- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- II-35-604/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00270-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Algirdas Tomas Parulis
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. S., jo atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-11-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22898-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
J. S. pateikė teisme skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-11-10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22898-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti arba skirti mažesnę nuobaudą.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą į J. S. skundą, kuriame prašo J. S. skundo netenkinti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą, taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Todėl byla nagrinėjama institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis).
Šalies argumentai
Skunde J. S. nurodė, teisme paaiškino, kad ginčijamu 2021-11-10 nutarimu buvo nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 850 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių. Su priimtu nutarimu nesutinka. Pažymėjo, kad 2021-10-18 būdamas Eišiškėse ir ištroškęs išgėrė butelį alaus, po 5-10 min. sėdo už draugo automobilio „Citroen Xantia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vairo, važiavo į Gerviškes paimti žmonos. Apie 23.38 val. Gerviškių k., kelio Šalčininkai-Butrimonys-Eišiškės 12 km buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Laikotarpyje nuo 23.38 val. iki 00.10 val. policijos pareigūnai alkotesteriu du kartus patikrino jo blaivumą, pirmą kartą jam buvo nustatyta 0,59 +/- 0,01 promilės alkoholio, antrą kartą - 0,48 +/- 0,01 promilės alkoholio. Daugiau policijos pareigūnai jam neleido pūsti. Policijos pareigūnams nurodė, kad alkotesterio parodymai gali būti netikslūs, kadangi ką tik buvo išgėręs vieną butelį alaus dėl troškulio, todėl papildomai turi būti tiriamas jo kraujas arba atliekamas patikrinimas po ilgesnio laikotarpio. Tačiau pareigūnai atsisakė jį pristatyti į gydymo įstaigą, pasakė jam, kad tai jis turi padaryti savarankiškai. Protokolo surašymas užtruko apie 1 valandą. Tik apie 1 val. nakties jis buvo paleistas iš protokolo surašymo vietos, dėl ko jis nedelsdamas nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Viliaus filialą, kur 2021-10-19 02.05 val. pridavė tyrimus pučiant ir kraujo mėginį. 2021-10-19 02.10 val. alkotesteris parodė 0,15 promilės, o Valstybinė teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorija 2021-10-25 pateikė išvadą, kad jo kraujyje nustatyta 0,16 promilės etilo alkoholio. Todėl surašydami administracinio nusižengimo protokolą policijos pareigūnai vadovavosi netiksliais surinktais duomenimis, nesiėmė jo prašomų veiksmų ištirti kraujo duomenis. Dėl šių aplinkybių prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atsisakius nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, prašo skirti mažesnę nuobaudą ir trumpesnį teisės atėmimo terminą, nes vienas išlaiko du mažamečius vaikus, šiuo metu nedirba. Teisė vairuoti jam reikalinga vežant vaikus į darželį bei darbo reikalais, nes dirba pagal verslo liudijimą mūrininku. Jo žmona vairuoja, vairuotojo pažymėjimą turi.
Atsiliepimas
Institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atsiliepime nurodė, kad 2021-11-10 nutarimu J. S. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį minimalia 850 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2021-10-18 apie 23.38 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas. J. S. pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,59 ± 0,017 prom. girtumas, po pusvalandžio antru pūtimu - 0,46 ± 0,017 prom. girtumas, o jam pridavus kraują po 2 h ir 2 min. - 0,16 prom. girtumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai savo išvadose pateikia, kad žmogaus organizmas, priklausomai nuo fiziologinių savybių, paprastai skaido nuo 0,1 iki 0,25 prom. per valandą. Šiuo konkrečiu atveju per dvi valandas J. S. organizmas išskaidė 0,3 prom. alkoholio, kas patvirtina, kad J. S. betarpiškai prieš sustabdymą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismui neblaivumo laipsnis svarbus yra tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia nustatytų duomenų. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčijamu 2021-11-10 nutarimu J. S. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, skiriant administracinę nuobaudą – 850 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, o būtent, kad 2021-10-18 23.38 val. Šalčininkų r., kelio Šalčininkai – Butrimonys – Eišikės 12 km jis vairavo automobilį „Citroen Xantia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 14 p.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. S. iš esmės nesutinka su administracinio nusižengimo padarymo metu policijos pareigūnų užfiksuotais alkotesterio parodymais, nurodo, kad šiuos parodymus paneigia vėliau jo iniciatyva atliktas papildomas tyrimas, kurio rezultatai užfiksuoti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte ir specialisto išvadoje bei pašalina jo atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Su šiais J. S. argumentais teismas nemato pagrindo sutikti.
Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų matyti, kad vairuojantis transporto priemonę J. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų 2021-10-18 apie 23.35 val. Kadangi bendravimo su vairuotoju metu nuo šio sklido alkoholio kvapas, policijos pareigūnai priėmė sprendimą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0154 (meterologinė patikra galiojo nuo 2021-06-22 iki 2021-12-22) , patikrinti vairuotojo blaivumą. Pirmu pūtimu, kuris buvo atliktas 2021-10-18 23.38 val., vairuotojui buvo nustatytas 0,59 ± 0,017 (0,573 promilės po paklaidos) promilės neblaivumas, antru pūtimu, kuris buvo atliktas praėjus 30 min. po pirmo pūtimo - 2021-10-19 00.08 val., vairuotojui buvo nustatytas 0,48 ± 0,017 (0,463 promilės po paklaidos) promilės neblaivumas. 00.10 val. policijos pareigūnas surašė neblaivumo nustatymo aktą, priėmė sprendimą vairuotojui sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones bei surašė J. S. administracinio nusižengimo protokolą.
Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad 2021-10-19 02.05 val. J. S. atvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, kur jam 02.10 val. alkotesteriu nustatytas 0,15 promilės neblaivumas, o 02.10 val. paėmus kraujo ėminį, nustatyta 0,16 promilės alkoholio koncentracija kraujyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų, jog buvo kaip nors pažeista neblaivumo patikrinimo procedūra, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną transporto priemonės vairavimo metu. Tuo tarpu medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po įvykio, aptariamu atveju – praėjus 2 val. ir 2 min. po antro pūtimo, nustatytas neblaivumo laipsnis objektyviai neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl J. S. iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime policijos pareigūnų atlikto tyrimo rezultatų paneigti negali. Šiuo atveju policijos pareigūnų atlikto tyrimo ir J. S. iniciatyva atlikto tyrimo duomenys turi būti vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.
Kaip nurodyta anksčiau, aptariamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad J. S. dviem pūtimais buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, matavimai buvo atlikti alkotesteriu, kuriam meterologinė patikra įvykio metu galiojo, užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, supažindinat su tyrimo rezultatais patį J. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustatant J. S. neblaivumą, būtų pažeisti Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), reikalavimai. Policijos pareigūnų atlikto tyrimo rezultatus papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad policijos pareigūnams J. S. iškart sukėlė įtarimų dėl galimo neblaivumo, kadangi nuo šio bendravimo metu sklido alkoholio kvapas. Be to, policijos pareigūnams J. S. pats patvirtino, kad prieš sėsdamas už vairo išgėrė vieną butelį alaus, bei su tikrinimo rezultatais sutiko raštu pažymėdamas apie tai administracinio nusižengimo protokole. Atmestina J. S. skunde ir teismo posėdžio metu iškelta versija, jog alkotesterio parodymų tikslumą mažina ta aplinkybė, kad jis faktiškai prieš pat sėsdamas už vairo (5-10 min. iki vairavimo) išgėrė butelį alaus ir iškart buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kadangi ši versija prieštarauja kitiems bylos duomenimis. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto 12 punkte yra užfiksuota, kad alų J. S. vartojo apie 23.00 val., tai yra iki jo sustabdymo buvo praėjęs ne 5-10, o 35 min. laiko tarpas, be to, J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo ne iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), o iš tolimesnio nuo sustabdymo vietos taško – Eišiškių miesto, todėl atvykti iki Gerviškių kaimo, kur J. S. buvo sustabdytas, užtrunka žymiai daugiau laiko. Taigi, šių bylos aplinkybių visuma rodo, kad J. S. buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.
Sutinkamai su Taisyklių 9 punktu, teismas neturi pagrindo sutikti su J. S. skunde nurodytu teiginiu, jog policijos pareigūnai privalėjo jį pristatyti į gydymo įstaigą papildomam neblaivumo tyrimui atlikti. Kaip nustatyta byloje, J. S. sutiko atlikti neblaivumo patikrą, ją atliko tinkamai, be to, su tikrinimo rezultatais sutiko, todėl šiuo atveju policijos pareigūnai neįgijo pareigos Taisyklių 9 punkto pagrindu pristatyti J. S. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Dėl J. S. pateiktų papildomo tyrimo dokumentų teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Administracijos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Aptariamu atveju papildomas tyrimas tiek alkotesteriu, tiek paėmus kraujo ėminį, J. S. buvo atliktas 02.10 val., tai yra po antro pūtimo, kurio metu J. S. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui - 2 val. ir 2 min., todėl natūralu ir logiškai paaiškinama, kad po dviejų valandų J. S. kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėjo ir buvo 0,16 promilės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teismui nesivadovauti J. S. pateiktais papildomo tyrimo duomenimis ir tvirtinti, kad J. S. iniciatyva atlikto papildomo tyrimo metu gauti duomenys tikrosios J. S. būsenos vairavimo metu negali atspindėti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijamą nutarimą priėmusi institucija padarė tinkamą išvadą, jog J. S. 2021-10-18 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas, ir jo veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikavo tinkamai. Todėl pagrindo tenkinti J. S. skundą ir panaikinti ginčijamą nutarimą šioje dalyje teismas neįžvelgia.
Pateiktu skundu J. S. taip pat kelia paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo individualizavimo klausimą prašydamas šią sankciją sušvelninti, skiriant mažesnę nei įstatymo nustatytą baudą ir nustatant trumpesnį nei įstatymo nustatytą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Kaip minėta anksčiau, J. S. buvo paskirta 850 Eur dydžio bauda, tai yra ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda, didesnė už minimalią, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui, atsižvelgiant į J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti; administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. S. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu ar mažai pavojingu. Nors jam nustatytas neblaivumas ženkliai neviršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytos minimalios neblaivumo ribos (0,48 prom.), J. S. padarė itin pavojingą administracinį nusižengimą, šiurkščiai pažeidžiantį kelių transporto eismo saugumo taisykles ir keliantį didelę grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Be to, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad promilės skirtumas tarp dviejų pūtimų, atsižvelgiant į 30 min. laiko tarpą tarp pūtimų, nėra esmingai žymus, neblaivumo nustatymo akte taip pat pažymėta, kad J. S. neblaivumas buvo nustatytas ir iš burnos sklindančio alkoholio kvapo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. S. negalėjo nesuvokti, jog vairuoja išgėręs ir gali realiai viršyti leistiną promilių ribą. Verta pažymėti ir tai, kad nors J. S. nėra piktybinis pažeidėjas, tačiau praeityje administracine tvarka jis buvo nubaustas du kartus.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Nors surašant administracinio nusižengimo protokolą, J. S. pripažino aplinkybę, jog prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholį, tačiau teismo vertinimu to nepakanka konstatuoti, jog viso proceso metu jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu J. S. dėstė prieštaraujančias kitai bylos medžiagai aplinkybes apie alkoholio vartojimo momentą, todėl nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog jis buvo nuoširdus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra pasisakęs, jog ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-14 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Šiuo gi atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad dėstydamas prieštaraujančias kitai bylos medžiagai aplinkybes apie alkoholio vartojimo momentą J. S. prisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės J. S. ar jo šeimos nariams kylantys nepatogumai ar sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės termino trumpinimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. J. S. turėjo puikiai suvokti ne tik daromo nusižengimo keliamą pavojų, bet ir galimas neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo šeimos nariams. Jis privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, o to nepadaręs, privalo prisiimti su padarytu nusižengimu kilusiais pasekmes. Svarbu pažymėti ir tai, kad dėl administracinio poveikio priemonės patiriami nepatogumai J. S. bus laikini ir gali būti šalinami alternatyviomis priemonėmis, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats J. S., jo sutuoktinė yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones. Be to, Sodros duomenimis, J. S. nedirba ir draudžiamų pajamų neturi, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo vykdoma darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu.
Taigi, teismas sprendžia, kad ginčijamas nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - taikymo minimaliam vienerių metų terminui J. S. taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šią nutarimo dalį ir sutrumpinti J. S. aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu nėra pagrindo.
Vis tik teismas turi pagrindą pripažinti, kad ginčijamu nutarimu ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 ir 11 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymu, bei administracinį nusižengimą padarė iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, J. S. nustatytos nepagrįstai, nes vairuotojo neblaivumas yra vienas iš pagrindinių veiką kvalifikuojančių požymių, o duomenų, jog veika buvo padaryta iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, byloje nėra. Nors sutiktina su ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos vertinimu, jog J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau individualizuojant J. S. administracinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta ir į tas aplinkybes, jog J. S. nedirbantis, turi du mažamečius vaikus, todėl, teismo vertinimu, J. S. paskirta sankcija yra per griežta. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarimą šioje dalyje keičia sumažindamas J. S. paskirtą administracinę nuobaudą iki įstatymo sankcijoje numatytos minimalios 800 Eur baudos ir kartu pašalindamas iš nutarimo motyvuojamosios dalies J. S. nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
J. S. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-11-10 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22898-2021, sumažinant J. S. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtą administracinę nuobaudą iki 800 (aštuonių šimtų) Eur baudos.
Pašalinti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-11-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22898-2021 motyvuojamosios dalies nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog J. S. administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, bei iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų.
Likusią Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-11-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22898-2021 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.