- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 1-722-899/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00453-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2000-05-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 272 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu; 2003-07-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 272 str. į LR BK 180 str. 2 d. ir skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė bei panaikintas turto konfiskavimas; 2) 2004-02-27 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 3) 2006-01-16 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 m. 5 mėn.; vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2004-02-27 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 6 m 8 mėn.; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2012-03-10 apie 16.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudodamas fizinį smurtą prieš sugyventinę R. V., tai yra suduodamas jai ranka vieną smūgį į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai R. V. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, E. M. laikotarpyje nuo 2012-03-10 16.00 val. iki 2012-03-15 14.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), terorizavo nukentėjusiąją R. V., neleisdamas jai naktį miegoti ir nuolat grasindamas ją papjauti, padegti, padegti jos darbe esančias mašinas, padaryti kitokią pavojingą jos gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, taip sistemingai ją baugino ir naudojo psichinę prievartą.
Be to, E. M. 2012-03-17 apie 15.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rankose laikydamas peilį grasino nukentėjusiajai R. V. ją nužudyti, esant pakankamo pagrindo jai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, E. M. 2012-03-16 apie 22.00 val. išdauždamas buto, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, balkono lango stiklą ir sulaužydamas balkono durų užraktą, neteisėtai, slaptai, prieš nukentėjusiosios R. V. valią, įsibrovė į jos nuomojamą butą.
Be to, E. M. laikotarpyje nuo 2012-03-16 22.00 val. iki 2012-03-17 15.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), išdauždamas 150 Lt vertės balkono lango stiklą ir supjaustydamas nukentėjusiajai R. V. priklausančius rūbus: 3 striukes, kurių bendra vertė – 200 Lt, 4 megztas sukneles, kurių bendra vertė – 280 Lt, 3 paprastas sukneles, kurių bendra vertė – 300 Lt, vieną porą batų – 100 Lt vertės, sunaikino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai R. V. 1 030 Lt turtinės žalos.
Kaltinamasis E. M. teisme kaltu prisipažino pagal jam inkriminuotą veiką pagal LR BK 165 str. 1 d., pagal jam inkriminuotą veiką pagal LR BK 187 str. 1 d. prisipažino iš dalies, dėl kitų veikų – neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis atliko bausmę pataisos namuose ir SMS žinutėmis telefonu apie 2011 m. birželio mėnesį susipažino su R. V., draugavo iki 2011 m. spalio mėnesio. Pataisos įstaigoje turėjo telefoną. Jų ryšys buvo nutrukęs apie pusantro mėnesio, pasisveikino per Kalėdas. Vasario 6 d. išėjęs į laisvę atvažiavo į Šiaulius pas R. V., adresu (duomenys neskelbtini) . Vasario 6 d. paskambino jai į darbą, o ji pasakė jam, kad jis važiuotų pas ją. Durys neatsirakino, todėl atvykęs meistras įdėjo naują spyną. Vėliau apie 19.00 val. ji grįžo iš darbo. Jie pradėjo gyventi kartu. Bendravo nuo gruodžio mėn. iki vasario mėn., apie pusantro mėnesio. Jis buvo namie, o ji dirbo. Jų santykiai buvo geri. Buvo išvykęs į užsienį. Grįžęs iš užsienio, parvažiavo iš Vilniaus pas R. V. ir jai kovo 9 d. vakarą pasipiršo, padovanojo žiedą, nupirko šampano, bet ji pasakė, kad tą vakarą nešvęs ir kad jie atšvęs rytoj. R. V. išėjo į darbą ir grįžo 14.53 val. Ji namo grįžo stipriai išgėrusi, nuėjo į tualetą. Jis buvo virtuvėje. Tualete buvo bildesys. Ji dukrai pasakė, kad atsitrenkė į duris, ten buvo sudėti padėklai. Jam įėjus į tualetą, jie buvo sulaužyti. Kai R. V. buvo tualete, jis buvo virtuvėje. Po to ji nuėjo miegoti. Dukros ruošėsi eiti į „Akropolį“. R. V. 17.30 val. sakė, kad jai skauda skruostą. Ji jam sakė, kad atsitrenkė į duris. 2012-03-10 jai reikėjo į darbą, ji buvo susižalojusi. Ji žadėjo pasiimti nedarbingumo lapelį. Jis pats buvo virtuvėje ir kaip ji konkrečiau trenkėsi nematė. Kad ji atsitrenkė į duris, jam sakė dukra. Namie buvo jos dukros: E. ir D.. Patinimą pamatė apie 17.30 val. Matė, kad ji iš tualeto svirduliuodama išėjo į miegamąjį. Tuo metu buvo blaivus. Serga cukriniu diabetu ir negeria. Su R. V. gyveno sesuo I., ją matydavo dažnokai. Sesuo R. V. sužalotą matė tą patį vakarą. Įvykio metu sesuo buvo mokykloje ar darbe. Butas yra trijų kambarių. Sesuo turi atskirą kambarį. Sesuo sumušimus pastebėjo grįžusi apie 19.00 - 20.00 val. R. nebuvo išėjusi iš namų į „Akropolį“. Ką R. pasakė seseriai, nežino. Gal, kad griuvo, jis negirdėjo. Policiją iškvietė kovo 15 d., kodėl - nesuprato. 2012-03-10 jokių pretenzijų dėl sveikatos nebuvo. Pretenzijos buvo pareikštos kovo 15 d. R. V. buvo darbe ir iš darbo einant parašė pareiškimą. Kaltinamojo akto aprašytame pirmame epizode tą dieną su R. jokio kontakto nebuvo.
Teikdamas parodymus dėl antrojo epizodo pagal LR BK 145 str. 2 d., kaltinamasis E. M. parodė, kad po kovo 10 d. toliau su R. V. gyveno normaliai. Pykčiai buvo tik dėl telefono, nes dukra „Maximoje“ nusipirko žaidimų ir ten paliko telefoną. Vėliau iš „Maximos“ paskambino, kad telefonas buvo rastas. Tą pačią dieną jis važiavo ir užėjo į „Maximą“ dėl telefono, kur jam pasakė, kad telefoną paėmė vyriškis, paaiškėjo, kad tai R. darbdavys. Dėl to namie kilo konfliktas, nes jis paklausė gal kas vyksta tarp jos ir jos darbdavio. Jai negrasino. Liepė jai išsimiegoti, nes darbas sunkus. Ji naktimis megzdavo virtuvėje. Nežino, kodėl ji sako taip, bet iš I. parodymų supranta, kad sugalvojo tokiu būdu jo atsikratyti. Jie tikrai tarpusavyje nesipykdavo. Neigia, kad R. grasino. Iš jos elgesio nesuprato, kad ji nori juo atsikratyti. Pajamų neturėjo, iš įkalinimo grįžęs su savimi turėjo virš 1 000 litų. Į užsienį buvo išvykęs savaitę su puse, parsivežė truputį pinigų. Jis neskirstė pinigų į jos ir jo. Jis naktimis miegodavo. Eidavo miegoti 0.00 val. ir ankščiau, o ji tuo metu megzdavo. Triukšmo namie nebūdavo, pasikalbėdavo su R.. R. išeidavo į darbą kasryt, darbe jis nebuvo. Su seserimi ji vyko pas gydytoją pasiimti nedarbingumo lapelio, bet persigalvojo ir nenuvyko, o išėjo į darbą. Kairėje pusėje mėlynė matėsi paakyje. Atvykus pareigūnams, jos nebuvo namie. Jie planavo, kad jis dirbs Šiauliuose statybose ar kitur. Jis R. pasipiršo nupirkęs auksinį žiedą dovanų.
Teikdamas parodymus dėl trečiojo epizodo pagal LR BK 145 str. 1 d., kaltinamasis E. M. parodė, kad dėl šio jam inkriminuojamo kaltinimo kaltu neprisipažįsta. Kovo 17 d. 3.00 val. pateko į jos butą, nes po parų, praleistų areštinėje, jį paleido į laisvę. Kovo 17 d. grįžo R. V.. Jis išgirdo rakinant duris. Ji įėjo į kambarį, pamatė jį ir išbėgo lauk. Prie durų jis sutiko jos darbdavį. Darbdavys paklausė, ką čia jis veikia ir jis atsakė – „ką tu veiki?“. Jie išėjo į lauką. Pamatė kad kviečiama policija. Atsidarė langą, pasiėmė peilį, sakė „nori pamatyti kaip žmonės žūsta?“ ir dūrė sau į pilvą. Lauke buvo R. V. ir S.. S. galėjo girdėti ką jis kalbėjo su R. V.. Jis jai negrasino, jei grasinimai butų buvę, jo manymu, S. tai butų girdėjęs. Bute jis rankose nieko neturėjo. Balkone pasiėmė peilį, sakė „nori pamatyti kaip žmonės miršta?“. Taip išėjo, kad taip įvyko, nes tuo momentu jis nenorėjo gyventi. R. nieko nespėjo pasakyti, šalia buvo S.. Peilį pasiėmė kuomet pamatė kaip kviečiami pareigūnai ir atvykus pareigūnams. Jis nieko nesakė, kad išpjaus visus, jis dūrė sau. Prie lango stovėjo, priėjo ir nuėjo. Tai truko 10-15 minučių. Iš pradžių turėjo du peilius, kuriuos paėmė iš virtuvės, paskui - vieną. Vienas peilis buvo nulaužtas. Dūrė tris kartus. Jis tiksliai nepamena, bet kitas peilis buvo numestas miegamajame. Jis sau dūrėsi į pilvą, sakė „norit pamatyti kaip žmogus miršta?“. Jis taip pasielgė iš nervų.
Teikdamas parodymus dėl ketvirtojo epizodo pagal LR BK 165 str. 1 d., kaltinamasis E. M. parodė, kad kovo 16 d. jį paleido iš areštinės. Su rajono apylinkės inspektoriumi nuvyko į butą pasiimti savo daiktų. Ji padavė inspektoriui raktus, kad jis galėtų pasiimti savo daiktus. Jis R. paklausė kur jam dingti, o ji nieko neatsakė. Pasėdėjo laiptinėje, galvodamas, kad ji grįš. Laukė laiptinėje iki 21 val., ji iki to laiko negrįžo ir jis tada per balkoną įlipo į 2-o aukšto butą, per langą. Lipant durys atsitrenkė į sieną, išdužo lango stiklas. Stumtelėjo duris ir ten permiegojo. Žinojo, kokia jam buvo paskirta kardomoji priemonė. Ėjo pas R., nes jam nebuvo kur dingti. Jam buvo paaiškinta, kad yra nakvynės namai. Buvo į juos nuvykęs, bet jis neturėjo asmens dokumento ir pinigų. Nusinešė pažymą, pasižiūrėjo nakvynės namuose į jį įtartinai, pareiškė, kad pažyma gal suklastota, pinigų neturėjo, todėl iš ten ir išėjo. Buto rakto neturėjo, norėjo bute tik permiegoti.
Teikdamas parodymus dėl penktojo epizodo, t.y. pagal LR BK 187 str. 1 d., kaltinamasis E. M. parodė, kad 150 Lt už langą žalą pripažįsta, pasižada šią žalą atlyginti. Dėl supjaustytos striukės, batų - tai jis jų nepjaustė. Nuo 22.00 val. jis buvo R. bute ir miegojo miegamajame. Išgirdo rakinant duris. R. užėjo į miegamąjį ir ji išbėgo pamačiusi jį. Bėgo jai iš paskos. Koridoriuje sutiko vyriškį. Rūbus ankščiau matė spintoje. Apžiūros metu buvo parodymai duoti, kad pareigūnai striukės nematė. Nežino kas atsitiko striukei, jis suplėšytos jos nematė. Ankščiau sveiką striukę matė spintoje. Kovo 16, 17 dienomis striukės nematė. Nežino kas sugadino striukę, gal tai padaryta jos pačios iniciatyva. Nežino tokio elgesio tikslo. Kambaryje jo daiktai buvo išmėtyti. Jos rūbų nemėtė. 22.00 val. įėjęs į butą nusiprausė ir miegojo. Vaikų bute nebuvo. Pamanė, kad vaikai dėl visų šių įvykių gali būti išvežti į (duomenys neskelbtini) pas seserį. Jo rūbai buvo išmėtyti ant žemės, jis juos išsitraukė iš krepšio. Matė kabančius rūbus spintoje, bet ne tą dieną. Savo elgesį vertina blogai. Yra teistas yra už vagystes, plėšimus. Įkalinimo įstaigoje praleido virš 10 metų.
Nukentėjusioji R. V. teisme parodė, kad E. M. yra matytas, santykiai su juo yra blogi. Su juo susipažino telefonu „SMS pramogos” apie rugpjūčio mėnesį. Ji parašė E. M. SMS žinutę. Žinojo, kad E. M. tuo metu kalėjo Alytaus pataisos namuose. Jis jai sakė, kad atlieka bausmę už išprievartavimą, kurio jis neįvykdė. Su juo bendravo apie porą mėnesių, sutarė gerai iki tol kol jis pradėjo pasakoti už ką iš tikrųjų kalėjo. Nuo spalio mėnesio jų bendravimas prastėjo, jis jos klausė kodėl jam neatrašo. Ji parašė, kad bendrauti nenori, tuomet sakė, kad ją susiras, jai grasino. Vėliau E. M. ją pasveikino su Šv. Kalėdomis. Ji jo bijojo, todėl ir vėl pradėjo bendrauti. Stengėsi, kad viskas būtų gerai. E. M. iš pataisos namų išleido vasario 6 d. ir jis atvyko pas ją, apsigyveno kartu. Jį gyventi priėmė iš baimės, nes kol bendravo SMS žinutėmis, jis sužinojo jos adresą. Gyveno bute (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno jos dukros ir sesuo I. A., kuri šiuo metu dirba. Butas yra trijų kambarių. Ji ir sesuo dirbo, o E. M. sėdėjo namie. Ji E. M. pakentė ir kentėjo, nes jo bijojo. Ji jam vaidino, kad viskas gerai. Pati paprašė, kad sesuo pas ją atsikraustytų, nes jos sesuo tuo metu kaip tik ieškojo buto, o taip pat dėl to, kad nenorėjo gyventi viena su E. M.. Ji bijojo, kad E. M. ko nors jai nepadarytų. Ji galvojo, kad jei E. M. grįš jai nežinant, tai jai bus dar blogiau. E. M. jai grasino žinutėmis, kad „surinks po kauliuką ir iškas iš po žemių”. Telefono numerio nesikeitė, nes numerio nebūtų žinoję kiti. Ji jam nesakė „tu išeik” ir E. M. neprašė išeiti, nes E. M. pats sakydavo, kad išeis. Jis išeidavo trumpam ir apsisukęs grįždavo. Ji laukė kol jis pats išeis.
Teikdama parodymus dėl pirmojo epizodo, t. y. pagal LR BK 140 str. 1 d., nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2012-03-10 grįžo iš darbo ir E. M. jai pradėjo priekaištauti, grasinti, nes ji užtruko darbe. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini). Grįžo po darbo, o E. M. jai grasino – padegti, papjauti, nužudyti. Kiti asmenys jo grasinimų negirdėjo, nes jis kalbėdavo negarsiai. E. M. jai trenkė per veidą vieną kartą, tai vyko namie apie 15.00-16.00 val. Prieš ją smurtavo pirmą kartą. Nieko jam nesakė, nutylėjo. Smūgio niekas nematė. Tuo metu bute užsidariusi kambario duris miegojo sesuo, o kitame kambaryje buvo vaikai, žiūrėjo televizorių. Pas vaikus kambario durys galėjo būti praviros, bet iš to kambario kito kambario nesimato. Jos kalbėjimo tonas buvo įprastas. Smūgio metu jie buvo vienas prieš kitą. Smūgis buvo suduotas rankos delnu. E. M. jai pataikė į kairį šoną prie akies. Jai buvo mėlynė. Ji E. M. nieko nesakė ir nuėjo miegoti. Tuo metu buvo blaivi. Atsibudo apie 20.00 val., vaikai žaidė, žiūrėjo televizorių. Vaikams dėl sužalojimo ji pasakė, kad užsigavo į durų staktą. Kad jai yra mėlynė, E. M. pats pasakė. Ji nieko nesakė, tik ji jo paklausė „kažin nuo ko”. Ji į duris neatsitrenkė, tik prie jų buvo susvyravusi. Tą dieną alkoholio nevartojo. Dukra klausė ir jos, ir E. M. – kas nutiko. Ji pasakė, kad atsitrenkė į durų staktą, t. y. dukrai pamelavo. Smūgio sudavimo metu vaikų šalia nebuvo. Sesuo buvo vakare, bet ji jos nematė. Ar įvykio metu ji šalia buvo, ar ne ji nežino, jos nematė. Sesers kambario durys buvo uždarytos. Policijai apie šį įvykį nepranešė, nes E. M. po smūgio, prieš jai nueinant miegoti, sakė „kreipkis kur nori – vis tiek nieko nebus”. Seseriai ji pasakė, kad susižalojo į durų staktą. Su E. M. vakarais kartu išgerdavo alaus. Ji po konflikto su E. M. nenorėjo gyventi. Su E. M. miegodavo kartu.
Teikdama parodymus dėl antrojo epizodo, t. y. pagal LR BK 145 str. 2 d., nukentėjusioji R. V. parodė, kad E. M. grasino nužudyti, papjauti. Grasinimai buvo jau nuo kovo 10 d. E. M. kaltino ją, kad ji neištikima, todėl jai ir grasino. Grasinimai truko iki tol kol jį sulaikė. Grasino papjauti, padegti ne tik ją, bet ir jos darbą. E. M. žinojo kur ji dirba. Į darbo vietą jis atvykęs nebuvo. Jis žinojo įmonės pavadinimą. Grasinimai atrodė realūs, nes jis buvo teistas už įvairius nusikaltimus. Naktimis neleisdavo miegoti, grasindavo, liepdavo prisipažinti, kas pas ją darbe vyksta. Ji nueidavo į virtuvę atsisėsdavo, o jis ateidavo iš paskos. Miegoti nueidavo apie 23.00 val., visa tai trukdavo iki 2.00 val. Iki E. M. sulaikymo ji į darbą ėjo. Grasinimai prasidėjo prieš 10 dienų iki įvykio. Vaikai grasinimo metu buvo lauke, tuos žodžius galėjo girdėti jos sesuo. Sesuo nieko E. M. nesakė. E. M. prie kitų asmenų buvo ramus. Grasinimai buvo išsakomi tik būnant jiems vieniems. Seseriai jos ir E. M. nesutarimai atrodė kaip ginčai. Su vaikais E. M. bendravo. Ji E. M. nemylėjo, o tik apsimetinėjo. Jai su juo gerų minučių nebuvo, ji kentėjo iš baimės. Į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad nebūtų tik blogiau. E. M. jai sakė „nieko nebus”. E. M. alkoholį vartojo nedaug, bet dažnai. Grasinimai buvo išsakomi tiek E. M. būnant blaiviam, tiek išgėrusiam.
Teikdama parodymus dėl trečiojo (LR BK 145 str. 1 d.), ketvirtojo (LR BK 165 str. 1 d.), penktojo (LR BK 187 str. 1 d.) epizodų, nukentėjusioji R. V. parodė, kad grįžus jai po darbo, jos laukė pareigūnai dėl E. M. daiktų. Ji padavė raktus, pareigūnai pasiėmė daiktus, atidavė jai buto raktus ir išvažiavo. Ji išvyko pas pusseserę. Šeštadienį po darbo paprašė vadovo, kad ją palydėtų namo, nes norėjo pasiimti daiktus ir šunį. Įėjo į laiptinę ir paprašė vadovo M. S., kad palydėtų iki buto, nes bijojo, kad ras E. M.. Bute pasitiko šuo ir palengva einant pamatė už spintos stovintį E. M.. Jis laikė peilį. Ji apsisuko ir išbėgo iš buto. Peilis buvo didelis, kurioje rankoje jį laikė, ji nematė. Pokalbio su E. M. nebuvo. M. S. buvo koridoriuje, ji apsisukusi prabėgo pro jį. Bėgdama susirado telefoną ir kieme iškvietė policiją. Kol ji kvietė policiją, išbėgo ir M. S.. Tuomet atvyko pareigūnai. E. M. prie lango stovėjo su dviem peiliais. Atvykę keli pareigūnai nuėjo į laiptinę. E. M. peiliu baksnojo į palangę ir sakė „išpjausiu visus”. Paskui pasakė “norit pamatyti kaip žmogus miršta?“. Peilį nusitaikė į save. E. M. kambaryje stovėjo už spintos, buvo pasilenkęs, ji pamatė peilį. Ar jis jai ką pasakė, ji nepamena. Po to ji apsisuko ir išbėgo. Ji girdėjo bildesį, bet ji neatsisuko. Kol kvietė policiją, ji neatkreipė dėmesio, kur tuo metu buvo M. S.. Jos šuo su visais asmenimis yra draugiškas. Nepamena, ar būdama lauke ji matė peilį. E. M. žodžius girdėjo gerai, nes jis šaukė. Bute buvo išdaužtas balkono langas, išmėtyti daiktai, rūbai. E. M. savo atsivežtus rūbus laikė miegamajame. Įsigaliojus teismo nutarčiai, jis rūbus pasiėmė ir jo daiktų bute neliko. Šiai dienai yra likę tik E. M. dokumentai. Daiktai buvo išmėtyti viename kambaryje. Ji po įvykio pasiėmė atostogų ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. Jos vaikai buvo kartu su ja. Vaikai jau ankščiau buvo išvežti į kaimą. Po savaitės po įvykio renkant rūbus ji pamatė, kad visi jos rūbai supjaustyti per pusę. Supjaustyti buvo beveik visi rūbai. Balkono stiklas buvo sutvarkytas gal po mėnesio. Ji pas tėvus išvyko balkono stiklo nesutvarkiusi. Ji visko neįvardino, ką E. M. padarė. Jos patirta žala yra ir už rūbus, ir moralinė. Byloje pateiktą ieškinį palaiko. Suskaičiavo ir įvertino tik geresnius rūbus. Turtinė žala yra dėl sugadintų rūbų, t. y. suknelės, kurias mezgėsi pati, trys striukės, keturios suknelės ir supjaustyti batai. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jai pablogėjo sveikata, yra atsiradęs baimės jausmas, negali ramiai vaikščioti, miegoti. Sugadintų daiktų neišsaugojo, juos išmetė į konteinerį mėnesio bėgyje po įvykio. Striukės nebuvo išmetusi, nes nepastebėjo, kad ji taip pat supjaustyta. Jaučiasi kalta, kad su E. M. susipažino. Kur dingo likę E. M. rūbai, nežino. Bute jai tvarkytis padėjo jos bendradarbis K.. Ar jis sugadintus daiktus matė, nežino. K. iš spintos viską metė į maišus. Jos sugadintus rūbus matė jos sesuo. Po įvykio tą pačią dieną taip pat matė ir M. S., nes ji norėjo kažką pasiimti iš buto. Pareigūnai bute vaikščioti neleido. Tyrėjai ji pasakė, bet rūbus jau buvo išmetusi. K. jos namuose buvo už savaitės po įvykio. Pareigūnai į butą neleido įeiti. Iškart po įvykio ji nematė, kad rūbai yra supjaustyti, nes jie buvo išmėtyti. Byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą įvertino 1 000 Lt dėl sveikatos pablogėjimo.
Liudytojas S. N. teisme parodė, kad nukentėjusioji moteris dirba vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini), santykiai darbiniai. Kaltinamasis E. M. jam yra nematytas. Vieną rytą atvykęs jis pamatė, kad R. V. buvo sumušta. Jis paklausė, kas nutiko, bet ji jam į klausimą neatsakė. Padalinio vadovui R. V. pasisakė, kad ją sumušė draugas. Taip pat jis sužinojo, kad incidentas įvyko nuomojamame bute, kuomet ji grįžo namo ir ją užpuolė draugas. Buvo iškviesta policija. R. V. kreipėsi į policiją, nes jie jai patarė. Vėliau buvo išmuštas buto balkono stiklas. Jų įmonė atlieka tokius darbus, todėl balkoną įstiklino. Atliktų darbų vertė apie 100 Lt, tikslios sumos negali nepasakyti. Jis su R. V. bendravo. Jis jos įvykio smulkmenų neklausinėjo. Jie darbe R. V. bendrai patarė kreiptis į policiją. Stiklas balkone buvo pakeistas gal po dviejų savaičių, kuomet R. V. kraustėsi.
Liudytojas M. S. teisme parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Su R. V. santykiai yra darbiniai. Kaltinamasis jam matytas, santykiai su juo neutralūs. Pirmadienį R. V. neatėjo į darbą, o kitą dieną atėjo su mėlyne po akimi. Jie jos klausinėjo, kas nutiko ir ji pasakė, kad sumušė sugyventinis. Sugyventinio vardo, pavardės neminėjo. Jie jai patarė kreiptis į policiją, nes ji bijojo pareiti namo. Vėliau ji iškvietė policiją. Buvo šeštadienis, po darbo R. V. paprašė, kad jis ją palydėtų iki buto pasiimti šunį. Ji atsirakino duris ir įėjo į vidų. Jis tuo metu stovėjo tarpduryje. R. V. apsisuko ir išbėgo, išėjo ir jis. Vėliau iškvietė policiją. Vyras buvo įsilaužęs į butą ir jos laukė. Viskas vyko labai greitai, jis nieko nematė. Kol R. V. kvietė policiją, vyras stovėjo tarp langų su peiliais ir pradėjo save žaloti, sakė „norit pamatyti kaip miršta žmogus?“. Gal dar kažką vyras sakė, bet jis nepamena. R. V. buvo išsigandusi. Po to atvyko policija ir jį suėmė, jie palaukė kieme. Po to užėjo į butą. Bute daiktai buvo išmėtyti: rūbai, peiliai, išdaužtas langas. Daiktai buvo apgadinti ir išmėtyti. Matėsi, kad rūbai, batai yra supjaustyti. R. V. prašė, kad jis ją palydėtų, nes ji bijojo. Vyras išbėgo iš kambario, jis uždarė duris, žodžiais su juo nepersimetė, nes jis pats išsigando. Prie lango vyras atitraukė užuolaidas ir buvo su peiliais. Vyras kažką šnekėjo, bet jis visko negirdėjo. Išgirdo tik vieną frazę, kurią jau minėjo. Su R. V. sėdo į automobilį. Jis matė supjaustytą striukę, batus. Bute policijos pareigūnai neleido vaikščioti. Nukentėjusioji viską paliko bute. Striukė buvo supjaustyta keliose vietose. Ji gulėjo numesta ant žemės. Striukė buvo balta. Ant grindų mėtėsi ir kitų rūbų. Jis bute grasinimų negirdėjo. Jis stovėjo koridoriuje, tarpduryje. Jis nepamena, ar sakė „ką veikiat, negalite čia būti“. Apie kitus sugadintus daiktus jam pasakė R. V..
Liudytojas E. P. teisme parodė, kad dirba Patrulių rinktinės būrio vadu. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra matyti darbo reikalais. Datos nepamena, buvo gautas pranešimas iš vyriausiojo policijos komisariato, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis grasino ar bandė suduoti peiliu sugyventinei. Atvykus namo kieme pasitiko moteris ir buvęs liudytojas. Jie paaiškino, kad grįžo namo ir rado E. M., kuriam buvo priimta teismo nutartis, kuria uždrausta lankytis bute. Įėjus į butą vyriškis moterį puolė, bet kartu buvęs vyras peilį išmušė ar nustūmė. Vėliau prie buto lango stovėjo kaltinamasis E. M. ir badė sau pilvą. Buvo iškviestas kitas policijos ekipažas. Pareigūnai nuėjo prie buto durų ir sulaikė pilietį, kuris koridoriuje pasitiko pareigūnus, matėsi jo žaizdos. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir vyras išvežtas į ligoninę. E. M. šaukė „ateik, pakalbėsim, įleisiu tik tave, policijos neįleisiu, pasidursiu“. Bute buvo išmėtyti rūbai, išdaužtas lango stiklas. Buvo ir vyriškų rūbų, tačiau pagrinde moteriški. Jie apsaugojo įvykio vietą.
Liudytojas S. V. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje budinčiu tyrėju. Moterį (R. V. prisimena, vyro (E. M.) – neatpažintų. Vyko adresu (duomenys neskelbtini), kadangi buvo grasinimas ir fizinis susidorojimas. Priėmė pareiškimą, apklausė liudytojus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuvykę sutiko patrulius jau išvedančius vyrą. Pareiškimas buvo surašytas bute. Bute buvo išmėtyti darbai, netvarka. Jis rūbų nekilnojo, vizualiai sugadintų rūbų nematė. Nukentėjusiosios R. V. pasakojimą užrašė jis. Moteris buvo šoke, labai susijaudinusi. Mintis dėstė rišliai, bet baimė jautėsi.
Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyr. postiniu. Žmones pamena sunkiai, nukentėjusiosios ir kaltinamojo nepažįsta. Įvykį pamena. Dirbo su S. V., buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis fiksavo įvykio vietos aplinkybes, o S. V. bendravo su nukentėjusiąja. Atvykę rado išlaužtas duris, langą, peilius. Visur buvo išmėtyti daiktai, rūbai. Kokie buvo rasti rūbai - vyriški ar moteriški - jis nežino. Ekspertas fiksavo įsilaužimo žymes. Jis daiktų apžiūroje nedalyvavo. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo.
Liudytoja I. A. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Su ja sutaria vidutiniškai. Kaltinamasis jai yra iš matymo matytas. Ji su juo yra bendravusi, jų tarpusavio santykiai yra neutralūs. Jos sesuo šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslaus adreso nežino. 2012 m. kovo mėnesį sesuo R. V. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso taip pat nežino, bet gali būti, kad jos adresas buvo (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Iš pradžių sesuo tame bute gyveno viena su vaikais. Vėliau, kada ji atvežė į sesers butą pasidėti savo daiktus, pas seserį gyventi atsikėlė kaltinamasis E. M.. Ji sesers bute būdavo retai. Iki to įvykio sesers bute gyveno apie puse mėnesio. Bute gyveno jos sesuo R. V., jos dvi mergaitės, kaltinamasis E. M. ir ji. Ji į butą atsikraustė dieną, o kaltinamasis E. M. - tos pačios dienos vakare. Žinojo, kad turi atvažiuoti kažkoks sesers draugas pas ją gyventi. Sesuo jai buvo sakiusi. Apie E. M. su seserimi nekalbėjo. Žinojo tik, kad turi atsikraustyti jos draugas. Apie tai jai prieš dvi savaites iki persikraustymo gyventi pas seserį pasakė jos pusseserė. Su seserimi apie tai nekalbėjo, nes neturėjo laiko. Tik buvo girdėjusi, kad sesuo su tuo draugu bendrauja apie 6 mėnesius. Su kaltinamuoju E. M. susipažino tada, kada atvažiavo gyventi pas seserį. Iš pradžių jai sesers ir kaltinamojo santykiai pasirodė geri. Kaltinamasis pasirodė malonus, paslaugus, vaikams pagamindavo pusryčius, nuvesdavo vaikus į darželį. Po kiek laiko E. M. 1-2 savaitėms išvyko į užsienį ir jam grįžus jo ir sesers santykiai pradėjo blogėti. Nežino, ar jos sesuo bendravo ir su kitais vyrais, kada buvo su E. M.. Ji taip pat nežino, ar jam išvykus ji buvo susiradusi kitą vyrą. E. M. grįžus iš užsienio, sesuo su juo pradėjo konfliktuoti. Jie ilgai naktimis aiškindavosi savo santykius. Tačiau prie jos jie nei pykosi, nei aiškinosi santykių. Tik sesuo jai sakydavo, kad nebenori būti su E. M.. Sesuo su ja atvira niekada nebuvo. Jai ji nieko nepasakodavo. Pirmą vakarą, kada E. M. atvyko gyventi pas seserį, jie ramiai sėdėjo, abu buvo tylūs. Kada sesuo su kaltinamuoju pradėjo aiškintis santykius, jos sesuo tapo nervinga, įsitempusi. Kada ji paklausdavo, kas jai yra, sesuo atsakydavo, kad nebenori būti su E. M.. Sakė, kad jo bijo. Kada tarp sesers ir E. M. pablogėjo santykiai, kaltinamasis tapo grubesnis, pykdavosi su jos seserimi, šaukdavo. Pavydėdavo seseriai jos bendradarbių. Tuo metu jai buvo baisu ten gyventi, nes žinojo, kokia yra E. M. praeitis. Negali pasakyti, dėl ko tarp sesers ir E. M. kilo konfliktas, nes ji mažai būdavo sesers namuose. 2012-03-10 jos namie nebuvo, kai kilo konfliktas. Ji grįžusi iš naktinės pamainos nuėjo miegoti ir atsikėlusi pamatė, kad jos sesuo su „mėlyne“. Sesuo verkė ir sakė, kad pati susižalojo vonioje. Abu juokais jai pasakė, kad sesuo pati susitrenkė. Tačiau sesers mergaitės jai buvo sakiusios, kad seserį sumušė E. M.. Kada sesuo su E. M. būdavo kartu, ji su jais nebūdavo ir eidavo į savo kambarį. Apie tai, kaip jos seseriai atsirado „mėlynė“, girdėjo dvi versijas. Viena iš jų buvo, kad sesuo pati susižalojo. Kita versija, kad E. M. ją mušė. Tik prieš pat kaltinamojo suėmimą sesuo jai pasakė, kad E. M. ją sumušė. Nežino, kodėl sesuo jai anksčiau to nepasakė. Gal norėjo nuslėpti nuo jos arba bijojo E. M.. E. M. juokaudamas jai pasakė, kad sesuo pati susižalojo, o sesuo jam pritarė. Namuose tuo metu buvo ir sesers mergaitės, tačiau su jomis jis tą vakarą nekalbėjo. Jie tą vakarą buvo išgėrę abu - gurkšnojo alkoholį. Sėdėjo abu virtuvėje ir ramiai bendravo. Tik kažkur savaitės laikotarpyje po to konflikto jai sesers mergaitės pasakė, kad sesuo su E. M. mušėsi. Negali pasakyti, ar sesers mergaitės jai sakė, kad sesuo pati susižalojo. Tą vakarą, kada kilo konfliktas tarp sesers ir E. M., sesers mergaitės buvo namuose ir žiūrėjo filmukus per televizorių. Vyresniajai sesers mergaitei E. M. iš pat pradžių nepatiko. Tačiau ji jos neklausė kodėl. Tą vakarą, kada tarp sesers ir E. M. kilo konfliktas, ji išėjo į darbą ir nematė, kur jie abu miegojo. Po naktinės pamainos grįžusi namo iškart ji eidavo miegoti. Ką tiksliai apie konfliktą sakė sesers mergaitės, pasakyti negali, nes nebeatsimena. Sesuo su E. M. norėjo išsiskirti. Sesuo jai sakydavo, kad bijo su E. M. miegoti. Sakė, kad kaltinamasis jai pradėjo grasinti. Iš pradžių apie sesers ir E. M. santykius nieko nežinojo. Apie E. M. grasinimus jai sesuo nedaug pasakojo. Dažnai sesuo būdavo susigraudinusi. Jos akivaizdoje E. M. seseriai negrasino. Tik paskutinėmis savaitėmis prieš E. M. suimant girdėdavo jų barnius. Jai būnant su vaikais namuose sesuo jai paskambino ir pasakė, kad turi atvažiuoti policija ir išvežti E. M.. Ji matė, kaip policija išsivežė E. M.. Kada atvažiavo policija, E. M. buvo pasimetęs ir seseriai sakė pasakyti, kad jį išsiveža policija. Po to įvykio sesuo daugiau tame bute nebegyveno, nes bijojo. Tik ji su pussesere vėliau buvo atvažiavusi pasiimti savo daiktų. Įėjusi į butą pamatė, kad sesers kambaryje buvo išversti visi jos rūbai. Kiti kambariai buvo tvarkingi. Sesuo jai buvo sakiusi, kad į jos kambarį ji neitų. Todėl tik per durų tarpą ji matė išmėtytus sesers rūbus kambaryje. Ji nematė, ar rūbai buvo sugadinti. Sesuo jai papasakojo, kaip viskas vyko tuo metu, kada sesuo atvažiavo į butą pasiimti savo daiktų ir tuo metu buvo atėjęs E. M.. Visi sesers rūbai buvo supjaustyti su peiliu.
Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo vyro nepažįsta, R. V. yra jo bendradarbė. R. V. kraustėsi į kitą butą ir paprašė pagalbos, jis jai padėjo. Ji kraustėsi iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini). Kraustant jis dėjo tuos daiktus, apie kuriuos sakė R. V.. Iš minėto buto kraustėsi, nes rado butą kitur. Jis nežino priežasties dėl ko R. V. kraustėsi, ji jam nesakė. Jis kraustė jos rūbus. Sugadintų rūbų nematė. R. V. jam sakė imti rūbus, kurie buvo sudėti maišuose. Bute buvo R. V. batai, kurie buvo sugadinti, supjaustyti. Juos jie išmetė. Kas supjaustė batus, R. jam nesakė. Batai buvo ilgi, žieminiai. Rūbus, kurie buvo maišuose, R. liepė mesti laukan, t. y. ten buvo vyriški, svetimi rūbai. R. sakė, kad rūbai yra blogi, sugadinti, supjaustyti, nereikalingi. Rūbai buvo svetimo žmogaus. Maišuose buvo sudėti vyriški rūbai. Iš R. kraustomo buto išnešė 10 maišų, o į konteinerį išmetė 5 maišus. Išmestuose maišuose buvo vyriški rūbai, moteriškų nebuvo. Supjaustyti batai buvo numesti prie durų.
Specialistas Henrikas Daujotas teisme paaiškino, kad R. V. 2012-03-16, 11.45 val. buvo atvykusi į skyrių ir buvo apžiūrėta. Apžiūros metu buvo nustatytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir surašyta specialisto išvada. Iš karto R. V. į medikus nesikreipė. Padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairią veido pusę. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Aplinkybės buvo nurodytos pateiktoje užduotyje. Kumštis galėjo būti kietas, bukas daiktas. Dėl kontakto su durų stakta pirmiausiai būtų sužalota atsikišusi kūno dalis: kakta, skruostas, nosis. Vokas yra toliau ir tikrai neatsikišusi kūno dalis. Jei atsitrenkta būtų į durų staktą, mėlynė būtų ir skruoste, nubrozdinimas ar kraujosruva. Sužalojimai akies voke yra būdingi tiesioginiam smūgiui. Jokio skirtumo, ar durų stakta vertikali, ar horizontali, pirmiausiai nukenčia ir sužalojamos atsikišusios kūno dalys. Dėl kieto buko daikto - kokio dydžio jis galėjo būti - konkrečiai nurodyti nėra galimybės, kadangi nuo įvykio buvo praėjusios šešios dienos. Kraujosruvos dydis bėgant laikui kinta.
Atsižvelgiant į Lietuvos A. T. suformuotą praktiką (kasacinė byla Nr. 2K-375/2008; kasacinė byla Nr. 2K-615/2011), siekiant nesuvaržyti kaltinamojo asmens teisės pasinaudoti procesinio susitaikymo institutu, teismas prieš įrodymų tyrimo pradžią ir prieš baigiamąsias kalbas E. M. ir R. V. informavo apie tai, kad dėl veikų, numatytų LR BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., procesas gali būti baigtinas jiems susitaikius (LR BPK 413 str.), tačiau proceso dalyviams susitaikymo pasiekti nepavyko, nukentėjusioji kategoriškai atsisakė taikytis su E. M., faktiškai pareikalaudama, kad kaltinamasis būtų nuteistas už visas padarytas nusikalstamas veikas, todėl procesas vyko bendra tvarka.
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojų duotų parodymų, specialisto paaiškinimo, E. M. kaltė padarius penkias nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- 2012-03-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2012-03-10 įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (1 tomas, 8-12 b. l.);
- 2012-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2012-03-17 įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atliekant apžiūrą užfiksuota laužimo žymės ant balkono durų staktos užrakto laikiklių, metalinis laikiklis sulenktas; balkone stiklo šukės bei išdaužtas įstiklintas balkono kairys langas; miegamajame ant grindų išmėtyti darbužiai, prie lovos arčiau durų du virtuviniai peiliai, ant vieno iš jų raudonos spalvos dėmės (1 tomas, 28-34 b. l.);
- 2012-03-21 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietoje rastų peilių apžiūra (1 tomas, 35 b. l.);
- 2012-05-03 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota R. V. pateikta baltos spalvos moteriška striukė su gobtuvu (1 tomas, 36 b. l.);
- 2012-05-03 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios R. V. pateiktos striukės apžiūra. Striukės priekinėje dalyje, kairėje ir dešinėje pusėje matyti pjovimo žymės. Pjovimo vietoje viršutinio audinio dalys lygios, neatšerpetojusios, nugarinėje pusėje per vidurį pjovimo žymė (1 tomas, 37-39 b. l.);
- 2012-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 571/12(04), kurioje nurodyta, kad R. V. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, 18 b. l.).
Dėl E. M. įvykdyto nusikaltimo pagal LR BK 140 str. 1 d.
Teismas, nešališkai įvertinęs surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad E. M. neteisėti veiksmai visiškai įrodyti ir atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes panaudodamas smurtą R. V. atžvilgiu (sudavė jai ranka vieną smūgį į galvos sritį), padarė nukentėjusiajai R. V. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, t. y. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą). Kaltinamojo E. M. nurodytas aplinkybes, kad išgėrusi R. V. atsitrenkė į duris, nes taip R. pasakė dukrai, o pastaroji jam, teismas traktuoja kaip kaltinamojo E. M. gynybos poziciją. Minėtos E. M. nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams. Nukentėjusioji R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nuosekliai tvirtino ir nurodė, kad E. M. 2012-03-10 apie 16 val. bute (duomenys neskelbtini) jai vieną kartą trenkė per veidą; po kiek laiko pats jai pasakė, kad yra mėlynė. Netikėti šiomis R. V. nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, nes, kaip minėta, nukentėjusiosios parodymai, duoti nagrinėjant bylą teisme, atitinka jos pirminius parodymus, kurie pateikti vykstant ikiteisminiam tyrimui, be to, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės neprieštarauja liudytojų M. S., S. N., I. A. duotiems parodymams. Teismas nenustatė, kad liudytojai M. S., S. N., I. A. prieš šį įvykį būtų turėję konfliktų su kaltinamuoju E. M., todėl minėti asmenys neturi pagrindo apkalbėti E. M., todėl teismui netikėti liudytojų M. S., S. N., I. A. parodymais nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad R. V. kai kuriems asmenims pasakė, kad susižalojo pati, o kitiems - kad ją sužalojo sugyventini E. M.. Teismas nustatė, kad R. V. iš pradžių seseriai ir dukroms pasakė, kad ji susižalojo pati, t. y. pamelavo. R. V. sesuo I. A. teisme parodė, kad ji buvo girdėjusi abi versijas, kad R. V. susižalojo pati ir, kad ją sumušė E. M.; prieš E. M. suėmimą sesuo jai pasakė, kad tai E. M. ją sumušė; ji mano, kad sesuo norėjo tikras aplinkybes nuslėpti nuo jos arba bijojo E. M.. M. S., duodamas parodymus teisme, parodė, kad R. V. atėjo į darbą su mėlyne po akimi; jiems pradėjus klausinėti kas nutiko, ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis. S. N. teismo posėdžio metu iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes. Be to, specialisto Henriko Daujoto teisme duoti paaiškinimai, vertinant kartu juos su byloje esančia specialisto išvada, paneigia, kad nukentėjusioji susižaloti galėjo atsitrenkdama į durų staktą, nes, anot specialisto, kontakto su durų stakta pirmiausiai būtų sužalota atsikišusi kūno dalis: kakta, skruostas, nosis; jei atsitrenkta būtų į durų staktą, mėlynė būtų ir skruoste, nubrozdinimas ar kraujosruva; sužalojimai akies voke yra būdingi tiesioginiam smūgiui; sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairią veido pusę; sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai.
Motyvuojamoji dalis
Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad visos kaltinime nurodytos E. M. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybės visiškai pasitvirtino teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus. Minėtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos E. M. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Kaltinamasis, suduodamas ranka nukentėjusiajai į galvos sritį, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. M. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl E. M. įvykdyto nusikaltimo pagal LR BK 145 str. 2 d.
LR BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta: ,,Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą...“. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (kasacinė byla Nr. 2K-261/2012). Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą teismų praktikoje suprantamas ir aiškinamas ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Inkriminuojant sistemingo bauginimo požymį, būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti bei aprašyti aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, kaip reiškėsi grasinimai ir sistemingumas. Šio kvalifikuojančio požymio nustatymui nepakanka įvardyti tik tai, kiek kartų, nukentėjusiojo manymu, buvo grasinama, reikia tuos grasinimus konkrečiai apibūdinti ir nurodyti jų aplinkybes, t. y. visais atvejais byloje turi būti įrodytos įvykio aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemones, padariniai ir kt. (kasacinė byla Nr. 2K-586/2011). Bauginimo sąvoka yra vertinamoji, tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką, ši sąvoka sietina su šio straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardytais veikos objektyviosios pusės požymiais, todėl esant šiai nusikalstamai veikai terorizuojamas ar sistemingai bauginamas nukentėjusysis turi būti nuolatinės baimės, netikrumo būsenos dėl jam kylančio realaus pavojaus jo gyvybei, sveikatai ar turtui (Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-122-332/2011).
Nors kaltinamasis ir neigė savo kaltę, tačiau teismas, nešališkai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad laikotarpyje nuo 2012-03-10, 16.00 val. iki 2012-03-15, 14.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), E. M. terorizavo nukentėjusiąją R. V., grasindamas ją papjauti, padegti, padegti jos darbe esančias mašinas, padaryti kitokią pavojingą jos gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, be to sistemingai R. V. baugino, naudodamas psichinę prievartą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios R. V., liudytojų M. S., I. A. duoti parodymai teisme. R. V. teisme parodė, kad grasinimai buvo jau nuo kovo 10 d. ir truko iki tol, kol sulaikė E. M.; kaltinamasis kaltino ją, kad ji neištikima, todėl jai ir grasino; grasino papjauti, padegti ne tik ją, bet ir jos darbą; naktimis neleisdavo miegoti, grasindavo, liepdavo prisipažinti, kas pas ją darbe vyksta; ji nueidavo į virtuvę atsisėsdavo, o jis ateidavo iš paskos; miegoti nueidavo apie 23.00 val., visa tai trukdavo iki 2.00 val.; E. M. žinojos jos darbovietę; grasinimai jai atrodė realūs, nes E. M. buvo teistas už įvairius nusikaltimus. Iš esmės analogiškas aplinkybes R. V. buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 51-53 b. l.), kas rodo jos pozicijos nuoseklumą. O tai, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos faktą pavirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, sudaro pagrindą teismui remtis R. V. duotais parodymais. Tai, kad nukentėjusiajai buvo daromas neteisėtas – teorizuojantis ir bauginantis - poveikis, patvirtino ir liudytoja I. A., kuri teisme parodė, kad sesuo jai sakė, kad kaltinamasis jai pradėjo grasinti; dažnai sesuo būdavo susigraudinusi; paskutinėmis savaitėmis prieš E. M. suimant girdėdavo jų barnius; R. V. jai sakydavo, kad bijo su E. M. miegoti. I. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad sesuo jai yra sakiusi, kad „ji daro viską, kad tik neužmigtų naktį, nes ji bijojo su juo būti“ (1 tomas, 19–20 b. l.). M. S. parodė, kad nukentėjusioji prašė, kad ją jis palydėtų namo, nes ji bijojo E. M.. Taigi, E. M. teisme išreikšta pozicija, kad jis R. V. neterorizavo ir jos nebaugino, prieštarauja kitiems teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams. Aptarti faktiniai duomenys patvirtina, jog nustatyti kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs ir sistemingi, todėl nukentėjusioji pagal veiksmų intensyvumą turėjo realų pagrindą manyti (bijoti), kad jai išreikšti grasinimai gali būti realiai įgyvendinti. Pažinodamas nukentėjusiąją, kaltinamasis žinojo, kaip gali ją terorizuoti ir įbauginti, tuo pasinaudojo savo veiksmais sukurdamas situaciją, kai nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi asmeniškai. Nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad E. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai terorizavo ir baugino nukentėjusiąją naudojant psichinę prievartą, siekdamas sukelti jai nesaugumo jausmą, suvokė, jog kelia jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, ir to siekė, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį.
Dėl E. M. įvykdyto nusikaltimo pagal LR BK 145 str. 1 d.
LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (kasacinė byla Nr. 2K-26/2010).
Teisme nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji įėjo į laiptinę ir paprašė vadovo M. S., kad palydėtų iki buto, nes bijojo, kad ras E. M.; bute pasitiko šuo ir palengva einant pamatė už spintos stovintį E. M., kuris laikė didelį peilį; tai pamačiusi apsisuko ir pro M. S. ir išbėgo iš buto; bėgdama susirado telefoną ir kieme iškvietė policiją; kol ji kvietė policiją, išbėgo ir M. S.; tuomet atvyko pareigūnai; E. M. prie lango stovėjo su dviem peiliais; atvykę keli pareigūnai nuėjo į laiptinę; E. M. peiliu baksnojo į palangę ir sakė „išpjausiu visus”; paskui pasakė „norit pamatyti kaip žmogus miršta?”; E. M. žodžius girdėjo gerai, nes jis šaukė. Be to, R. V., apklausta iš karto po įvykio, parodė, kad sugyventinis (E. M.), laikydamas peilius, sakė, kad nužudys ją (1 tomas, 49 b. l.). Tai, kad E. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., patvirtino ir liudytojas M. S., kuris teigė, kad R. V. atsirakino duris ir įėjo į vidų; jis tuo metu stovėjo tarpduryje; R. V. apsisuko ir išbėgo, E. M. išbėgo iš kambario; jis uždarė duris ir taip pat išėjo, jis pats išsigando; E. M. buvo įsilaužęs į butą ir jos laukė; kol R. V. kvietė policiją, E. M. stovėjo tarp langų su peiliais ir pradėjo save žaloti, sakė „norit pamatyti kaip miršta žmogus?“. Gal dar kažką vyras sakė, bet jis nepamena. R. V. buvo išsigandusi (2 tomas, 27 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prieš šį įvykį susiklostę tarpusavio santykiai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo geri, nes R. V. teisme teigė, kad dar prieš atsikraustant E. M. gyventi pas ją, ji jau bijojo, kad E. M. ko nors jai nepadarytų; E. M. jai grasino žinutėmis, kad „surinks po kauliuką ir iškas iš po žemių” (2 tomas, 25 b. l.). Teisme liudytojas E. P. parodė, kad buvo gautas pranešimas iš vyriausiojo policijos komisariato, kad adresu Vilniaus g. 17, sugyventinis grasino ar bandė suduoti peiliu sugyventinei. Be to, teikdamas parodymus, minėtas liudytojas parodė, kad pareigūnams atvykus į iškvietimo vietą, nukentėjusioji ir kartu buvęs vyriškis (M. S.) paaiškino, kad įėjus į butą vyriškis (E. M.) puolė moterį, bet kartu buvęs vyras peilį išmušė ar nustūmė (2 tomas, 27 b. l.). Kad grasinimai nužudyti R. V. atžvilgiu buvo išreikšti patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: pareigūnai V. S. bei S. V. 2012-03-17 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad buvo gautas pareiškimas iš R. V., kad apie tai, kad E. M. rankose laikydamas peilius grasino ją nužudyti (1 tomas, 47, 48 b. l.).
Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 145 str. 1 d. atsiranda tuomet, kai grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. E. M. elgesys prie lango - peiliu baksnojimas į palangę, posakis, kad „išpjausiu visus”, tik patvirtina, kad grasinimai nužudymu R. V. iš tiesų buvo. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji R. V., savo bute pamačiusi E. M. su peiliu rankose, visų aplinkybių kontekste, suprato tai kaip grasinimą ją nužudyti. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas R. V. atžvilgiu buvo realus ir bus realizuotas. Be to, pastebėtina, kad vien nukentėjusiosios suvokimo aiškiai nepakanka LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai konstatuoti. Būtina nustatyti, ar kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais baugina nukentėjusiąją, verčia ją bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų nukentėjusiajai gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Šiuo atveju darydamas aukščiau minėtus veiksmus, kaltinamasis E. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir, tai suvokdamas, norėjo veikti atitinkamu būdu, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl E. M. įvykdyto nusikaltimo pagal LR BK 165 str. 1 d.
LR BK 165 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris tyčiniais veiksmais, neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Teismas, nešališkai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad E. M. veiksmai pagal įvykio aplinkybes ir kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 165 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas. Išdėstyti įrodymai, tai yra liudytojų S. N., M. S., E. P., D. B. teisme duoti parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku E. M. buvo bute (duomenys neskelbtini), matėsi išdaužtas lango stiklas; paties kaltinamojo prisipažinimas (kaip teigė, E. M., jis R. V. laiptinėje laukė iki 21 val., ji iki to laiko negrįžo ir jis tada per balkoną įlipo į 2 aukšto butą, per langą; lipant durys atsitrenkė į sieną, išdužo lango stiklas; stumtelėjo duris ir ten (R. V. nuomojamame bute) permiegojo), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 tomas, 28-34 b. l.), vienareikšmiškai patvirtina, kad E. M. 2012 m. kovo 16 d. apie 22.00 val., išdauždamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, balkono lango stiklą ir sulaužydamas balkono durų užraktą, neteisėtai, slaptai, prieš nukentėjusiosios R. V. valią įsibrovė į jos nuomojamą butą ir taip pažeidė R. V. būsto neliečiamumą. Subjektyvioji E. M. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes, darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš R. V. valia pateks į jos būstą ir norėjo tai daryti. Kaltinamojo E. M. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas, numatytas LR BK 165 straipsnio 1 dalyje.
Dėl E. M. įvykdyto nusikaltimo pagal LR BK 187 str. 1 d.
Kaltinamasis E. M. dėl R. V. turto sugadinimo kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje balkono stiklą išdaužė jis, pasižadėjo šią žalą atlyginti, tačiau, anot jo, rūbų ir batų jis nepjaustė; R. V. išmėtytų rūbų nemėtė; ant žemės buvo išmėtyti tik jo rūbai. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją, ją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
R. V. teisme parodė, kad bute buvo išdaužtas balkono langas, išmėtyti daiktai, rūbai, kurie buvo išmėtyti viename kambaryje; po įvykio renkant rūbus pamatė, kad visi rūbai yra supjaustyti, taip pat supjaustyti jos batai. E. M. iškeltą versiją, kad jis R. V. rūbų nemėtė, jų bei batų nepjaustė, taip pat paneigia liudytojo E. P. teisme duoti parodymai, kad bute ant žemės mėtėsi rūbai, kurie buvo ir vyriški ir moteriški, tačiau pagrinde buvo moteriški; liudytojos I. A. teisme duoti parodymai, kad sesers kambaryje buvo išversti visi jos rūbai, kuriuos ji pamatė pro durų tarpą; vėliau sesuo jai pasakojo, kad visi sesers rūbai supjaustyti peiliu; liudytojo M. S. teisme duoti parodymai, kad po įvykio užėjus į butą, jame buvo išmėtyti rūbai, peiliai, išdaužtas langas; daiktai buvo apgadinti ir išmėtyti; matėsi, kad rūbai, batai yra supjaustyti; liudytojo K. K. teisme duoti parodymai, kad padedant R. V. tvarkytis bute matė ilgus, žieminius batus, kurie buvo sugadinti, supjaustyti.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2012-03-17 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2012-03-17 įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (atliekant apžiūrą užfiksuota laužimo žymės ant balkono durų staktos užrakto laikiklių, metalinis laikiklis sulenktas; balkone stiklo šukės bei išdaužtas įstiklintas balkono kairys langas; miegamajame ant grindų išmėtyti darbužiai, prie lovos arčiau durų du virtuviniai peiliai, ant vieno iš jų raudonos spalvos dėmės); 2012-03-21 apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota įvykio vietoje rastų peilių apžiūra; 2012-05-03 daiktų pateikimo protokolas, kuriuo užfiksuota R. V. pateikta baltos spalvos moteriška striukė su gobtuvu; 2012-05-03 apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota nukentėjusiosios R. V. pateiktos striukės apžiūra (striukės priekinėje dalyje, kairėje ir dešinėje pusėje matyti pjovimo žymės. Pjovimo vietoje viršutinio audinio dalys lygios, neatšerpetojusios, nugarinėje pusėje per vidurį pjovimo žymė) (1 tomas, 28-39 b. l.) papildo nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų duotus parodymus bei sudaro vieningą įrodymų visumą.
Supjaustyti rūbai ir batai nebuvo tinkami naudojimui, todėl nukentėjusioji R. V. bei K. K. persikraustant į kitą gyvenamąją vietą juos išmetė (tik vieną baltos spalvos moterišką striukę su gobtuvu neišmėtė, kadangi tik vėliau pastebėjo, kad ir ji supjaustyta), be to, kaip minėta, buvo išdaužtas balkono lango stiklas. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto sunaikinimu - nukentėjusiajai R. V. priklausantys rūbai bei batai buvo supjaustyti peiliu. Jais nukentėjusioji nebegalėjo jais naudotis. Be to šio nusikaltimo objektyvioji pusė taip pat pasireiškė ir atliekant kitą veiksmą – išdaužiant balkono stiklą, kuris bendradarbių iniciatyva buvo pakeistas nauju. Sunaikinto turto vertė siekia 1 030 Lt, t. y. daugiau nei 3 MGL, bet neviršija 250 MGL. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, pripažįsta, jog E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas E. M. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.
E. M. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 5 nusikalstamas veikas – keturis nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d.) bei vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d., 145 str. 2 d.), nusikaltimai baigti. Nusikalto būdamas 3 kartus teistas (1 tomas, 137-141 b. l.), veikas, už kurias teisiamas šioje byloje – tyčinius nusikaltimus – padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. E. M. prisipažino padaręs vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (pagal LR BK 165 str. 1 d.), iš esmės padėjo išaiškinti šią padarytą veiką, kas dėl minėtos nusikalstamos veikos pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. E. M. administracine tvarka nebaustas (1 tomas, 147 b. l.), nedirbantis (1 tomas, 142 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 tomas, 143 b. l.), Centro policijos nuovados charakterizuojamas kaip neįrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, dėl jo elgesio 5 metų laikotarpyje pareiškimų, skundų negauta (1 tomas, 146 b. l.). Žalos nukentėjusiajai nėra atlyginęs. Duomenų, jog E. M. nesuvokė, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama, byloje nėra. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. M., kaip recidyvistui, už tyčinių nusikaltimų padarymą griežčiausią straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pagal LR BK 165 str. 1 d., ir nesant jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl kiekvienos nusikalstamos veikos nustatytinas kaip minimalus ar itin artimas minimaliam.
Pažymėtina, kad E. M. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją LR BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sutaptį, bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. įtvirtintas taisykles ir ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausmėmis pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. (LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d.).
Į bausmės laiką įskaitytinas E. M. laikinajame sulaikyme nuo 2012-03-15, 14.58 val. iki 2012-03-16, 16.45 val., išbūtas laikas (1 tomas, 84-85, 88 b. l.), prilyginant jį dviems laisvės atėmimo dienoms, ir suėmime nuo 2012-03-19 iki 2012-09-28 (1 tomas, 127-128 b. l., 2 tomas, 198-200, taip pat 2012-09-14 nutartis) išbūtas laikas.
E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji R. V. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos pateikė 1 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai ir 1 030 Lt turtinei žalai atlyginti. 2012-05-03 buvo pripažinta civiline ieškove šiai sumai (1 tomas, 58 b. l.).
R. V. turtinę žalą įvertino įkainodama supjaustytus rūbus, t. y. sukneles, kurias mezgėsi pati, tris striukes, keturias suknelės, supjaustytus batus bei išdaužtą balkono lango stiklą.
Žalą R. V. kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais. Supjaustytų rūbų ir batų vertė, nurodomos žalos dydis stiklo išmušimo atitinka protingumo kriterijų, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. V. parodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad dėl E. M. nusikalstamo elgesio jai pablogėjo sveikata, yra atsiradęs baimės jausmas, kad E. M. gali grįžti, ji negali ramiai vaikščioti, miegoti (2 tomas, 26 b. l.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (E. M. nedirbantis, 50 proc. darbingumo), padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes (prieš nukentėjusiąją per pakankamai trumpą laiko tarpą įvykdytos penkios nusikalstamos veikos; visos jos tyčinės ir kt.); į tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamųjų veiksmų tikrai patyrė neigiamas emocijas, jai atsirado baimės jausmas ir kt., į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 m. IV ketvirtyje, protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus bus pasiekta neturtinės žalos dydį priteisus 1 000 Lt.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti: 2 vnt. peilių ir striukė, saugomi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK (40-41 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI Nr. 35932304085715/6, kuris tyrimo metu 2012-03-23 nutarimu buvo grąžintas E. M. (45-46 b. l.), paliktinas neribotai jo nuosavybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę E. M. paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir šią bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, ir E. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę E. M. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012-09-28.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti E. M. laikinajame sulaikyme nuo 2012-03-15, 14.58 val. iki 2012-03-16, 16.45 val., išbūtą laiką, prilyginant jį 2 (dviems) laisvės atėmimo dienoms, ir suėmime nuo 2012-03-19 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2012-09-28, išbūtą laiką.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. M. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.
Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti R. V. iš E. M. 1 030 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
- 2 vnt. peilių ir striukę, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate - sunaikinti;
- mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. 35932304085715/6, kuris tyrimo metu 2012-03-23 nutarimu buvo grąžintas E. M. - palikti neribotai E. M. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.