Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00012-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.; 3.4.5.2.; 3.3.2.4.

2016 m. lapkričio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų AB DNB banko, Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti I. P.. Nurodė, kad nemokumą sukėlė kredito unijoje įvykusi vagystė, buvo klastojami dokumentai, ji iš unijos nėra paėmusi pinigų, sandorių neginčijo, nes jai sakė, kad viskas nuperkama ir nieko nebus, dar tais metais patyrė avariją. Šiuo metu ūkininkauja, dirba (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties liko daugybė žemės sklypų, apie juos nieko negali pasakyti, neįregistruoti jos vardu, nes neturi lėšų. Po vyro mirties žemės sklypus atidavė panaudai, pajamų negauna.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi prašymą tenkino, iškėlė R. V. bankroto bylą, paskyrė bankroto administratore I. P., nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, patvirtino 160 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 845 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatė, kad bankroto administratorė I. P. plano projektą teismui tvirtinti turi pateikti per 4 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Teismas nurodė, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, o skolos (nurodoma 434 973,50 Eur suma) viršija 25 MMA, t. y. pareiškėja yra nemoki. Suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, atlikti pareiškėjos veiksmai dėl neatsakingo skolinimosi ir pareiškėjos nesąžiningumo, nepatenka į paskutinių trijų metų laikotarpį ir negali būti vertinami, kaip nesąžiningi ir turėję įtakos jos nemokumui. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino pareiškėjos veiksmus, atliktus nuo 2013-02-10 iki 2016-02-10 (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). O šiuo laikotarpiu nenustatyti pareiškėjos veiksmai, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai R. V. išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti pareiškėjai bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja gavo pastovias lėšas dirbdama įmonėje (duomenys neskelbtini) direktore. Pareiškėjos nurodytos darbo pajamos 19,40 Eur – 30,30 Eur. Galimai buvo slepiamos pajamos, nes gaunamų pajamų suma tikėtina, kad neatspindi realybės. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog pareiškėja pati patvirtino „kad dirba (duomenys neskelbtini) vadove, bet gaunamų pajamų nenurodė (2016-08-29 garso įrašas)“. Tačiau pareiškėja vengė atsiskaitinėti su kreditoriais ir neatliko įmokų skoliniams įsipareigojimas dengti. Pareiškėja sąmoningai vengė atsiskaityti su banku ir kitais savo kreditoriais.

R. P. yra skolingas pareiškėjai 29 000 Eur sumą tačiau pareiškėja iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų, nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš R. P.. Pareiškėja galėtų įvykdyti savo pradelstus įsipareigojimus bent dalinai savo kreditoriams, bet to iki šiol nepadarė.

Pareiškėja turi neregistruotiną nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), teismui nepasakė apie jį, nes kaip pati nurodė, kad nežino jo būklės šiai dienai. Šiuo atveju, akivaizdus pareiškėjos nesąžiningumas kreditorių atžvilgiu, siekis turimą turtą slėpti. Pareiškėja ne kartą nutartimis buvo įpareigota pateikti teismui duomenis apie pareiškėjos pajamas iš jos vykdomos žemės ūkio veiklos, tačiau tokių duomenų taip pat nepateikė.

Pareiškėja nesiejo savo išlaidų su gaunamomis pajamomis, neįvertino prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti, o tam, kad galėtų patenkinti savo nebūtinus poreikius – ėmė paskolas. Pareiškėjos sudaryti sandoriai nebuvo būtini. Pareiškėjos nemokumą sukėlė jos pačios nesąžiningi veiksmai kreditorių atžvilgiu ir dėl to kreditoriai neturėtų nukentėti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendžiu konstatuota, jog R. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d. (kreditinis sukčiavimas) požymius, tačiau baudžiamasis procesas dėl šios veikos negalimas, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir atsisakyti kelti pareiškėjai bankroto bylą, palikus nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo mėn. 5 d. nutartį, pakeisti bankroto administratorę I. P. į bankroto administratorių R. S.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė palikimą, nors žinojo apie sutuoktinio didžiules skolas, o priimdama palikimą nesikreipė dėl apyrašo sudarymo, kas būtų leidę pareiškėjai už palikėjo skolas atsiskaityti tik paveldėtu turtu, tačiau pareiškėja prisiėmė visas skolas. Pareiškėja turi išrašytą R. P. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau nežinia dėl kokių priežasčių nesikreipia iki šiol dėl skolos išieškojimo.

Pareiškėja ne tik kad blogino ir šiuo metu blogina savo turtinę padėti, bet ir slepia informaciją nuo kreditorių apie savo dabartinę turtinę padėtį. Todėl šiuo atveju iškėlus bankroto bylą, nebūtų pasiektas fizinio asmens bankroto procedūros tikslas - užtikrinti teisingą skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, atkuriant fizinio asmens mokumą ir užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Pareiškėja nepateikė informacijos, kokį turtą turi ir kokia yra pareiškėjos turimo turto dabartinė turto rinkos kaina.

Pareiškėja per visą laiką iki bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad padidinti savo pajamas, o tai faktiškai rodo jos nenorą atsiskaityti su kreditoriais.

Kyla abejonių dėl bankroto administratorės I. P. nešališkumo ir nesuinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi bankroto administratorius G. M. teismui buvo pateikęs administravimo išlaidų sąmatą A. V. (pareiškėjos sūnus) bankroto byloje, tačiau nežinia dėl kokių priežasčių sąmatą pasirašė bankroto administratorius I. P..

Bankroto administratorius R. S. galėtų vykdyti bankroto procedūrą pigiau nei pareiškėjos siūlomas bankroto administratorius I. P. (bankroto išlaidų sąmata yra 845,00 Eur). Bankroto administratorius R. S. buvo teismui pateikęs dokumentą, kuriame nurodoma, jog jis sutiktų administruoti R. V. bankroto bylą už 650,00 Eur nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja R. V. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atskiruosius skundus ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja, teikiant pareiškimą teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, vadovavosi gautomis iš antstolių ir kreditorių pažymomis. Pateikė teismui visus turimus dokumentus patvirtinančius kreditorinius reikalavimus ir jų neslėpė ir pateikė visus dokumentus apie turimą turtą. O trūkstamus dokumentus teismas bylos nagrinėjimo metų išreikalavo iš atitinkamų institucijų.

Pateikti duomenys apie pareiškėjos nesąžiningumą per 3 metus neparemti jokiais įrodymais.

Yra išimtas vykdomojo dokumento dublikatas ir per antstolio kontorą vykdomas skolos išieškojimas iš R. P..

Teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius I. P. atitinka FABĮ 11 str. 3 d. keliamiems reikalavimams. Teismo posėdžio mėtų R. S. patvirtino tai, kad yra UAB „LKU turto valdymo“ direktorius ir kad ši įmone yra tiesiogiai surišta su PŪKU. Tai patvirtino posėdžio metu ir PŪKU atstovė K. V. ir pabrėžė, kad PŪKU dirba su UAB „LKU turto valdymas“.

Suinteresuotas asmuo UABB „Agrochema“ pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti apeliantų atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja slepia informaciją apie savo turtinę padėtį.

Pareiškėja per visą laiką iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad padidintų savo pajamas, o tai rodo pareiškėjos vangumą atsiskaityti su kreditoriais.

Suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti AB DNB banko skundą. Nurodo, kad sutinka su jame išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirieji skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek šios aplinkybės susijusios su atskirojo skundo argumentais. Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. V. yra nemoki, ji negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, o skolos (434 973,50 Eur suma) viršija 25 MMA. Dėl pareiškėjos nemokumo ginčo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Pareiškėja R. V. po sutuoktinio A. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, kurio pagrindu paveldėjo 10 žemės sklypų ir vyro skolas. Pareiškėjai R. V. yra skolingas R. P. 29 107,39 Eur. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė pareiškėjos pajamas, nurodydamas, kad R. V. nuo 2011-02-17 iki 2012-02-29 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 vykdė individualią žemės ūkio veiklą, nuo 2013-06-17 iki 2013-11-12 dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 19,40 Eur - 30,30 Eur, 2004-03-22 pareiškėjai išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas iš ūkininkavimo. Pareiškėjai nuo 2005-10-19 mokama netekto darbingumo pensija, nuo 2012-01-26 – našlių pensija, nuo 2015-07-01 – senatvės pensija. Jos pajamos sudaro apie 341,91 Eur. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso neregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), jos vardu įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini), bet 2014-10-01 automatiškai išregistruotas. Pareiškėja turi pajus Pakruojo ūkininkų kredito unijoje 10078,70 Eur sumai ir ŽŪK „Pakruojo linai“. Pareiškėja teismo posėdyje (2016-08-29 garso įrašas) patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vadove, bet gaunamų pajamų nenurodė. Nurodė, kad daug žemės sklypų yra perdavusi panaudai, tačiau nenurodo, kas dirba žemės sklypus (2016-08-29 garso įrašas).

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus.

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi nurodė, kad sąžiningumo aspektu pareiškėjos elgesys, turėjęs įtakos nemokumui, turėjo būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ne ankstesniu laikotarpiu, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2016 m. vasario 10 d., o teismo vertinti pareiškėjos veiksmai ir sandoriai, sudaryti 2008–2012 metais, į šį laikotarpį nepatenka. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėja, gaudama mažas pajamas, mažėjant turimam turtui, matydama, kad veikla nesiseka ir skolos auga, nesiėmė priemonių skoloms ar bent daliai jų padengti, o toliau ėmė paskolas didelėmis sumomis abu kartu su sutuoktiniu. Pažymėtina, kad kreditoriai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad pareiškėja gautas paskolas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėja teigia, kad iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos negavo paskolų ir kreditų. Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir pareiškėjos vyko teisminiai ginčai. Pažymėtina, kad kredito įstaigos ar bankai, suteikdami asmeniui kreditą arba asmeniui laiduojant ar kitaip užtikrinant kito asmens prievolės vykdymą, tikrina asmens mokumą, todėl, neturint priešingų duomenų byloje, vertintina, kad naujų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo metu pareiškėjos finansinė padėtis leido daryti prielaidą, kad pareiškėja bus pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, pareiškėjos prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalima vertinti kaip sąmoningai prisiimtų neketinant jų įvykdyti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad plėtodamas teismo praktiką, kasacinis teismas išaiškino, kad FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik pareiškėjos veiksmus, atliktus nuo 2013-02-10 iki 2016-02-10 (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.), pagrįstai darė išvadą, kad šiuo laikotarpiu nenustatyti pareiškėjos veiksmai, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kasacinio teismo vertinimu, įstatymo tikslą atitiktų šios teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Taigi, ankstesni pareiškėjo veiksmai nei paskutiniai 3 metai iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nėra lemiantys, tačiau į tokius veiksmus teismas turėtų atsižvelgti ir juos įvertinti bendrame bylos kontekste. Priešingu atveju būtų paneigta įstatymo leidėjo valia, kadangi FABĮ aiškiai įtvirtina 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo terminą, per kurį turi būti vertinamas pareiškėjo sudaryti sandoriai bei jo sąžiningumas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos sudaryti sandoriai ankstesniu laikotarpiu nei trys metai iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo buvo nesąžiningi, t. y., sąmoningai nesiekiant jų vykdyti, teismas jų detaliai neanalizuoja.

Apeliacinės instancijos teismas apeliantų teiginį, kad pareiškėja teismui nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, laiko neesminiu, nes ši aplinkybė pati savaime nereiškia pareiškėjos nesąžiningumo. Pažymėtina, kad turto vienetai byloje yra žinomi, o jų vertė bus tikslinama bankroto eigoje. Teismo vertinimu, tik sąmoningas siekis nuslėpti tam tikrus asmens turtinę padėtį nusakančius duomenis, gali būti laikomas nesąžiningumu. Kaip nurodo pareiškėja R. V., teikdama pareiškimą teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, vadovavosi gautomis iš antstolių ir kreditorių pažymomis. Kadangi byloje nenustatytas pareiškėjos sąmoningas siekis nuo teismo nuslėpti jos turtinę padėtį nusakančius duomenis, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pareiškėjos nesąžiningumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pats savo iniciatyva išreikalavo bylai aktualius duomenis, juos detaliai aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.

Teismas vertina, kad šioje civilinės bylos stadijoje nėra duomenų išvadai, kad pareiškėja sąmoningai slepia savo pajamas. Šioms aplinkybėms pasireiškus bylos eigoje, gali būti taikomos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pasekmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja priėmė savo vyro palikimą ne pagal apyrašą, bet prisiėmė visas teises ir pareigas atsakyti savo turtu, negali būti laikoma jos nesąžiningumu, atvirkščiai, tai reiškė jos siekį atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantų argumentas dėl atsisakymo skolos išieškojimo iš R. P. nėra teisingas, nes turto realizavimas ir debitorinių skolų išieškojimo tvarka bus numatoma sprendžiant klausimą dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Viena iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygų yra 4 punkte įtvirtinta sąlyga, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Kaip nurodo apeliantai, Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendžiu konstatuotas, jog R. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d. (kreditinis sukčiavimas) požymius, tačiau baudžiamasis procesas dėl šios veikos negalimas, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Taigi, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto pagrindu pareiškėjai negalima atsisakyti iškelti bankroto bylos.

FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktus numato, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė jos pasiūlytą bankroto administratorę I. P., mano, kad ji šališka. Atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ 11 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administratoriumi negali būti paskirti: 1) fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; 2) fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje; 3) asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.136 straipsnyje; 4) fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; 5) asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad I. P. neatitinka FABĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Apeliantų teiginiai dėl paskirto bankroto administratoriaus šališkumo nėra įrodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad, esant objektyviam pagrindui, kreditoriai bankroto bylos nagrinėjimo metu turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto administratoriaus pakeitimo.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei atliko pagrįstą jų teisinį vertinimą, pagrįstą teisės normomis bei aktualia teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.