Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vaidas Steckys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. K. ir K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9348-904/2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

4. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, jog proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

5. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021 20 punktą; ir kt.).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjų prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

7. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

9. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 2 d. nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 3.6. punkte pareiškėjai susitarė, kad K. K. sumoka E. K. 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją už santuokos metu buvusį MB „C.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), verslo vertės prieaugį. Piniginė kompensacija sumokama per 4 mėnesius, kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 10 000 Eur. Piniginė kompensacija mokama į E. K. raštu (sms žinute ar elektroniniu paštu) nurodytą banko sąskaitą arba grynais pinigais su įrodančiu raštu, kad pinigus gavo. E. K. patvirtina, kad po šiame punkte K. K. numatytą visiško įsipareigojimų įvykdymo, t. y. po 40 000 Eur piniginės kompensacijos galutinio sumokėjimo, dėl MB „C.“ veiklos ir MB „C.“ pardavimo jokių pretenzijų K. K. neturi ir ateityje turtinių reikalavimų nereikš. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjai bendru sutarimu susitarė, kad K. K. 15 000 Eur piniginę kompensaciją E. K. sumokės pervesdamas šią sumą už E. K. vardu perkamą automobilį. 2025 m. birželio 14 d. pareiškėjas už pareiškėjos automobilį sumokėjo 15 000 Eur, todėl sužinojimo data laikoma už automobilį sumokėjimo diena - 2025 m. birželio 14 d., o termino pabaiga – 2025 m. rugsėjo 14 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai ėmėsi teisinių veiksmų nežymiai praleidę terminą, todėl laikytina, kad prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti tenkintinas.

10. Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą įvardino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujino pagrindą, t. y. kai paaiškėja naujai esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas.

11. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020 41 punktą; ir kt.). Taigi pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti, kad jų nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus.

12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nėra pateikę byloje duomenų, kas įtakojo susitarimo pakeitimą, neįrodytos ir nepagrįstos aplinkybės - t. y., kad jos buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, taip pat nėra pateikta duomenų ir įrodymų pagrindžiančių, kad aplinkybės pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kad pareiškėjui tapo žinomos tik jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Prašyme nurodė, kad pareiškėjai susitarė pakeisti sąlygą (punktą), tačiau nenurodė aplinkybių, kurios lėmė susitarimo pakeitimą bei neįvardijo, kaip susitarimo pakeitimas galėtų įtakoti priimtą teismo sprendimo rezultatą. Pabrėžtina tai, kad tarpusavyje susitarus ir įgyvendinus susitarimą, kaip ir šiuo atveju, atliktas veiksmas laikytinas prievolės įgyvendinimu. Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalį, kreditorius (šiuo atveju - pareiškėja) priimdama prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui (pareiškėjui) pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Įgyvendinus minimą prievolę, įprastai nebūtinas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties keitimas.

13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų E. K. ir K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.