Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens (apelianto) antstolio Dainiaus Šidlausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. E. (E. E.) skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkė G. B., antstolis Dainius Šidlauskas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/14/ dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkės G. B. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) naudai. Pareiškėjas E. E. pateikė skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, kuriuo prašė panaikinti taikytą turto areštą jam nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Skolininkė G. B. yra tik registruota kaip transporto priemonės valdytoja. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra transporto priemonės savininkas, jokių skolų antstoliui neturi, todėl antstolis neturi jokio teisinio pagrindo areštuoti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės.Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas 2017 m. spalio 11 d. patvarkymu Nr. S17-66942 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad areštavo skolininkei G. B. priklausantį turtą – turtinę teisę į kelių transporto priemonę. Antstolio teigimu, turto arešto aktu jis areštavo tik turtinę teisę į kelių transporto priemonę, todėl skundžiamu turto arešto aktu pareiškėjui jokios teisės į turimą transporto priemonę nėra apribotos.Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimu į skundą nurodė, kad antstolis Dainius Šidlauskas areštavo skolininkei G. B. priklausantį turtą – turtinę teisę į kelių transporto priemonę, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi skundą tenkino.Teismas padarė išvadą, jog jokio turto, į kurį skolininkė turėtų turtinę teisę, pareiškėjui suteikus teisę transporto priemonę valdyti panaudos sutartimi, nėra, o pareiškėjas neturi jokios turtinės prievolės skolininkei G. B., remiantis panaudos teisiniais santykiais. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad antstolio patvarkyme nėra nurodymo prievolės skolininkui, kad šis prievolę įvykdytų antstoliui arba pervestų pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 749 straipsnio 3 dalis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Šidlauskas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Antstolis vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro pateiktais rodmenimis. Tą pačią dieną, antstolis patvarkymu įpareigojo skolininkę pateikti informaciją apie turimą turtą. Iki šiol skolininkė tokios informacijos nepateikė. Jokių dokumentų, pagrindžiančių pagrindą, kuriuo skolininkė buvo įregistruota kaip pareiškėjui priklausančios transporto priemonės valdytoja, teismui taip pat nebuvo pateikta. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007, tačiau šioje nutartyje faktinės vykdomosios bylos aplinkybės nesutampa, t. y. minimoje nutartyje antstolis buvo areštavęs turtines teises į skolininko naudai mokėtinas pinigines lėšas, kas yra reglamentuojama pagal CPK 749 straipsnį. Šiuo atveju buvo areštuota skolininkės turtinė teisė į transporto priemonę, o ne pati transporto priemonė. Nėra aišku, kuo remiantis teismas nusprendė, jog tarp šalių yra susiklostę panaudos santykiai. Be to, turtinės teisės areštas nesukelia jokių pasekmių pareiškėjui. Analogiškomis aplinkybėmis teismų praktika yra vienoda, pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-208-212/2015. Pareiškėjas E. E., suinteresuoti asmenys VMI prie FM ir G. B. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino prašymą pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti taikytą turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/14/00658 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkės G. B. išieškotojos Lietuvos Respublikos naudai. 2017 m. rugsėjo 27 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto arešto skolininkės G. B. atžvilgiu, nurodydamas, kad skolininkei yra siunčiamas turto arešto aktas informuojant, kad turto arešto aktu yra apribotos nuosavybės teisės į areštuotą turtą. Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. turto arešto akto Nr. S17-63934 bei 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimo apie turto arešto akto įregistravimą Nr. TA2-17-120019 nustatyta, kad antstolis areštavo skolininkės G. B. turtinę teisę (disponuoti) į kelių transporto priemonę – Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį, turto arešto mastas – 257,84 Eur. Atskirajame skunde antstolis pakarotinai nurodo, jog turtinės teisės areštas nesukelia jokių pasekmių pareiškėjui, kadangi 2017 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktu buvo areštuota skolininkės turtinė teisė (valdymo teisė), o ne pareiškėjo nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo teiginiu sutinka, kadangi pareiškėjo nuosavybės teisė nebuvo apribota, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas klaidingai interpretuoja teismo nutartį, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos nekonstatavo, jog buvo neteisėtai areštuotas pareiškėjo turtas – transporto priemonė. 2017 m. rugsėjo 27 d. turto arešto aktu pritaikytas turtinės teisės areštas skolininkei buvo panaikintas, padarius išvadą, jog skolininkę ir transporto priemonės savininką sieja panaudos santykiai, t. y., jog jų nesieja turtinės prievolės. Antstolis taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog tarp skolininkės ir pareiškėjo buvo sudaryta transporto priemonės panaudos sutartis. Antstolis atskirajame skunde nurodo, jog tokios informacijos jam skolininkė nebuvo pateikusi, byloje duomenų, kokiu pagrindu skolininkė naudojasi transporto priemone, taip pat nėra. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi paties antstolio priimtame 2017 m. rugsėjo 27 d. turto arešto akte, prie areštuojamų daiktų, nurodyta, kad areštuojama turto rūšis yra turtinė teisė į transporto priemonę, o šio turto aprašyme nurodyta, jog tai Peugeot 307, pagal panaudos sutartį su E. E.. Analogiška informacija nurodyta ir VĮ ,,Registrų centras“ 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešime apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre. Antstolio argumentai, susiję su tuo, jog skolininkė iki šios dienos nėra įvykdžiusi antstolio 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymo Nr. S17-63895 pateikti informaciją apie turimą turtą yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas tokių skolininkės veiksmų nevertina. Turtinės teisės gali būti daiktinės ir asmenines, pastarosios gali kilti ir iš prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnis). Prievolinių teisių specifika ta, kad jos atsiranda iš prievolių, t. y. iš teisinio santykio, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Taigi, prievolinė teisė yra kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko tam tikro aktyvaus arba pasyvaus elgesio. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkę ir pareiškėją sieja transporto priemonės panaudos teisiniai santykiai. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Nors panaudos atveju šalių santykiai yra neatlygintiniai, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jokio turto, į kurį skolininkė turėtų turtinę teisę, pareiškėjui suteikus teisę transporto priemonę valdyti panaudos sutartimi, nėra, o pareiškėjas neturi jokios turtinės prievolės skolininkei G. B., negali būti vertinama kaip neturtiniai santykiai. Šiuo atveju, net panaudos santykių šalis sieja tam tikri įsipareigojimai, todėl laikytina, kad skolininkė, kaip panaudos gavėja turi turtinę teisę (neatlygintinai valdyti pareiškėjo transporto priemonę) (CK 1.112 straipsnis, CK 6.629 straipsnis). Turtinės teisės, kaip ir kitas turtas, gali būti areštuojamos, o toks areštas vykdomas pagal CPK 749 straipsnyje nustatytą tvarką. CPK 749 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad CPK 749 straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be CPK 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šio reikalavimo antstolis priimdamas 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi pagal CPK 749 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo teismuose praktiką turtinės teisės arešto turinį sudaro dvejopo pobūdžio įpareigojimai, t. y. vienas jų skirtas skolininkui, kurio turtinei teisei taikomas areštas, kitas – asmeniui, kuris turi įvykdyti skolininko turtinę teisę sudarantį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2013). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nebuvo vykdomas išieškojimas iš skolininkės turtinių teisių, o tik taikomas jų areštas kaip reali ir rezultatyvi priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė, kurios metu nėra aktualu nustatyti tikslią areštuojamo turto rinkos vertę, o tik siekiama areštuoti pakankamai turto skolininko prievolėms vykdyti, todėl antstolis pagrįstai nenurodė pervesti areštuotos sumos į antstolio depozitinę sąskaitą, o tik įpareigojo pateikti skolininkę pasiūlymą dėl turto įkainojimo. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolis nesilaikė CPK 749 straipsnio nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, inter alia, pažymi, kad antstolis aukščiau nurodytos transporto priemonės neareštavo, o areštavo skolininkės turtinę teisę į kelių transporto priemonę, todėl pareiškėjas skunde klaidingai teigė, jog buvo areštuota transporto priemonė, kuri priklauso jam. Skolininkės areštuota turtinė teisės niekaip nedaro įtakos pareiškėjo E. E. teisėms į nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdymo proceso teisės normas, todėl pareiškėjo skundą tenkino nepagrįstai. Dėl šios priežasties yra pakankamas pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo E. E. (E. E.) skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų.