- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- 2VP-19094-217/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00945-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. J. pareiškimą dėl baudos skyrimo (suinteresuoti asmenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į tesimą, prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 straipsnio ribose skirti skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), penkių šimtų eurų baudą už antstolio 2022 m. liepos 22 d. patvarkymo dėl duomenų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti 2022 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
2022 m. rugpjūčio 26 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame suinteresuotas asmuo prašo tenkinti antstolio patvarkymą ir skirti J. M. prašomą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš kartu su pareiškimu pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – vykdomoji byla) nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai išieškoti 82 Eur nekilnojamojo turto mokestį ir 2,61 Eur žemės mokesčio delspinigius. Iš vykdomojoje byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 9 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra J. M..
Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. kartu su antstolio raštu pateiktu išrašu iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad suinteresuoto asmens J. M. kontaktiniai duomenys yra telefonas (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o taip pat gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Antstolis 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu informavo, kad korespondencija vadovei buvo siųsta ir registruota pašto siunta.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2022 m. liepos 22 d. patvarkymu dėl duomenų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vadovę J. M. per 5 kalendorines dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos pateikti duomenis apie esantį / turimą kilnojamąjį, kitą nekilnojamąjį turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, buhalterinius dokumentus: įmonės balansą už paskutinį ketvirtį, įmonės kasos knygą, kurioje būtų duomenys už paskutinius tris mėnesius, o taip pat pateikti debitorių ir kreditorių sąrašą. Antstolis tuo pačiu patvarkymu įspėjo skolininką ir skolininko vadovę apie šio reikalavimo nevykdymo pasekmes, kad įmonės vadovei bus skirta bauda.
Vykdomojoje byloje esantis 2022 m. liepos 22 d. lydraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad procesiniai dokumentai skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o vykdomojoje byloje esantis vokas patvirtina tai, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Vykdomojoje byloje esantis 2022 m. liepos 22 d. lydraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad patvarkymas dėl duomenų pateikimo skolininko vadovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
Vieno iš pagrindinių vykdymo proceso principų esmė yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis). Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015, 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
Vadovaujantis CPK 613 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia antstolio priimtų patvarkymų siuntimo tvarką, patvarkymo patvirtintos kopijos CPK numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl vykdymo procese galioja ir bendrosios civilinio proceso nuostatos su išimtimis, numatytomis CPK VI dalyje (vykdymo procesas). Taigi antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 122, 123 straipsniai). Tokios pozicijos dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1426-254/2011; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2234-803/2015).
CPK 123 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 d.); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (3 d.). Pažymėtina, kad CPK 624¹ straipsnio nuostatos suteikia antstoliui teisę vykdymo proceso metu, be kita ko, ir įteikiant procesinius dokumentus vykdymo proceso dalyviams, naudoti elektroninių ryšių priemones. Remiantis CPK 624¹ straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 175¹ straipsnio 9 dalis nustato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Nuostata, suteikianti teisę antstoliui naudoti elektroninių ryšių priemones įteikiant vykdymo proceso dalyviams procesinius dokumentus, įtvirtinta taip pat ir Antstolių įstatymo 431 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones.
Antstolio procesinių dokumentų įteikimo tvarką vykdymo proceso dalyviams reglamentuoja Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 (aktuali redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.) (toliau – Aprašas). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentus antstolis įteikia šiame punkte nurodytų asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu. Tuo tarpu Aprašo 6 punktas įtvirtinta, kad vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas. Pateikęs antstoliui rašytinį prašymą asmuo vėliau gali atsisakyti pranešimų apie jiems pateiktus naujus antstolio procesinius dokumentus ir šių dokumentų kopijų siuntimo savo nurodytu elektroninio pašto adresu. Šiame punkte nurodytus prašymus asmenys antstoliui taip pat gali pateikti elektroninių ryšių priemonėmis Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2020).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nėra duomenų, paneigiančių faktą, kad skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba skolininko vadovė J. M. nebūtų gavę antstolio siųsto patvarkymo dėl duomenų pateikimo, nes procesinių dokumentų vykdomojoje byloje pateikimas naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis nepažeidžia aukščiau nurodytų įstatymų ir teismų praktikos reikalavimų, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolio D. J. 2022 m. liepos 22 d. patvarkymas dėl duomenų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) būtų vykdomas laiku ir tinkamai, todėl darytina išvada, kad antstolio D. J. prašymas skirti J. M. baudą už reikalavimo nevykdymą yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl šią priemonę taikydamas, teismas įvertina jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus baudos dydžio, atsižvelgtina į išieškojimo ir reikalavimo nevykdymo trukmę, į tai, kad antstolio teisėti reikalavimai nėra sudėtingi, neapsunkinantys bendrovės veiklos, nereikalauja didesnių sąnaudų, į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. M. už antstolio reikalavimų nevykdymą baudžiama pirmą kartą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti antstolio teisėtų reikalavimų privalomumą ir teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas J. M. skirti baudą (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 585 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, antstolio siūloma maksimali 500 Eur bauda neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų ir prevencinių baudos tikslų, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad skolininko vadovė už antstolio reikalavimų nevykdymą yra baudžiamą pirmą kartą, dėl ko teismas sumažina prašomą skirti 500 Eur baudą, J. M. skiriant vienkartinę 200 Eur dydžio baudą, kuri, teismo nuomone, atitiks protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei prevencinius baudos tikslus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 616 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti Antstolio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290–292, 585, 593 ir 616 straipsniais,
nutaria:
Antstolio D. J. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovei J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą už antstolio D. J. reikalavimų nevykdymą.
Likusioje dalyje antstolio D. J. pareiškimą atmesti.
Išaiškinti suinteresuotam asmeniui J. M., jog baudos skyrimas neatleidžia nuo Antstolio reikalavimų vykdymo.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui D. J..
Išaiškinti suinteresuotam asmeniui J. M., kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.