Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „Beatriksa“ bankroto administratoriaus MB „Alba prima“ atstovui advokatui Edmundui Luotei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Beatriksa“ ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodytu adresu (Polotskaia 7-3, Maskva, Rusijos Federacija) atsakovui K. M. ieškinys ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti tarpininkaujant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai per Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas, tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Kitas galimas procesinių dokumentų įteikimo atsakovui adresas ieškovo nebuvo nurodytas ir teismui nėra žinomas. Įvertinus tai, kad teismas išnaudojo visas galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovui užsienyje bei Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis CPK 130 straipsnio 1 dalimi atsakovui K. M. apie iškeltą civilinę bylą pranešta viešo paskelbimo būdu. Teismas nėra gavęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį, byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, t. y. visus patvirtintus kreditorinius reikalavimus, dėl nesikreipimo dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo bei dėl dokumentų neperdavimo. Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2014 m. lapkričio mėnesį. Bankroto administratorius negali įvardinti neišsaugoto bendrovės turto, nes nebuvo teikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui. Įmonė iš esmės skolinga VMI ir vienam fiziniam asmeniui. Buvę įmonės vadovai K. M. ir V. S. su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

4. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovo paaiškinimais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatytos šios faktinės aplinkybės:

4.1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 7-9) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą civilinėje byloje Nr. eB2-184-640/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02442-2016-6) UAB „Beatriksa“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gudara“. Šia nutartimi taip pat UAB „Beatriksa“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutar­ties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 2 d. (b. l. 10). 2017 m. birželio 16 d. UAB „Beatriksa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. birželio 6 d. nutartimi atstatydintas bankroto administratorius UAB „Gudara“ ir paskirtas MB „Alba prima“ (b. l .13-16).

4.2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 7-9) civilinėje byloje Nr. eB2-184-640/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02442-2016-6) nustatyta, kad UAB „Beatriksa“ Juridinių asmenų registre registruota 2014 m. balandžio 9 d., finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui neteikė, jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, nėra duomenų, kad valdytų kokį nors materialųjį turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, todėl teismas konstatavo, jog UAB „Beatriksa“ jokios realios veiklos nevykdo bei ilgą laiką neatsiskaito su valstybės biudžetu.

4.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-184-640/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02442-2016-6) (b. l. 25-26) patvirtintas BUAB „Beatriksa“ kreditorių sąrašas, iš viso patvirtinti 17 471,85 Eur kreditoriniai reikalavimai: antros eilės kreditoriams – VSDFV Vilniaus skyriui 96,78 Eur, VĮ „Turto bankas“ 13 460,03 Eur; trečios eilės kreditoriams – A. R. 3 555,19 Eur, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 359,85 Eur;

4.4. Nuo 2014 m. spalio 24 d. UAB „Beatriksa“ akcininku ir direktoriumi buvo atsakovas K. M., (b. l. 27-28);

4.5. Iš ieškovo bankroto administratoriaus paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad bankroto proceso metu joks turtas ir dokumentai administratoriui nebuvo perduotas, taip pat nebuvo sugrąžinta (išieškota) jokių įsiskolinimų.

Dėl vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą.

5. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d. ir taikytiname ginčui, (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje) kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ginčui aktualią ĮBĮ redakciją pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui privalėjo įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 52 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. Ta aplinkybė, kad įmonė vykdo veiklą, nėra pakankama, kad šalintų vadovo atsakomybę dėl bankroto bylos laiku neiškėlimo. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

6. Taigi civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju itin svarbi yra aplinkybė, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, jog įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą. Kad būtų nustatytas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia, turi būti nustatytas neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momentas. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią nustatant atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, siejant jį su ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įmonės nemokumo būsena. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

7. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad UAB „Beatriksa“ realios veiklos nevykdė, VMI duomenimis (b. l. 21) mokestinės nepriemokos atsirado nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. birželio 2 d. iš viso siekė 12 718,15 Eur ir 741,88 Eur delspinigių. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Beatriksa“ įstatinio kapitalo dydis buvo 50 000 Lt (14 481,00 Eur), jokių duomenų apie UAB „Beatriksta“ nuosavybės teise turėtą turtą, debitorinius reikalavimus nagrinėjamoje byloje nėra.

8. Atsižvelgdamas į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo būsenos apibrėžtį, teismas konstatuoja, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Beatriksa“ iškėlimo atsirado tada, kai šios įmonės mokestinių nepriemokų suma viršijo pusę jos įstatinio kapitalo, t. y. viršijo 7 240,50 Eur. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, nepriemoka VMI 2015 m. kovo 26 d. buvo 5193,00 Eur ir 333,84 Eur delspinigių, t. y. iš viso 5526,84 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-269-866/2015 iš UAB „Beatriksa“, kreditoriui A. R. priteista 3 432 Eur skolos, 19,22 Eur delspinigių, pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. sudaryta grūdų pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi 2015 m. kovo 26 d. UAB „Beatriksa“ skolos viršijo 7 240,50 Eur. Dėl to atsižvelgiant į ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus 40 ir 5 dienų terminus, teismas sprendžia, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2015 m. gegužės 5 d. Šiuo atveju teismas nesivadovauja ieškovo nurodyta data – 2014 m. lapkričio mėn., nes tuo laikotarpiu tik pradėjo formuotis mokestinės nepriemokos, ir jų dydis neviršijo pusės įstatinio kapitalo.

Dėl žalos dydžio

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 17 471,85 Eur žalos, t. y. visus bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus (b. l. 24-26). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinti tokie kreditoriniai reikalavimai: antros eilės kreditoriams – VSDFV Vilniaus skyriui 96,78 Eur, VĮ „Turto bankas“ 13 460,03 Eur; trečios eilės kreditoriams – A. R. 3 555,19 Eur, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 359,85 Eur.

9.1. Mokestines nepriemokas valstybės biudžetui patvirtina VMI raštas (b. l. 21), iš kurio matyti, kad nepriemokos atsirado 2014 m. lapkričio 26 d. ir didėjo iki 2015 m. birželio 2 d.

9.2. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ kreditorinis reikalavimas kildinamas iš 2015 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-51999-541/2015 priteistos sumos (b. l. 22-23). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šio kreditoriaus 356,85 Eur dydžio skola yra atsiradusi pagal sutartį Nr. VMN038346 už naudojimąsi el. ryšių paslaugomis laikotarpiu nuo 2014-10-31 iki 2015-02-27.

9.3. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-269-866/2015 iš UAB „Beatriksa“, kreditoriui A. R. priteista 3 432 Eur skolos, 19,22 Eur delspinigių, pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. sudaryta grūdų pirkimo – pardavimo sutartį.

9.4. Dėl ieškovo įsiskolinimo VSDFV Vilniaus skyriui (96,78 Eur) į nagrinėjamą bylą jokių įrodymų nepateikta. Iš UAB „Beatriksa“ bankroto bylos (bylos Nr. eB2-184-640/2020) duomenų (2017-02-26 prašymas patvirtinti kreditorinius reikalavimus DOK-10870) nustatyta, kad ieškovo skola Sodrai atsiradusi iki 2017 m.

10. Sprendžiant dėl įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydžio, pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

11. Šiuo atveju ieškovas neįrodinėjo, kad jei ne UAB „Beatriksa“ vadovo delsimas, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta. Minėta, kad bankroto proceso metu joks turtas ir dokumentai administratoriui nebuvo perduotas, taip pat nebuvo sugrąžinta (išieškota) jokių įsiskolinimų. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas būtų atsakingas už visų kreditorinių reikalavimų dydžio žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis).

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

13. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas gali konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas.

14. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-184-640/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02442-2016-6) (b. l. 25-26) patvirtintas BUAB „Beatriksa“ kreditorių sąrašas, iš viso patvirtinti 17 471,85 Eur kreditoriniai reikalavimai. Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2015 m. gegužės 5 d. Iš VMI rašto (b. l. 21) matyti, kad po 2015 m. gegužės 5 d. UAB „Beatriksa“ atsirado mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui už pelno mokestį 1457,08 Eur ir 79,20 Eur delspinigių. Taip pat po nurodytos datos (2015 m. gegužės 5 d.) atsirado 96,78 Eur dydžio prievolė atsiskaityti su Sodra (žr. sprendimo 9.4 punktą). Kiti kreditoriniai reikalavimai yra atsiradę iki 2015 m. gegužės 5 d. (žr. sprendimo 9.2 ir 9.3 punktus). Teismo vertinimu, atsakovas yra atsakingas iš viso už 1633,06 Eur po 2015 m. gegužės 5 d. padidėjusius kreditorinius reikalavimus. Dėl to teismas ieškovo ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia 1633,06 Eur žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama ieškovui neįrodžius būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo bankrutuojančios UAB „Beatriksa“ ieškinį atsakovui K. M. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai UAB „Beatriksa“, j. a. k. 303284929, iš atsakovo K. M., gim. 1990-10-17, 1633,06 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir 06 ct.) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.