Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, byloje gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir draudėjos A. R. 2023 m. sausio 30 d. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (Gyventojų turto draudimo liudijimas Serija 220 0296469/2023, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2024 m. vasario 2 d., kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 17 d. minėtas butas buvo užlietas dėl nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdžio. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“. Dėl padarytos žalos (apgadinto apdrausto turto) ieškovė išmokėjo 783,87 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai. Žalos administravimo metu nustatyta, kad apdraustojo turto apliejimas įvyko dėl nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdžio. Taigi atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus, pažymėtina, jog vykdydama jai priskirtą uždavinį prižiūrėti namo konstrukcijas, administratorė, be kitų funkcijų, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Būtent administruojanti įmonė (atsakovė), būdama bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoja, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos būklę, o, įvykus avarijai, būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą. Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog aukščiau nurodytas savo, kaip administratorės, pareigas vykdė tinkamai, todėl galima preziumuoti, kad atsakovė netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos priežiūrą, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos nekilnojamam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini)atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos priežiūrą (techninę). Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių esą daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinė sistema buvo tvarkinga ir žala, atsiradusi (duomenys neskelbtini), nėra vandens prasiskverbimo pro nesandarų bendrojo naudojimo vamzdį padarinys. Atsakovė netinkamai teikė administravimo paslaugas, nes nepastebėjo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos defektų, kurie, teismo įsitikinimu, įprastai neatsiranda staiga, todėl savalaikiai nesiimta priemonių organizuoti tų defektų šalinimo darbus. Taigi, pagal į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą bute, t. y. fotonuotraukos, pranešimas dėl įvykio ir kt., skaičiuotėje darbai iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus jos butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2023 m. balandžio 17 d. nekilnojamam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos priežiūros, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino ieškovės patirtas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 783,87 Eur žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė laiku žalos neatlygino, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 783,87 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Bendra ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 22 Eur. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 22 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byla išspręsta ne atsakovės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, 783,87 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 87 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 783,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.