degtinės „Sobieski“ butelį, kurio vertė 15 Lt, kuriuo nenustatytas asmuo bandė nukentėjusiajam trenkti į galvą ir pataikė į akinius, kurių vertė 150 Lt ir tokiu būdu juos sudaužė. Tokiais savo veiksmais L. B., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, panaudojęs fizinį smurtą padarė nukentėjusiajam 365 Lt turtinę žalą.

Taip pat L. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, 2013-12-07 17.39 val. ir 17.40 val. AB DNB banko bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti – inicijavo finansines operacijas AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele VISA Electron Nr. 4483 0810 2777 1060, išduota S. B., surinkdamas netikrus mokėjimo kortelės patvirtinimo duomenis.

Taip pat L. B. nuteistas už tai, kad, panaudodamas apgaulę, veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone, 2013-12-07 17.39 val. AB DNB banko bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. B., t. y. suvedus neteisingą PIN kodą, neteisėtai siekė įgyti 500 Lt sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi PIN kodas buvo neteisingas, tokiu būdu, šiais savo veiksmais apgaule veikdamas savo naudai, pasikėsino įgyti svetimą S. B. turtą – 500 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone L. B., 2013-12-07 17.40 val. AB DNB banko bankomate, esančiame Kalvarijų g. 98, Vilniuje, inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. B., t. y. suvedus neteisingą PIN kodą, neteisėtai siekė įgyti 500 Lt sumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi PIN kodas buvo neteisingas, tokiu būdu, šiais savo veiksmais apgaule veikdamas savo naudai, pasikėsino įgyti svetimą S. B. turtą 500 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą: papildomai apklausti nukentėjusįjį S. B., liudytoją vyr. patrulį V. Z., kuris teismo posėdyje nebuvo apklaustas ir net neįtrauktas į apklausiamų asmenų sąrašą, apklausti ekspertę Kazlauskaitę, atlikusią portretinę ekspertizę, iškviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertę dėl hematomų (užduoti jam klausimus apie tai, kiek laiko gali būti matomos hematomos po akimis bei dėl kojos sužalojimo ir kojos ligos). Taip pat apeliantas prašo išreikalauti iš areštinės, esančios Vilniuje Kosciuškos g. 1, duomenis apie apelianto kūno veido aprašus, ar pastarasis buvo sumuštas.

Pasak apelianto, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi, skunde cituoja nukentėjusiojo parodymus. Be to nurodo, kad iš filmavimo medžiagos iš parduotuvės IKI šalia nukentėjusiojo neaiškiai matosi vaikinas su kepure ir juoda striuke, kurio atpažinti nėra galimybės, nes nesimato asmens veido. Bet iš garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokolo matyti, kad skambinantysis išaiškina, jog viskas įvyko prie parduotuvės IKI, Kalvarijų g. 105, užpuolikus apibūdina – apsirengę sportiškai, tamsiomis striukėmis su kapišonais, vienas su mėlyna striuke, 20 metų amžiaus. Greitosios pagalbos skambinantysis atsisakė. Tokiu būdu, apeliantas daro išvadą, kad nukentėjusysis nuolat keičia savo parodymus, išdėsto savo poziciją labai kritiškomis versijomis, kurios neatitinka realioms aplinkybėms. Apeliantui taip pat sunku patikėti, kad sumuštas žmogus savanoriškai atsisako medicininės pagalbos, mano, jog yra pagrįstas pagrindas, kad nukentėjusysis patyrė traumas kitoje vietoje, o ne incidento metu. Nurodo, kad tą patvirtina ir eksperto išvada, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai padaryti kietu buku ribotu paviršiumi (griūnant), be to, specialisto išvadoje Nr. G4167/13(01) nurodoma, kad sužalojimų lokalizacija nukentėjusiajam pasiekiama, juos pasidarant pačiam.

Apeliantas apkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus, vartoja tokius žodžius, kaip „man pasirodė“, „gal ne visai tiksliai“, „galimai“. Nurodo, kad nukentėjusysis painiojasi duodant parodymus, nenurodant tikslių faktų, klaidina teismą. Apelianto nuomone, nukentėjusysis jį atpažino tik todėl, kad su juo bendravo, o kilus konfliktui, supainiojo apeliantą su užpuoliku, nes viskas įvyko greitai, chaotiškai, tamsiu paros metu, be to, tam įtakos turėjo ir apsvaigimas nuo alkoholio, ko neneigė ir pats nukentėjusysis, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat nurodo, kad nebuvo išsiųstas policijos ekipažas į įvykio vietą atlikti patikrinimo tam, kad konstatuoti užfiksuoti įvykio, patvirtinti nusikalstamą veiką, apžiūrėti įvykio vietą bei nustatyti, ar tiksliai buvo sumuštas žmogus. Tokiu būdu, pasak apelianto, dėl pareigūnų aplaidumo nebuvo atlikti būtini veiksmai, kurie galėjo padėti nustatyti tiesą ar ateityje turėtų įtakos tinkamai atskleisti nusikalstamą veiką.

Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į ekspertizės aktą dėl veido bruožų, kuriame ekspertai davė išvadą „Tikėtina“. Atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertė K. negalėjo pasakyti, ar bankomato vaizdo kamera užfiksuotas asmuo yra pamušta akimi, nes vaizdo įrašas nėra pakankamai kokybiškas, kad būtų galima spręsti apie spalvas, tonus ir šešėlius. Dėl šių aplinkybių apeliantui kyla klausimas – gal dėl nepakankamai kokybiško įrašo ir buvo padaryta išvada „Tikėtina“, todėl, kad nėra galimybės tiesiogiai konstatuoti ir tiksliai identifikuoti asmenį, ką patvirtina ir lentelė. Kaltinamojo teigimu, teismas skubotai ir neišsamiai išanalizavo ekspertų išvadą, priimdamas klaidingą sprendimą. Be to, nurodo, kad išvada apeliantui kelia daug abejonių – ar ten tas pats žmogus. Nurodo, kad buvo atlikta ekspertizė ir tikslu identifikuoti aprangos elementą striukę bei padaryta išvada, kad dėvima striukė ir lyginamajam tyrimui pateikta striukė yra vienodos, tačiau sutampantis požymis yra bendro pobūdžio, todėl nustatyti, ar lyginamajam tyrimui pateiktas drabužis (striukė) yra tas pats kaip tiriamajame vaizdo įraše, negalima. Apelianto teigimu, teismas taip pat neatsižvelgė į ekspertų išvadą, kur aiškiai aprašoma, kad negalima nustatyti mėlynės po akimi, o taip pat, kad apeliantas atpažinimo metu buvo be mėlynių. Teisėjas pats konstatavo esant natūralu, kad hematomos po akim praėjus 5 dienom po nusikaltimo padarymo nesimato. Teisėjas, neturėdamas med. išsilavinimo bei tinkamos kvalifikacijos eksperto srityje, padarė išvadą, jog teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikę poėmį Lukiškių TI-K, padarė LR BPK 145 str. 4 d., 149 str. 9 d. numatytus pažeidimus, dėl kurių buvo pateiktas skundas teismui, tačiau jis nebuvo išnagrinėtas. Nurodo, kad kratos metu kaltinamajam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti striukės paėmime, todėl nežinia, kieno daiktus kratė ir paėmė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismui buvo pateikęs prašymą išreikalauti iš parduotuvės „IKI“ išorinę filmavimo medžiagą, kurios pagalba išaiškėtų visa tiesa, bet teismas šį prašymą atidėjo iki bylos ištyrimo pabaigos, o vėliau jis net nebuvo sprendžiamas. Taipogi apeliantas nurodo, kad 2014-06-04 posėdžio metu buvo pateiktos med. pažymos, patvirtinančios, kad pastarasis turi rimtą kojų sutrikimą (venų varikozę), šia liga serga nuo 2008 metų. Kartu buvo pridėta pažyma apie tai, kad apeliantas turėjo rimtą dešinės kojos traumą. Nurodo šių dokumentų pagrindu prašęs skirti med. ekspertizę tikslu nustatyti, ar 2013-12-07 galėjo smūgiuoti su koja, tačiau teisėjas nutarė, kad skirti ekspertizę netikslinga. Apeliantas mano, kad teismas be pagrįsto pagrindo ignoravo apelianto prašymą ir nesuteikė galimybės apsiginti bei atskleisti tiesą dėl jo nekaltumo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tarnybinį pranešimą, kurį surašė vyr. patrulis V. Z. 2013-12-11 apie tai, kad apeliantas sveikatos nusiskundimų neturėjo bei neapklausė jo liudytoju apie tai, ar apeliantas turėjo po akim mėlynes.

Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, klausimai liko neišspręsti, todėl lieka abejonė, ar apeliantas apiplėšė nukentėjusįjį. Prokuroras neištyrė bylos tinkamai ir nesurado kitų asmenų, užpuolusių S. B., taip iki galo neišaiškino tiesos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas prašo išteisinti jį pagal LR BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., nepadarius šių veikų, nurodo, jog abejonė, ar būtent apeliantas apiplėšė nukentėjusįjį, taip ir liko nepašalinta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl L. B. pripažinimo kaltu yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Nuteistasis skunde neginčija jo nuteisimo pagal LR BK 259 str. 2 d., todėl teismas dėl šios veikos nepasisakys.

Dėl apelianto argumentų dėl jo nuteisimo pagal LR BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.:

Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nukentėjusiojo S. B. apiplėšimo bei pasikėsinimo sukčiauti visiškai nepripažino, teigė, kad nukentėjusysis jį atpažino tik todėl, kad su juo bendravo, be to, ekspertų išvados nesuteikia pagrindo teigti, kad prie bankomato buvo būtent apeliantas. Kolegijos nuomone, tokią nuteistojo versiją nuneigia tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, asmens parodymo atpažinti protokole, specialistų išvados, garso bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, poėmio protokolas, banko išrašas. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas mano, kad nukentėjusiojo parodymai buvo gana detalūs, jais netikėti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis S. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė anksčiau nepažinojęs apelianto L. B., apšmeižti tikslo neturėjo. Nurodė tiksliai žinąs, kad jį mušė L. B., nes buvo du kartus atsisukęs, aiškiai matė, kaip L. B. paėmė piniginę. Dar bandė jį už kojos pagauti, bet nepagavo (b.t. 2, b.l. 122-124). Matyti, kad siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 46, 47, 51-55), kuriuose užfiksuotos analogiškos nukentėjusiojo S. B. nurodytos aplinkybės. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis nurodė tikslią užpuolimo vietą, nurodė, jog L. B. draugas puolė iš priekio, o L. B. buvo šiek tiek atsilikęs ir nukentėjusiajam sudavė smūgį į nugarą, o pastarajam parkritus ištraukė piniginę (b.t. 1, b.l. 51-57).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nuosekliai nupasakojo vietą, kur buvo užpultas, kaip ir kokie fizinio smurto veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti. Nors negalėjo įvardinti, kas konkrečiai kiek smūgių sudavė, tačiau matyti, kad smūgių buvo ne mažiau penkių. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiajam S. B. padarytų kūno sužalojimų pobūdis ir mechanizmas bei jų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo S. B. parodymams apie jo atžvilgiu užpuolikų naudoto fizinio smurto pobūdį ir mechanizmą (b.t. 1, b.l. 67-68).

Nukentėjusysis detaliai įvardijo ir jį užpuolusio vaikino išvaizdą: apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, veide abi akys buvo pamuštos (su mėlynėm), apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striuke su kapišonu, tamsiomis kelnėmis, nurodė galintis jį atpažinti. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis S. B. atpažino kaltinamąjį L. B. kaip asmenį, kuris jį apiplėšė tiek iš aprangos, tiek iš veido bruožų (b.t. 1, b. 1. 121-123).

Garso įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad apie įvykį nukentėjusysis pranešė paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui, nurodydamas tapačias įvykio aplinkybes bei užpuolikus apibūdinęs kaip jaunus, 20 metų amžiaus, apsirengusius sportiškai, tamsiomis striukėmis su kapišonais, vienas su mėlyna striuke. Jeigu pamatytų, atpažintų (b.t. 1, b.l. 12).

Apeliantas skunde nurodo manąs, jog yra pagrįstas pagrindas, kad nukentėjusysis traumas patyrė kitoje vietoje, o ne incidento metu, kadangi, paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Kolegijos nuomone, toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, nukentėjusysis pakankamai nuosekliai nurodė užpuolimo bei sumušimo aplinkybes viso bylos nagrinėjimo metu, o tai, kad atsisakė greitosios medicinos pagalbos, neduoda pagrindo išvadai, kad pastarasis sakė ne tiesą. Be to, nukentėjusiajam S. B. nustatyti sužalojimai buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. 1. 67, 68).

Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo manymą patvirtina ir byloje pateikta specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai padaryti kietu buku ribotu paviršiumi (griūnant), be to, išvadoje Nr. G4167/13(01) nurodoma, kad sužalojimų lokalizacija nukentėjusiajam pasiekiama juos pasidarant pačiam, kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymų tikrumu. Nukentėjusysis S. B. nurodė anksčiau nepažinojęs apelianto, tikslo jį apšmeižti neturėjęs.

Skunde apeliantas nurodo nebuvęs su pamuštomis akimis, kaip kad nurodė nukentėjusysis, o ir teismas skubotai bei neišsamiai išanalizavo ekspertų išvadą dėl striukės tyrimo, priimdamas klaidingą sprendimą. Kolegijos nuomone šiuos apelianto argumentus paneigia byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys. Matyti, kad vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, gauto iš AB DNB banko, apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kad prie bankomato prieina du asmenys, vienas jų identifikuotinas kaip L. B.. Matosi pajuodę L. B. paakiai. Šis stovi prie bankomato, o kitas, nenustatytas asmuo, yra priėjęs prie bankomato ir matosi, kad suvedinėja kodus. Apie 17:41:30 val. nenustatytas asmuo nuo bankomato nueina ir iškart prie jo prieina L. B., kuris kažką paima ir nueina (t. 1, b. 1. 37-40).

Byloje buvo atlikta portretinė ekspertizė, kurios metu buvo palyginti ir įvertinti bankomato kameros užfiksuoto asmens ir L. B. veido bruožų požymiai bei nustatyta, kad AB DNB banko bankomato kamera 2013-12-07 nuo 17:40:10 val. iki 17:41:34 val. nufilmuotas asmuo, kuris neprisidengęs savo veido šaliku, tikėtina yra L. B. (b.t. 2, b.l. 175-182). Nors apeliantas teigia, kad išvada duota tik „tikėtina“ ir ji nepatvirtina, kad tai buvo būtent jis, atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte nustatyta, jog yra 19 veido požymių, pagal kuriuos bankomato kameros nufilmuotas tiriamas asmuo ir L. B. sutampa. Be to, teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė D. K. paaiškino, jog kategoriškos išvados duodamos pakankamai retai. Dažniausiai duodama išvada „tikėtina“, kas reiškia, kad yra tikimybė (b.t. 3, b.l. 47-48).

Ekspertams buvo pateikta ir poėmio metu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo kameros, kurioje buvo laikomas suimtas apeliantas, paimta striukė, kuri buvo apžiūrėta ir teisiamojo posėdžio metu (b.t. 2, b.l. 152). Nors apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė, kad tai jo striukė, nurodydamas, kad jo striukė buvo su tamsesniu pamušalu, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė D. K. paaiškino, kad nors nustatyti individualių striukės bruožų dėl vaizdo įrašo kokybės negalima, tačiau sprendžiant pagal bendruosius požymius, tiriamoji ir lyginamoji striukės yra vienos rūšies (b.t. 3, b.l. 47-48). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta, kad ir AB DNB banko bankomato kamera nufilmuotas asmuo (L. B.) vaizdo įraše vilki striukę – tamsios spalvos striukė iki juosmens, su gobtuvu, kurio vidinė pusė yra šviesiai mėlynos spalvos, tamsios juostos su šviesesnės spalvos juostelėmis striukės apačioje ir ant rankogalių, striukės audinio tekstūra dygsniuota rombais.

Apeliantas skunde nurodo atpažinimo metu buvęs be mėlynių, o teisėjas skundžiamame nuosprendyje, neturėdamas med. išsilavinimo bei tinkamos kvalifikacijos eksperto srityje nepagrįstai konstatavo esant natūralu, kad hematomos po akim praėjus 5 dienom po nusikaltimo padarymo nesimato. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas V. Kolomiec, kuris patvirtino, kad iki apelianto atpažinimo, t.y. 2013-12-12 mėlynės pastarojo veide galėjo ir išnykti, tai priklauso nuo įsisenėjusio kraujo kieko, traumos sunkumo, tai aptariamu klausimu patvirtina teismo argumentus, išdėstytus skundžiamame nuosprendyje.

Apeliantas tiek skunde teigia, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nurodė bei teismui pateikė medicininių dokumentų kopijas, kurios, pasak jo, leidžia daryti išvadą, kad pastarasis negalėjo spardyti nukentėjusiojo, kadangi jam nustatyta kojų venų varikozė. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad kojų venų susirgimas netrukdo naudoti fizinį smurtą, todėl apelianto versija, kad dėl šios ligos jis negalėjo spardyti nukentėjusiojo, taip pat nepasitvirtino.

Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nuteistojo L. B. dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, į aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog L. B., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padarė plėšimą S. B. atžvilgiu bei veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, plėšimo metu pagrobta S. B. elektronine mokėjimo priemone – banko kortele, inicijavo dvi finansines operacijas bei tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti nukentėjusiojo turtą.

Kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šie byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirti įrodymai patvirtina apeliantą padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kitų procesinių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo L. B. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo L. B. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Pavelas FrolovasAlgimantas ValantinasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė