Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. N.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovui advokatui Aleksandr Gogolev,

trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Ž. S. ir R. B.-G.,

nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, E. D. ir A. V. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su 2019-04-26 patikslintu ieškiniu, prašydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui E. D. išduotą 2015-10-08 leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini),

2) įpareigoti atsakovą E. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir kitų kaltų asmenų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos, A. V., lėšomis pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas leidimas statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę,

3) teismo sprendime nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas leidimas statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), padarinių – t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija atsakovo E. D. lėšomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015 09 01 iki 2016 08 01) 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju reikalingas leidimas statyti naują statinį.

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kokie dokumentai leidimui statyti naują statinį gauti turi būti pateikiami. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) (redakcija galiojusi nuo 2015 09 15 iki 2016 01 30) 6 punkte įtvirtinta, kad norint gauti leidimą statyti naują statinį savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir / ar žymos projekte) projekto sprendiniams. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad neypatingo statinio statybos atveju yra rengiamas statybos projektas. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustato, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: 1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, 2) specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, bei 3) specialiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais. Nurodo, kada, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypas patenka į 2009-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ nustatytas Pavilnių regioninio parko ribas, kuriam nustatytos atitinkamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir saugomos teritorijos reikalavimai.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-08-01) 13 straipsnio 2 dalį valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (4 p.), taip pat draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos (5 p.). Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad greta sklypo šiaurinėje pusėje yra status šlaitas, savo ilgyje ties sklypo riba turintis 26-34 laipsnių nuolydį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu ginčijamu leidimu leista statyti naują gyvenamąjį namą valstybiniame parke, 11,44 m atstumu nuo minėto šlaito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, taip pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Nurodė, kad ieškovė yra pateikusi ir UAB „Geokada“ atliktus matavimus, kurie įrodo, jog projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas gyvenamasis namas 10,54 m, 7,18 m, 6,65 m nuo šlaito 23-25 laipsnių šlaito briaunos. Šios aplinkybės patvirtina, kad statybos leidimu buvo pažeistas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Be kita ko, pagal Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planą (Žin., 2009, Nr. 67-2702) nagrinėjamas žemės sklypas yra funkcinio prioriteto kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Žemės sklypas patenka į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių grupę, sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo zoną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintu „Saugomų teritorijų tipiniu apsaugos reglamentu“, bei jo 27.2 p. ši tvarkymo zona nustatoma geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose ir kraštovaizdžio draustiniuose, vizualinės ir buferinės apsaugos zonose esančiose gyvenvietėse ar jų dalyse. Šioje tvarkymo zonoje išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus, didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijoje, saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotu ginčijamu leidimu, kuriam pritarė Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija, sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo zonoje, Pavilnių regioniniame parke leista statyti naują gyvenamąjį namą, kurio užstatymo plotas 256 m2 , tūris – 2059 m3 , kai tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto, griautino gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tūris buvo – 129 m3 (2016-09-02 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 p.). Šis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo 1 aukšto, kurio bendras plotas– 38,33 m2, tuo tarpu ginčijamu leidimu leista statyti 1 aukšto su mansarda gyvenamąją namą, kurio bendras plotas – 397,57 m², taip pažeidžiant ne tik Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2d., bet ir teritorijų planavimo dokumentus, kuriais šioje teritorijoje, be kita ko, draudžiama keisti užstatymo intensyvumą, plotą, bei didinti aukštingumą.

Ieškovė pažymėjo, jog 2016-07-14 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. LDIPA-00-160714-00116 (Versijos Nr. 2) (toliau – Patikrinimo aktas) nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ginčijamas statybos leidimas išduotas neteisėtai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kokios institucijos ir subjektai (jų padaliniai) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją patikrina projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 3 punktas numatė, kad saugomų teritorijų direkcijos tikrina projektus statinių, suprojektuotų valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose. Tikrinama projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems: 3.1. saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ar pobūdžiui); 3.2. apsaugos reglamente (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, medžiagiškumo); 3.3. kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose (Saugomų teritorijų įstatyme, valstybinio parko ir / ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija negalėjo pritarti statinio projektui.

STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1 punkte numatyta, kad Savivaldybių administracijos tikrina visus projektus. Tikrinama ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus statytojui (1.1 papunktis); projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams (1.2. papunktis); ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3. papunktis); ar projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (1.4. papunktis); ar pateikta skaitmeninė projekto laikmena atitinka nustatytus reikalavimus (1.5. papunktis); ar projektą pasirašę asmenys turėjo teisę rengti ir pasirašyti projektą (jo dalis) (1.6. papunktis); ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (1.7. papunktis); ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (1.8. papunktis); ar projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (1.9 papunktis); ar projekto sprendiniai atitinka numatomą statinio paskirtį (1.10. papunktis); . ar projekto sprendiniai atitinka projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją (1.11 papunktis); sklypo sutvarkymo ir architektūros dalių sprendinių atitiktis nustatytiems reikalavimams (1.12 papunktis); ar projektas parengtas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas” nustatytą tvarką (1.13. papunktis); ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus (1.14 papunktis); ar dėl statytojo planuojamos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos nustatyta sanitarinė apsaugos zona; ar dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo statytojo žemės sklypui, gretimiems žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (1.15 papunktis). ar statinio projektuotojas apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1.16. papunktis). Atsižvelgiant į nustatytus privalomus atlikti įpareigojimus, tikrinant pateiktus dokumentus bei nustačius pažeidimus Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje, o išduotas leidimas laikytinas neteisėtu todėl naikintinas teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė išnagrinėjusi dokumentus, bei leidimo atitiktį teisės aktų reikalavimams nustatė, kad atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija pritardama statinio projektui, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama leidimą atsakovui E. D. netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko buvo neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Atsiliepimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad sprendžiant dėl ginčo statybos padarinių šalinimo (jeigu Leidimas būtų panaikintas) svarbu įvertinti liberalizuojančias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normas. Nuo 2017 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo atitinkamiems pakeitimams, aukščiau minimas draudimas yra siejamas tik su atstumais iki natūralaus šlaito (šiuo metu galiojančios redakcijos 13 straipsnio 3 dalies 7 punktas), t. y. esant nenatūraliam šlaitui, draudimas statyti naujus gyvenamuosius namus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos nėra taikytini. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas, grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo, nurodė, kad byloje nebuvo įvertinti architekto A. V. pateikti paaiškinimai dėl dirbtinai statybos žemės sklype suformuoto šlaito – pasitvirtinus šiai aplinkybei, akivaizdu, kad Inspekcijos teiginiai dėl LR STĮ tariamo pažeidimo, statant statinį arčiau kaip 50 metrų nuo statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose taptų nebeaktualūs. Architektas, teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad apie natūralaus šlaito buvimą buvo diskutuota su Parko direkcijos atstovais, tikėtina, kad sklypas buvo „lygintas“, tikėtina, jog buvusių savininkų šlaitas, buvęs nuožulnus, tapo su skardžiu - į techninį projektą įtraukta dirbtinai suformuota ketera (t. y. jos dydis/laipsnis). Architekto teigimu, šlaitas negali statėti, jeigu jį veikia natūralios gamtinės sąlygos – tikėtina, kad griaunant buvusių savininkų M. namą, statybinės nuolaužos buvo užstumtos už sklypo ribos ir taip susiformavo atitinkamas šlaitas. Pažymėjo, kad minėti paskaičiavimai ar kitos aplinkybės dėl dirbtinio šlaito suformavimo ieškovės nėra paneigtos – ieškovės užsakymu UAB „Geokada“ atlikti šlaito matavimai pagal faktinę padėtį negali patvirtinti, kad šlaitas statybos žemės sklype susiformavimo natūraliai. Tuo tarpu ieškovės deklaratyvus teigimas, nepaisant aukščiau minimų paaiškinimų bei specialisto išvados, kad „byloje nėra įrodymų, kad šlaitas buvo paveiktas žmogaus veiklos“ yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad dar 1998 m. ieškovės nurodomas šlaitas nesiekė 15 laipsnių nuolydžio, todėl, esant natūralioms gamtinėms sąlygoms, jis statėti negalėjo (ir šiuo metu galimai viršyti 15 laipsnių nuolydį). Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo taip pat konstatuota, kad vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas - paprasta logika diktuoja, kad šlaitas, veikiamas erozijos, be žmogaus įsikišimo natūraliai didėti negalėjo. Ši aplinkybė, be jokios abejonės, turėtų būti vertinama sistemiškai su galiojančiu Saugomų teritorijų įstatymo reglamentavimu, kuris, minėta, draudimą statyti arčiau kaip 50 metrų nuo didesnio kaip 15 laipsnių šlaito sieja su šlaito natūralumu. Papildomai pažymėjo, kad vertinant ginčijamą atstumą nuo šlaito, atkreipė dėmesį, kad, atsakovės specialistų duomenimis, lyginant detaliojo plano rengimo metu fiksuotus topografinius duomenis su techninio projekto rengimo metu 2015 m. gegužės mėn. fiksuotais topografiniais duomenimis, matoma, kad pasikeitė žemės paviršiaus altitudės, kas vėlgi reiškia, kad neturėtų būti taikomas reikalavimas išlaikyti 50 m atstumą iki supiltinio šlaito. Be to, išlaikyti 50 m atstumą realiai yra neįmanoma, nes paties statybos žemės sklypo plotis šiaurės – pietų kryptimi tėra tik apytiksliai 30 metrų. Visų antra, pasitvirtinus aplinkybei, jog ginčo statybos žemės sklype didesnis kaip 15 laipsnių nuolydžio šlaitas susidarė nenatūraliai, nebeaktualūs taptų ir ieškovės teiginys dėl negalimumo didinti statinių tūrių, kadangi šis draudimas, vėlgi, pagal šiuo metu galiojančius LR STĮ reikalavimus yra siejamas tik su natūraliais šlaitais (minėta 13 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostata). Atsakovė nurodė, kad bet kokiu atveju nesutiktina su ieškovės pozicija, kad Leidimu buvo neteisėtai leista statyti padidinti užstatymo intensyvumo, aukštingumo ir tūrio gyvenamąjį namą, lyginant su iki tol žemės sklype buvusiais statiniais, o tai, ieškovės teigimu, prieštarauja Tipinio reglamento 27.2 p. nuostatoms. Akcentavo, kad statybos žemės sklypui galioja teritorijų planavimo dokumentas – Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1950V patvirtintas detalusis planas. Šiuo neterminuotai galiojančiu detaliuoju planu, kuris buvo vienas iš Leidimo išdavimo pagrindų, statybos žemės sklypui galioja tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimai: užstatymo tankis – 25 %, užstatymo plotas ne daugiau nei 300 m2, pastatų aukštis – 9 m iki kraigo, aukštingumas – 1 aukštas su mansarda. Pagal statinio projektą, kuriam buvo išduotas Leidimas, šie režimai viršyti nebuvo ir dėl to ginčo byloje nėra.

Nurodo, kad visi ieškovės nurodomi Leidimo tariamo prieštaravimo galiojantiems teisės aktams pagrindai (t. y. padidintas užstatymo intensyvumas, aukštingumas, tūris) yra susiję su po detaliojo plano priimtų teisės aktų taikymu (atitinkamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reglamentavimas Leidimo išdavimo metu, Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintas tipinis saugomų teritorijų planavimo reglamentas ir kt.), kas iš esmės reiškia lex retro non agit principo pažeidimą. Kadangi statybos žemės sklypo detalusis planas nebuvo ginčijamas, panaikintas ar pakeistas, yra galiojantis, todėl teismui nėra pagrindo nesivadovauti detaliojo plano sprendiniais, kuriems Leidimas neprieštarauja. Tad tampa akivaizdu, kad Leidimas, išduotas galiojančio detaliojo plano pagrindu, negali pažeisti draudimų, kurie detaliojo plano patvirtinimo metu neegzistavo.

Taigi būtent Parkų direkcijos išduoti saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai konkrečiam statinio projektui yra esminis dokumentas, kurio pagrindu yra rengiami ir derinami statybos projektai saugomose teritorijose. Esant tokioms aplinkybėms, kada yra išduotos Parkų direkcijos specialiosios projektavimo sąlygos saugomoje teritorijoje bei yra pritarta projekto sprendiniams šio kompetentingo subjekto, kuris yra atsakingas už statybos projekto atitikties veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo ir kt.) reikalavimams patikrinimą – atsakovė neturėjo pagrindo abejoti dėl projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ir neturėjo jokio teisinio pagrindo neišduoti ginčijamo Leidimo.

Be to, vadovaujantis galiojančio Statybos įstatymo 2 str. 44 p., statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 1 priede įtvirtintos projekto vadovo teisės ir pareigos, kurio 1 punkte įtvirtinta, jog projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projektą parengė ir projekto vadovu buvo tas pats asmuo – architektas A. V.. Pastebėtina ir tai, kad A. V., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad projekto rengimo metu vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymu, detaliuoju planu. Apie ieškovės ieškinyje nurodomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Saugomų teritorijų tipinį apsaugos reglamentą, kuriuo remiasi ieškovė, jam nebuvo žinoma. Tad teismui nusprendus, jog statybos padariniai (duomenys neskelbtini), yra šalintini, atsakingu už neteisėtos statybos faktą (t. y. kaltu) be statytojo ir Parkų direkcijos laikytina ne atsakovė, o statinio projektuotojas/projekto vadovas, kuriam teisės aktai nustato pareigą užtikrinti, kad statinio projektas, kurio pagrindu vėliau yra atliekami statybos darbai, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju svarbu išskirti ieškovės vaidmenį – ši valstybės institucija, teigdama, kad ginčo statybos darbai akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą ir įstatymo reikalavimus, Leidimo išdavimo teisėtumą sugebėjo patikrinti tik praėjus beveik metams po Leidimo išdavimo, kai Leidimu suteikta teisės statyti iš esmės jau buvo įgyvendinta (akivaizdu, kad jau iš esmės pastatyto statinio griovimo išlaidos yra kur kas didesnės nei jos būtų pradiniame statybos etape). Atsakovė nurodė, kad ieškovės galimai nesavalaikis kreipimasis į teismą, kai Leidimu suteiktos teisės faktiškai jau buvo įgyvendintos, galimai neatitinka to paties ieškovės ginamo viešojo intereso, kadangi pavėluotas Leidimo pripažinimas negaliojančiu sukeltų neigiamas pasekmes tik pačiai visuomenei – patenkinus ieškinio reikalavimus, ginčo statinys galimai būtų griaunamas, dėl ko, ateityje, gali kilti daugiau ginčų dėl nuostolių atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma statybos padarinių šalinimo pasekmė. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam teisių pažeidimui . Tad, atsižvelgiant į ginčo statybų specifiką ir būtinumą užtikrinti tinkamą viešo/privataus intereso pusiausvyrą, galimus ginčus ateityje, pirmiausia turi būti apsvarstytos visos alternatyvos ginčo statinį, Leidimo panaikinimo atveju, įteisinti, o ne nugriauti, juolab, kad kaip pastebėjo apygardos teismas, ginčo žemės sklype gyvenamojo namo statyba iš esmės yra galima. Net ir nustačius, kad ginčo žemės sklype esantis šlaitas susiformavo natūraliai (pripažinus, kad šlaitas yra nenatūralus naikinti Leidimą bet kokiu atveju nebūtų jokio teisinio pagrindo), statytojas, priešingai nei teigia ieškovė, galėtų įteisinti statybas pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punktą: „leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir šios dalies 7 punkte nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti šio Įstatymo 20 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba šios dalies 7 punkte nustatyto atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis. Asmeninio naudojimo pirties statybai prie vandens telkinio taikomos šio Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos“. Atsakovė nurodė, kad šioje normoje yra aiškiai nurodoma, jog nesant galimybės išlaikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyto atstumo iki statesnio kaip 15 laipsnių natūralaus šlaito dėl žemės sklypo formos arba gretimybių atstatomos sodybos vieta parenkama taip, kad atstumas iki minėto šlaito būtų kuo didesnis. Pažymėjo, kad statybos žemės sklypas yra netaisyklingos L formos, o jo plotis šiaurės pietų kryptimi tėra tik apytiksliai 30 metrų – atsižvelgiant į tai, rengiant projektą, buvo ieškota sprendimo projektuojamą namą atitraukti kuo toliau nuo šlaito. Tokiu būdu vakarinėje ir pietinėje dalyje buvo išlaikyti praktiškai minimalūs įstatyme numatytu atstumai iki gretimų žemės sklypų, t. y. namui buvo parinkta optimali vieta, atsižvelgiant į statybos žemės sklypo formą ir atstumus iki gretimybių. Dėl šių priežasčių nesutiktina su ieškovės pozicija, kad net ir nustačius, kad statybos žemės sklype yra natūralus šlaitas, statyba negalėtų būti įteisinama pagal šiuos metu galiojančias ir teisinius santykius liberalizuojančias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normas.

Atsiliepimu atsakovas E. D. prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad suprojektuoto ginčo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statyba yra galima ir atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygą: kai naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, namų valdų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. Atsakovas A. V. parengė projektinius pasiūlymus dėl namo adresu (duomenys neskelbtini). Iš teikiamų įrodymų matyti, kad žemės sklype buvusi sodyba, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, žemės sklypo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ginčo namo projektas padarytas ant toponuotraukos, namo vieta sklype parinkta taip, kad maksimaliai atitiktų buvusios sodybos užstatymą ir maksimaliu įmanomu atstumu būtų atitraukta nuo šlaito. Atsakovo teigimu, teikiami įrodymai ir aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo namas buvo suprojektuotas maksimaliai siekiant atkartoti buvusios sodybos pastatų išdėstymą, namo vieta sklype parinkta taip, kad namas būtų įmanomai daugiau atitrauktas nuo šlaito, dėl ko pagrįsta išvada, kad tokio namo statyba sklype yra galima, nes namas buvo suprojektuotas vietoje, kuri yra įsiterpusi tarp sodybų, namų valdų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. Be to, Panevėžio apygardos teismas aukščiau nurodytoje nutartyje konstatavo, kad nuo 2017-05-01 galiojančios Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos leidžia statyti naujus statinius buvusios sodybos vietoje, taip pat esant objektyvioms priežastims pastatų statybai gali būti parinkta kita, nei buvusi, statinių vieta. Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad saugomų teritorijų įstatyminiu reglamentavimu iš esmės siekiama užtikrinti natūralaus gamtinio pobūdžio objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, o ne žmogaus ūkinės veiklos padarinius. Nepaisant to, ieškovė patikslintame ieškinyje vis vien remiasi jau bylos nagrinėjimo metu UAB „Geokada“ atliktais matavimais, kurie, ieškovės įsitikinimu, įrodo, jog projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas gyvenamasis namas 10,54 m, 7,18 m, 6,65 m nuo šlaito 23-25 laipsnių šlaito briaunos. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad statybos leidimu buvo pažeistas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Panevėžio apygardos teismo išaiškinimas ir žemiau nurodyti argumentai paneigia ieškovo teiginius, nes nagrinėjimu atveju turi būti vertinamas natūraliai gamtos suformuoto šlaito nuolydis ir apie tai atsakovas E. D. yra pateikęs žemiau aptariamus įrodymus. Natūralaus šlaito nuolydį patvirtina į bylą pateiktas UAB „Geo city“ atliktas šlaito nuolydžio apskaičiavimas pagal byloje esančią 1998 m. gegužės mėn. atliktą toponuotrauką detaliajam planui, “sklypo ribų pakeitimas (duomenys neskelbtini)”. Iš pateikto apskaičiavimo matyti, kad šlaito nuolydis ginčo statinio sklype 1998 metais buvo 13,45 laipsnio t. y. nesiekė 15 laipsnių. Pažymėjo, kad remiantis byloje esančia 2015 m. birželio mėn. atlikta toponuotrauka “Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas” ir ginčijamo statinio architektūrinės dalies projekto aiškinamojo rašto duomenimis sklypo, kuriame projektuojamas naujas statinys, šiaurės – rytų dalyje yra 26-34 laipsnių šlaitas. Remiantis byloje esančiais UAB “Gekama projektai” “topografiniu planu ir geodezine nuotrauka, šlaito nuolydis iki ginčo statinio yra dar statesnis ir viršija 15 laipsnių. Vertinant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir šalia jo esančio šlaito situaciją laike t. y. nuo 1998 metų akivaizdžiai matyti, kad sklypo šiaurės-rytų pusėje esančio šlaito nuolydis statėjo, kas reiškia, jog toks šlaito statėjimas buvo įtakojamas žmogaus ūkinės veiklos t. y. ginčo statinio projektavimo metu susidaręs šlaitas buvo suformuotas dirbtinai kaip žmogaus ūkinės veiklos padarinys. Tai, kad minėtas šlaitas buvo suformuotas dirbtinai, patvirtina atsakovo E. D. į bylą pateikta 2017-11-16 „Specialisto išvada, kuri buvo parengta remiantis šiais dokumentais: 1998 m. gegužės mėn. toponuotrauka detaliajam planui, “Sklypo ribų pakeitimas (duomenys neskelbtini)”; 2015 m. birželio mėn. toponuotrauka, “Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas”; 2017 m. liepos mėn. atliktą kontrolinė toponuotrauka obj. “(duomenys neskelbtini)

Specialistas, įvertinęs minėtus dokumentus, pateikė tokias išvadas: a) atsižvelgiant į žemės sklypo (kad. Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), topografines nuotraukas daroma išvada, kad šlaitas šiaurinėje sklypo dalyje buvo suformuotas dirbtinai iš technogeninio - piltinio grunto, žmogaus ūkinės veiklos pasekoje, tokia išvada suformuluota atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes ir atliktus skaičiavimus, remiantis pateiktais dokumentais; b) remiantis topografinių tyrimų duomenimis daroma išvada, kad šlaitas buvo suformuotas dirbtiniu būdu, supilant ir sustumiant technogeninį - piltinį gruntą. Vertinant technogeninio - piltinio grunto sluoksnio storį pagal pateiktus dokumentus, daroma išvada, kad šio grunto storis yra ne mažiau kaip 2,5 metrai; c) natūraliai gamtos suformuoto šlaito didėjimas gali būti nulemtas tik dirbtinių procesų metu t. y. šlaitą didinant užpylimo gruntu būdu, kurio pasekoje yra dirbtinai formuojama statesnė šlaito ketera ir šlaito nuolydžio kampas didėja. Vykstant natūraliems gamtiniams procesams ir tokių procesų įtakojamas šlaitas ir jo nuolydžio kampas gali tik mažėti, vykstant šlaito irimui ar nuošliaužoms dėl natūralių gamtinių veiksnių: vėjo, lietaus ar kt. Taigi, pateikta išvada iš esmės patvirtina poziciją, jog šlaitas ginčo statinio sklype yra suformuotas dirbtinai – kaip žmogaus ūkinės veiklos padarinys, todėl pagrįsta išvada, kad ginčo statinio projektavimo metu ir ginčo statybos leidimo išdavimo momentu sklypo šiaurinėje dalyje esantis šlaitas buvo suformuotas dirbtinai ir nėra susiformavęs natūraliai.

Pažymėjo, kad ginčo statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir ginčo namo statyba yra galima pagal galiojančius teisės aktus, todėl nesutinka ir su patikslinto ieškinio argumentais dėl statybos padarinių šalinimo ir kaltų asmenų. Pažymėjo, kad statinio nugriovimo pasekmės šiuo atveju gali būti taikomos tik pripažinus, kad statyba nurodytame žemės sklype yra apskritai negalima, o esant priešingai situacijai teismas privalo apsvarstyti kitus neteisėtos statybos padarinius. Pabrėžė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju niekaip neįrodinėja padarinių sukeltų aplinkai ir visuomenės interesams masto. Atsakovas nurodė, kad ir esamas statinys neprieštarauja būtent galiojančioms LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, todėl teismui nusprendus, kad statybą leidžiantis dokumentas neatitiko jo išdavimo metu galiojusių įstatymo normų, tokioms normoms iš esmės pasikeitus privalo įvertinti realias galimybes įteisinti ginčo statinį pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje įrodinėdama atsakovo E. D. kaltę dėl ginčo statybos leidimo išdavimo nurodo, jog tai, kad ginčo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, o Pavilnių ir Verkių regioninis parkas pritarė projektui, savaime nereiškia, kad atsakovas E. D. turėjo besąlygiškai juo vadovautis. Statybos leidimo priėmimui turėjo įtakos ir statytojo veiksmai. Juo labiau, kad šiuo atveju būtent jis turėjo pateikti tinkamus dokumentus, siekdamas gauti tinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas E. D. besikreipdamas dėl statybos leidimo išdavimo, tiek ir pradėdamas bei vykdydamas statybos darbus privalėjo domėtis teisės aktų reikalavimais, kurie reguliuoja minėtus teisinius santykius, tačiau šiuos veiksmus atliko nerūpestingai, neapdairiai, todėl turi prisiimti dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir kilusių padarinių šalinimo riziką ir yra pripažintinas kaltu dėl kilusių neteisėtai išduoto statybos leidimo padarinių. Atsakovas nurodė, kad yra sąžiningas turtinių teisių įgijėjas, kuriam buvo išduotas statybos leidimas tik gavus visų atsakingų institucijų suderinimus. Atsakovas nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) su tikslu statyti gyvenamąjį namą. Atsakovui buvo žinoma, kad sklype buvo pastatai, todėl nekilo abejonių, kad tokiame žemės sklype statyba yra galima, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi su specialistų pagalba įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius, be to, statybos projektas buvo parengtas profesionalaus architekto, kaip ir minėta, gauti reikalingi institucijų suderinimai. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovo E. D. veiksmuose būtų nusikalstamų veikų požymių, nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas statybos leidimo išdavimui būtų teikęs suklastotus dokumentus, tikrovės neatitinkančią informaciją ir pan. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo E. D. kaltę, remiasi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir ne daugiau. Tai lemia, jog net teismui ir pripažinus, kad ginčo statybos leidimas išduotas neteisėtai, turi būti konstatuota, kad atsakovo E. D. kaltės dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo nėra ir tokia kaltė nepreziumuojama, o turi būti įrodoma ir tai yra ieškovo įrodinėjimo pareiga. Vienas esminių dalykų taip pat yra tai, kad atsakovas E. D. jokia forma nedalyvavo valstybės institucijoms priimant sprendimą dėl ginčo statybos leidimo išdavimo ir yra iš esmės nesusijęs su sprendimo išduoti ginčo statybos leidimą priėmimu.

Atsiliepimu atsakovas A. V. prašo ieškinį atmesti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018 yra aiškiai išdėstęs gaires dėl asmenų atsakomybės po 2018-01-09 EŽTT priimto sprendimo byloje T. prieš Lietuvą: „Nagrinėjamoje byloje statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo būdas, kai kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, dėl kurių pažeidimo panašioje byloje jau yra pasisakęs EŽTT. Nutarties 28 punkte minėta, kad valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, išsiieškojimo kreiptis į teismą ir pradėti kitą teismo procesą, patiriant dar daugiau laiko ir kitokių išlaidų, neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos našta perkeliama būtent galimai nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo išdavimu asmenims. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo”.

Pabrėžė, kad architektas A. V. nepatenka nė į vieną iš LAT nutartyje nurodytų subjektų grupių, todėl vien dėl šios priežasties negali būti laikomas atsakingu asmeniu, kuriam taip pat tektų teisiniai padariniai dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo, o todėl negali būti traukiamas atsakovu šioje civilinėje byloje, jo atžvilgiu negali būti reiškiami jokie reikalavimai. Atsakovas architektas A. V. negali būti laikomas atsakingu dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kartu su statytojais ir valstybės institucijomis, o tuo pačiu ir būti atsakovu nagrinėjamoje byloje. Architektas A. V. neturi viešojo administravimo įgaliojimų, nevykdo viešojo administravimo veiklos ir jo vykdomoje veikloje nėra jokių viešojo administravimo požymių, jis nepriėmė sprendimo išduoti ginčo statybos leidimą, savo iniciatyva nesikreipė dėl statybos leidimo išdavimo, o tik sutarties pagrindu vykdė kliento užsakymą, t. y. teikė jam projektavimo paslaugas. Atsakovo teigimu, architekto, kaip rangovo, atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas taikant specialias įstatymo normas t. y. LR CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytas specialiosios teisės normas ir pirmajame skirsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos nuostatas, jei specialiosios teisės normos nenustato ko kita (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Atsakovas A. V. projektavimo darbus atliko projektavimo darbų rangos sutarties su atsakovu E. D. pagrindu. Tarp atsakovo ir E. D. jų susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai. Pabrėžė, kad tokiu atveju projektuotojas traukiamas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu būtent todėl, kad užsakovo atžvilgiu reikalavimus pareiškęs asmuo neturi teisės/pagrindo reikšti tiesioginių reikalavimų projektuotojui (kaip ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovų šioje civilinėje byloje), o reikalavimus projektuotojui galėtų reikšti nebent pats užsakovas, priklausomai nuo pirmosios bylos baigties, inicijuodamas atskirą civilinę bylą. Atsakovo A. V. sutartinė atsakomybė pagal su E. D. sudarytą sutartį ir A. V. atsakomybės bendrąja prasme klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsakovo teigimu, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovo atžvilgiu galėtų būti taikoma nebent sutartinė civilinė atsakomybė, jei būtų nustatytas netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Tuo pačiu pabrėžė, kad reikalavimus dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu galėtų pareikšti tik kita sutarčių šalis, šiuo atveju – atsakovas E. D.. Ieškovė, nebūdama aptariamų sutartinių teisinių santykių šalimi, neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Atsakovas A. V. negali būti laikomas atsakingu asmeniu už ginčo statybos leidimo išdavimą, dėl ko jam negali būti taikoma atsakomybė ir kilti pasekmės, jei teismas pripažintų, kad ginčo statybos leidimas išduotas neteisėtai. Pažymėjo, kad remiantis byloje esančia 2015 m. birželio mėn. atlikta toponuotrauka “Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas” ir ginčijamo statinio architektūrinės dalies projekto aiškinamojo rašto duomenimis sklypo, kuriame projektuojamas naujas statinys, šiaurės – rytų dalyje yra 26-34 laipsnių šlaitas. Remiantis byloje esančiais UAB “Gekama projektai” topografiniu planu ir geodezine nuotrauka, šlaito nuolydis iki ginčo statinio yra dar statesnis ir viršija 15 laipsnių. Vertinant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir šalia jo esančio šlaito situaciją laike t. y. nuo 1998 metų akivaizdžiai matyti, kad sklypo šiaurės-rytų pusėje esančio šlaito nuolydis statėjo, kas neabejotinai reiškia, jog toks šlaito statėjimas buvo sąlygotas žmogaus ūkinės veiklos t. y. ginčo statinio projektavimo metu susidaręs šlaitas buvo suformuotas dirbtinai kaip žmogaus ūkinės veiklos padarinys. Tai, kad minėtas šlaitas buvo suformuotas dirbtinai, patvirtina atsakovo E. D. į bylą pateikta 2017-11-16 „Specialisto išvada, kuri buvo parengta remiantis šiais dokumentais: 1998 m. gegužės mėn. toponuotrauka detaliajam planui, “Sklypo ribų pakeitimas (duomenys neskelbtini)”; 2015 m. birželio mėn. toponuotrauka, “Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas”; 2017 m. liepos mėn. atliktą kontrolinė toponuotrauka obj. “(duomenys neskelbtini) Specialistas, įvertinęs minėtus dokumentus, pateikė tokias išvadas: a) atsižvelgiant į žemės sklypo (kad. Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), topografines nuotraukas daroma išvada, kad šlaitas šiaurinėje sklypo dalyje buvo suformuotas dirbtinai iš technogeninio - piltinio grunto, žmogaus ūkinės veiklos pasekoje, tokia išvada suformuluota atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes ir atliktus skaičiavimus, remiantis pateiktais dokumentais; b) remiantis topografinių tyrimų duomenimis daroma išvada, kad šlaitas buvo suformuotas dirbtiniu būdu, supilant ir sustumiant technogeninį - piltinį gruntą. Vertinant technogeninio - piltinio grunto sluoksnio storį pagal pateiktus dokumentus, daroma išvada, kad šio grunto storis yra ne mažiau kaip 2,5 metrai; c) natūraliai gamtos suformuoto šlaito didėjimas gali būti nulemtas tik dirbtinių procesų metu t.y. šlaitą didinant užpylimo gruntu būdu, kurio pasekoje yra dirbtinai formuojama statesnė šlaito ketera ir šlaito nuolydžio kampas didėja. Vykstant natūraliems gamtiniams procesams ir tokių procesų įtakojamas šlaitas ir jo nuolydžio kampas gali tik mažėti, vykstant šlaito irimui ar nuošliaužoms dėl natūralių gamtinių veiksnių: vėjo, lietaus ar kt. Taigi, teikiama išvada iš esmės patvirtina poziciją, jog šlaitas ginčo statinio sklype yra suformuotas dirbtinai – kaip žmogaus ūkinės veiklos padarinys. Aukščiau aptarti byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo statinio projektavimo metu ir ginčo statybos leidimo išdavimo momentu sklypo šiaurinėje dalyje esantis šlaitas buvo suformuotas dirbtinai ir nėra susiformavęs natūraliai. Taigi, įvertinus pateiktus byloje įrodymus ir aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad ginčo statiniui neturi būti taikomi atitinkamai Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo (2015-09-01 – 2016-07-31 redakcija) 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto apribojimai dėl draudimo statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos. Šio ginčo atveju, pastatas pastatytas prie nenatūralaus šlaito, taigi Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimas, kurį ieškovė nurodo esant pažeistą, ginčo atvejui apskritai nėra taikomas, atitinkamai toks reikalavimas nebuvo ir negalėjo būti pažeistas.

Pabrėžė, kad esminis momentas yra tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas A. V. veikė kaip architektas/ projektuotojas su atsakovu E. D. projektavimo darbų rangos sutarties pagrindu. Atsakovas A. V. tik vykdė kliento užsakymą, teikė projektavimo darbų rangos sutarties numatytas paslaugas, tačiau jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie sprendimo išduoti ginčijamą statybos leidimą priėmimo – nevykdė jokių viešojo administravimo funkcijų, susijusių su ginčijamo statybos leidimo išdavimu. Dar daugiau, atsakovas A. V. nepriėmė ir sprendimo kreiptis dėl atitinkamo statybos leidimo išdavimo – tokį sprendimą priėmė pats užsakovas. Atsakovas A. V. parengė projektinius pasiūlymus dėl namo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo žinoma ir remiantis byloje esančiais dokumentais patvirtinta, kad žemės sklype buvusi sodyba, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, žemės sklypo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Projektiniai pasiūlymai buvo pateikti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai suderinimui. Projektiniai pasiūlymai buvo ne kartą koreguoti, ginčo namo projektas padarytas ant toponuotraukos, kuri, nors ir nebuvo privaloma, bet buvo pateikta jau su projektiniais pasiūlymais, namo vieta sklype parinkta taip, kad maksimaliai atitiktų buvusios sodybos užstatymą ir maksimaliu įmanomu atstumu būtų atitraukta nuo šlaito. Atsakovo A. V. parengto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad greta sklypo šiaurinėje pusėje yra status šlaitas, savo ilgyje ties sklypo riba turintis 26-34 laipsnių nuolydį, taip pat nurodyta, kad žemės sklypas patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo pozonį (Gai) ir šios aplinkybės buvo žinomos tiek Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai (jau teikiant derinimui projektinius pasiūlymus), tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija patvirtino A. V. parengtus projektinius pasiūlymus ir 2015-06-15 išdavė Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus. Pabrėžė, kad ginčo namo techninis projektas nesiskyrė nuo suderintų su minėtomis institucijomis projektinių pasiūlymų. Atitinkamai 2015-06-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus, kurie parengti remiantis iki šiol galiojančio 1998-10-22 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais. Tiek Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2015-06-15 išduoti Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, tiek 2015-06-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduoti Specialieji architektūros reikalavimai patvirtino, kad ginčo namas yra suprojektuotas teisėtai ir atitinka visus įstatymų, reglamentuojančių statybą saugomose teritorijose, reikalavimus.

Atsakovo teigimu, jis visame projektavimo procese veikė sąžiningai, teisėtai ir vadovaudamasis įstatymų reikalavimais gavo reikiamų institucijų patvirtinimus, ginčo namą suprojektavo taip ir tokioje vietoje, kad jo statyba sklype adresu (duomenys neskelbtini) būtų galima ir nedarytų jokios neigiamos įtakos saugomai teritorijai. Dar daugiau, visame procese atsakovas, jei ir atliko kokius nors veiksmus, juos atliko ne savo naudai, o užsakovo E. D. naudai, jo valia ir/ar pavedimu, vykdant su E. D. sudarytą sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, kuriuos nors veiksmus atlikęs be užsakovo valios, jo prieš tai tinkamai neinformavęs apie reikiamus/planuojamus atlikti veiksmus, nesupažindinęs užsakovo su projektiniais sprendiniais. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad atsakovui negali būti perkeliama atsakomybė dėl kitų procese dalyvavusių asmenų nežinojimo apie teisės aktų reikalavimus (jei toks nežinojimas būtų nustatytas bylos nagrinėjimo metu) ar jų neatidumo/nerūpestingumo vertinant projektinių sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimui. Atsakovo vertinimu, ieškovė patikslintu ieškiniu visiškai nepagrįstai prašo taikyti solidariąją atsakomybę, tokiu būdu ieškovė nepagrįstai siekia išvengti įrodinėjimo pareigos ir nepagrįstai suvaržyti atsakovus. Tai neabejotinai reiškia, kad ieškovė šioje civilinėje byloje negali reikalauti solidarios E. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ir A. V. atsakomybės, o privalo įrodyti kiekvieno atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, tiksliai identifikuoti kiekvieno iš atsakovų kaltės dalį/proporciją. Akivaizdu, kad ieškovė, reikalaudama solidarios visų atsakovų atsakomybės, nepagrįstai vengia savo pareigos įrodyti pareikštą ieškinį. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal LAT suformuotą praktiką, statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma tik tuomet, kai nėra teisinės galimybės kitaip išspręsti statinio statybos teisėtumo klausimą (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Atsiliepimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-341, ginčo sklypas yra apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi). Pagal Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996, 27.2.3. punktą sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis. Nagrinėjamu atveju aktualus ne kultūrinio, bet natūralaus gamtinio kraštovaizdžio apsaugos klausimas. Žmogaus veiklos rezultate suformuotas reljefas nėra natūralus.

Atsakovė nurodė, kad ginčo sklype buvusio natūralaus šlaito nuolydžio dydžio skaičiavimus pateikė trečias asmuo A. V.. Šlaito nuolydis neviršija 15 laipsnių ir yra 13,49 laipsnių. Pažymėjo, kad skaičiavimai atlikti pagal 1998 metų duomenis. A. V. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šlaitas negali tapti statesniu dėl natūralių gamtos procesų. Taigi ginčo šlaito statėjimas buvo nulemtas išskirtinai žmogaus veiklos rezultate. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai gali būti įrodinėjimo priemone, be to, aplinkybė, kad šlaitas negali statėti dėl gamtos natūralių procesų yra visuotinai žinoma, ji nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Atsakovė nurodė, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad natūralaus šlaito padėtis ir nuolydžio dydis fiksuotas dar 1998 metais. Natūralaus šlaito nuolydis neviršijo 15 laipsnių, tad ieškovės nurodomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies statybų ribojimai negalėjo ir negali būti taikomi nagrinėjamu atveju.

Į nagrinėjamą bylą pateikta 2017-11-16 specialisto išvada, kuri dar kartą patvirtino, kad natūralus šlaito nuolydis neviršijo 15 laipsnių ir buvo 13,45 laipsnių. Taip pat padaryta išvada, kad statesnis šlaitas (2017 m. lapkričio mėn. net 31-32 laipsniai) buvo suformuotas dirbtiniu būdu. Pateiktas ir konkretus statesnio šlaito suformavimo mechanizmas – supilant ir sustumiant technogeninį – piltinį gruntą. Papildomai specialisto išvadoje nurodoma, kad natūraliai gamtos suformuoto šlaito didėjimas gali būti nulemtas tik dirbtinių procesų metu [...]. Vykstant natūraliems gamtiniams procesams ir tokių procesų įtakojamas šlaitas ir jo nuolydžio kampas gali tik mažėti [...]. Nagrinėjamoje byloje specialias žinias turinčio asmens išvada dar kartą įrodyta, kad ginčo sklype natūralus šlaitas, jo nuolydis nebuvo didesnis nei 15 laipsnių. Dabartinis statesnis šlaitas buvo suformuotas žmogaus veiklos įtakoje. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ribojimus taikyti nepagrįstai.

Atsakovė nurodė, kad jau yra aptarta, jog natūralus šlaitas ginčo sklype nėra didesnis, nei 15 laipsnių. Taigi draudimas didinti tūrius ir t.t. nėra taikomas. Ginčijamas statybos leidimas išduotas atsižvelgiant į Vilniaus miesto valdybos 1998-10-22 sprendimu Nr. 1950V patvirtinto Sklypų ribų pakeitimo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius. Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-08-01) 13 str. 2 d. 4 punktas numatė: „Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą)“.

Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto pastatas, kurio statybai yra išduotas ginčijamas statybos leidimas, yra suprojektuotas buvusių statinių vietose, ant jų griuvėsių šiaurės-vakarinėje sklypo dalyje (žr. t. I, b.l. 77 „1.3. Genplano principiniai sprendimai“ pirmos pastraipos paskutinis sakinys). Taip pat VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. I, b.l. 21-22) patvirtina, kad ginčo sklype jau buvo statinių, sodyba. Suprojektuotas pastatas buvusioje sodyboje, buvusių statinių vietose, todėl statyba ginčo sklype nėra draudžiama. Draudimo gi didinti buvusių pastatų tūrius aiškinimas turi būti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos konkrečią situaciją. Nėra ginčo, kad ginčo sklypui buvo patvirtintas Detalusis planas. Detalusis planas yra galiojantis, nenuginčytas. Detaliajame plane numatyti konkretūs užstatymo rodikliai. Nagrinėjamu atveju būtent 1998-10-22 Detaliojo plano sprendiniai, užstatymo rodikliai turi būti laikomi tais tūriais, kurių didinti negalima. Priešingu atveju yra pažeidžiamas teisinio tikrumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių principas. Šiuo konkrečiu atveju suprojektuoto statinio, kuriam išduotas statybos leidimas, rodikliai atitinka ir yra mažesni, nei nurodyti Detaliajame plane. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas visiškai pagrįstai ir teisėtai. Detaliuoju planu nustatomas konkrečios teritorijos naudojimo reglamentas, nustatomas leistinas pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankis, žemės sklypo užstatymo intensyvumas ir kt. 1998-10-22 Detaliuoju planu žemės sklypui nustatyti atitinkami reglamentai: užstatymo tankis – 25 proc., užstatymo plotas ne daugiau nei 300 m2, pastatų aukštis – 9 m. iki kraigo, aukštingumas – 1 aukštas su mansarda. Pagal statinio projektą, kuriam išduotas ginčijamas statybos leidimas, užstatymo tankis, užstatymo plotas, pastatų aukštis ir aukštingumas atitinką Vilniaus miesto valdybos 1998-10-22 sprendimu Nr. 1950V patvirtinto Sklypų ribų pakeitimo (duomenys neskelbtini), detaliojo sprendinius ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius. Darytina išvada, kad ieškovės teiginiai, neva statybos leidimu pakeistas užstatymo intensyvumas, plotas bei padidintas aukštingumas, yra nepagrįsti. Atsakovė veikia pagal Biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nuostatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1-791. Atsakovė nurodė, kad jos veiksmai yra teisėti, ji tinkamai įvykdė jai pavestas funkcijas. Atsakovė 2015-06-15 išdavė Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus. Specialiuosiuose apsaugos reikalavimuose nurodyti reikalavimai yra atsakovės kompetencijos ribos, už kuriuos atsako atsakovė. Akivaizdu, kad atsakovė užtikrino kraštovaizdžio ir gamtos objektų apsaugą. Atsakovė tinkamai įvykdė jai pavestas funkcijas, jos veiksmai yra teisėti.

Nurodė, kad šioje byloje esantis 2016-07-14 Patikrinimo aktas Nr. LDIPA-00-160714-00116 patvirtina, kad atsakovui, statytojui E. D. apie galimai neteisėtai išduotą statybos leidimą turėjo būti žinoma dar 2016 m. liepos mėnesį, kai buvo įrenginėjami tik pamatai. Šiai dienai pastato statyba iš esmės yra baigta. Atsakovės teigimu, nėra suprantama dėl kokių priežasčių atsakovė turi solidariai su kitais atsakovais, tame tarpe ir statytoju E. D., prisiimti baigtos statybos šalinimo išlaidas. Akivaizdu, kad atsakovų civilinė atsakomybė gali būti tik dalinė. Tik statytojui, kuris tęsė statybą, žinodamas, kad tai daro galimai neteisėto statybos leidimo pagrindu, tenka atsakomybė už atitinkamų padarinių pašalinimą.

Atsiliepimu trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo ieškinį tenkinti.

Nurodo, kad gyvenamojo namo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „greta sklypo šiaurinėje pusėje yra status šlaitas, savo ilgyje ties sklypo riba turintis 26-34 laipsniu nuolydį“. Projekte Gyvenamasis namas suprojektuotas 11,44 m atstumu nuo minėto šlaito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių. Pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-341, Sklypas yra apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo zonoje (GAi). Nekilnojamojo turto registre (Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (iki Leidimo išdavimo), buvo įregistruoti pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas: 38,33 m2, tūris: 129 m3; tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ), kurio užstatytas plotas: 25 m2, tūris: 45 m3; tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas: 44 m2, tūris: 98 m , bei kiti inžineriniai kiemo statiniai (lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklype buvusi nedidelė sodyba, kurios visų statinių tūris: 272 m3.

Trečiasis asmuo nurodė, kad Projekte suprojektuoto gyvenamojo namo užstatymo plotas: 256 m, tūris: 2059 m , t. y. 7,6 karto viršija visos sodybos pastatų tūrius. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktų teisės aktų nuostatas, nagrinėjamoje vietoje tokio gyvenamojo namo statyba prieštarauja: 1. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio nuostatoms: gyvenamasis namas statomas arčiau nei privalomas atstumas 50 m nuo šlaito, statesnio nei 15 laipsnių, viršutinės briaunos (statoma 11,44 m atstumu); 2. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams, kuriuose įtvirtinti reikalavimai statybai sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonose (GAi), pagal Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 p. nuostatas (sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi) <...> nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas). Atsižvelgiant į institucijoms nustatytus privalomus atlikti įpareigojimus, tikrinant pateiktus dokumentus bei nustačius pažeidimus, atsakovės – tiek Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija neturėjo pritarti Projektui, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo išduoti leidimo statyti naują statinį nagrinėjamoje vietoje, t .y. institucijos, patikrinę ir pritarę gyvenamojo namo statybos projektui, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, ko pasėkoje buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, kad institucijos turėjo visą reikiamą medžiagą bei privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame parke. Institucijos aplaidžiai vykdė savo darbą, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų.

Trečiojo asmens teigimu, veikla saugomose teritorijose įtvirtinta pirmiausia Saugomų teritorijų įstatyme, kituose įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose ir atitinkamų saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtintos aiškios nuostatos, draudžiančios nagrinėjamoje vietoje vykdyti tokio masto statybas. Būtent statybos labiausiai keičia kraštovaizdžio pobūdį, o šiuo atveju, vien rengiant vietą būsimoms statyboms, neleistinai priartėta prie saugomų šlaitų, išdidinti pastato tūriai, matmenys, lyginant su visos buvusios nedidelės sodybos masteliu. Pradėto vykdyti pažeidimo padariniai, jų mastas aplinkai ir visuomenės interesams yra akivaizdūs. Taigi, nagrinėjamu atveju nepakanka vien statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Šiuo atveju svarbu šalinti ir statybos leidimo pagrindu atsiradusius padarinius.

Teismo posėdžio metu ieškovė atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovo E. D. atstovas advokatas prašė patikslintą ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. prašė patikslintą ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovės Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovas advokatas prašė patikslintą ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovės prašė patikslintą ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Ieškinys atmestinas.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. D. nuosavybės teise priklauso 0,1966 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-10-08 E. D. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame žemės sklype statyti naują statinį – 397,57 kv. m bendrojo ploto, 287,26 kv. m naudingo ploto vienbutį gyvenamąjį namą. Taip pat ginčijamu statybos leidimu leista nugriauti buvusius žemės sklype statinius – vieno buto 38,33 kv. m bendrojo ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25 kv. m užstatyto ploto tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 44 kv. m. užstatyto ploto tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius įrenginius – kiemo statinius - lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Statybos leidimas išduotas pagal A. V. parengtą statybos projektą (duomenys neskelbtini). Derinant projektą, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2015-06-15 išdavė E. D. specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus Nr. 41-14, kuriuose kaip vienas iš papildomų reikalavimų nurodytas atstumas iki šlaitų, t.y. kad nuo šlaito iki projektuojamo namo nustatytas atstumas 11,44 m. Direkcija vadovavosi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų tvarkymo planu, patvirtintu Aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-341, nustatytu apsaugos reglamentu bei 2015-06-11 suderintais projektinių pasiūlymų Nr. 35-32 sprendiniais.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-06-29 išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR-829, pagal kuriuos leistinas vieno aukšto su mansarda statinio žemės sklype (duomenys neskelbtini), aukštis – 9 m iki kraigo. Vadovaujantis „Sklypo ribų pakeitimo (duomenys neskelbtini), , detaliojo plano“ sprendiniais nustatytas sklypo užstatymo tankis iki 25 procentų, užstatymo plotas – ne daugiau kaip 300 kv. m, užstatymo tipas – sodybinis. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais nustatytas 0,2 sklypo užstatymo intensyvumas.

Ieškovė, atlikusi statybos teisėtumo patikrinimą, 2016-07-14 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, kad pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės ir kraštovaizdžio tvarkymo zoną bei sugriežtinto vizualinio reguliavimo pazonį, sklypo užstatymo rodikliuose nurodytas užstatymo plotas 256 kv. m., o sklype buvusių statinių užstatymo plotas sudarė 110 kv. m., todėl yra pažeisti saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų reikalavimai dėl užstatymo ploto ir intensyvumo. Akte konstatuota, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija negalėjo 2015-06-15 išduoti tokių specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, kai, esant šlaito nuolydžiui didesniam kaip 15 laipsnių, nurodytas leidžiamas mažesnis kaip 50 metrų nuo šlaito briaunos (11,44 m) iki projektuojamo statinio atstumas bei namo tūris didinamas iki 2 059 m3, kai buvusių statinių tūris buvo 272 m3, nes tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1756-466-2017 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį tenkino ir nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-08 E. D. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo atsakovą E. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos, atliktos pagal statybos projektą SEL -1501, kuriai buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui E. D. per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį, padarinių, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti naują statinį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo E. D. lėšomis.

Panevėžio apygardos teismas 2017-01-16 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-26-198/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-30 sprendimą nutarė panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad sprendime nenurodyta, kokius pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, turėjo pastebėti ir įvertinti statybos leidimą išdavusi institucija, konkrečių pažeidimų neįvardijo (59 p.), nebuvo įvertinti trečiojo asmens projektuotojo A. V. paaiškinimai, susiję su sklypo reljefu, namo projekto derinimo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje, aplinkybėmis <...>, nevertinti projektuotojo paaiškinimai apie jo atliktą šlaito nuolydžio apskaičiavimą pagal byloje esančią 1998 metų gegužės mėnesio toponuotrauką detaliajam planui dėl sklypo ribų pakeitimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (60 p.), E. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą - UAB „Geo city“ šlaito nuolydžio apskaičiavimą pagal byloje esančią 1998 metų gegužės mėnesį atliktą toponuotrauką detaliajam planui dėl sklypo ribų pakeitimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris patikslina trečiojo asmens A. V. atliktą šlaito nuolydžio apskaičiavimą ir teigia, kad šlaito nuolydis ginčo sklype 1998 metais buvo 13,45 laipsnio, t. y. nesiekė 15 laipsnių; pateikė 2017-11-16 Specialisto išvadą, kuria apeliantas grindžia savo paaiškinimus, kad šlaitas ginčo sklype yra suformuotas dirbtinai, kaip žmogaus ūkinės veiklos padarinys. Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo specifiką, byloje dominuojantį viešą interesą, projektuotojo A. V. paaiškinimai, pateikti įrodymai laikytini reikšmingais sprendžiant dėl Saugomų teritorijų įstatymo (2015-09-01 – 2016-07-31 redakcija) 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir nuo 2017-05-01 galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 7 punkto apribojimų dėl draudimo statyti naujus pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose arčiau kaip 50 metrų nuo šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos taikymo/netaikymo nagrinėjamu atveju. Saugomų teritorijų įstatyminiu reglamentavimu iš esmės siekiama užtikrinti natūralaus gamtinio pobūdžio objektų, kraštovaizdžio apsaugą, o ne žmogaus ūkinės veiklos padarinius (išskyrus kultūros, kultūrinių objektų paveldą).

Teismas nutarties 62 punkte nurodė, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Tačiau sprendžiant dėl padarinių šalinimo turi būti įvertinamos statybos reglamentavimą valstybiniuose parkuose liberalizuojančios Saugomų teritorijų įstatymo normos.

Dėl Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo (šlaito klausimas)

Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-08 E. D. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi juo leista statyti naują gyvenamąjį namą valstybiniame parke, 11,44 m atstumu nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, taip pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimu (Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d.).

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-08-01) 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, valstybiniuose parkuose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas.

Ieškovė Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. pažeidimą grindžia projektuotojo A. V. parengto statinio projekto „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Statybos projektas, Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad greta sklypo šiaurinėje pusėje yra status šlaitas, savo ilgyje ties sklypo riba turintis 26-34 laipsnių nuolydį, taip pat UAB „Geokada“ atliktais matavimais projekte, pagal kurį išduotas ginčijamas statybos leidimas suprojektuotas gyvenamasis namas 10,54 m, 7,18 m, 6,65 m nuo 23-25 laipsnių šlaito briaunos.

Pažymėtina, kad į bylą pateiktame Valstybinės saugomų teritorijų tarybos prie Aplinkos ministerijos 2019-03-29 rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodyta, kad siekiant išsiaiškinti, ar pažeistos STĮ 13 str. 2 dalies 5 p. (šiuo metu STĮ 13 str. 3 d. 7 p.) nuostatos, pirmiausia būtina nustatyti raguvą, esančią greta sklypo, jos šlaitą, lūžio taškus (vietas, kuriose pakinta žemės paviršiaus padėtis plokštumos atžvilgiu, t.y. pradeda žemėti reljefas), kt. Nurodyta, kad šlaito polinkio kampai matuojami ne skersai ar išilgai šlaito, o statmenai (jungiant aukščiausią ir žemiausią paviršiaus taškus).

Kaip matyti iš ginčo statinio 2015 m. projekto aiškinamojo rašto, jame nurodyta, kad sklypo, kuriame projektuojamas naujas statinys, šiaurės - rytų dalyje yra 26-34 laipsnių šlaitas. Pagal 2015 m. birželio mėnesio atliktą toponuotrauką „Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ šlaito altitudė buvo 195 m., šlaito kampas 26-34 laipsnių. Teismas pažymi, kad su aiškinamuoju raštu pateiktas 2015-06 genplanas/ toponuotrauka patvirtina, kad jame nurodytas ne visas, o tik dalis šlaito. Genplane nurodyta žemiausia altitudė yra 190,54, kai tuo tarpu visi kiti byloje pateikti ir žemiau vertinami įrodymai patvirtina visai kitą šlaito apačios altitudės skaičių. Su projektu buvo pateikta ir 2015-05 UAB „Miliuva“ parengta topografinė nuotrauka/schema, tačiau ir joje nurodyta tik dalis šlaito, neįmanoma įskaityti altitudžių, atsekti šlaito skaičiavimų. Byloje teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė, ekspertas G. K. 2021-05-14 teismo ekspertizės akte dėl ginčo žemės sklypo 2015-05 parengtos topografinės nuotraukos nurodė, kad joje nurodoma viršutinė šlaito dalis, viso šlaito duomenys nepateikti.

Į bylą kartu su statybos projektu pateikta 1998 metų gegužės mėnesio toponuotrauka, iš kurios matyti, kad žemiausia altitudė nurodyta 184,02, aukščiausia apie 195/196. Iš šios toponuotraukos matyti, kad šlaito žymėjimas nuo šlaito viršaus susiaurėja iki vieno centimetro. Įvertinus, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šlaitas faktiškai toje vietoje susiaurėjo ir pasibaigė, kad visi kiti byloje esantys įrodymai (šalių teikti matavimai ir fotonuotraukos) paneigia tokią šlaito būklę, o toponuotrauka tėra sklypo ribų pakeitimo detalusis planas (jame atskleista ribota informacija), teismas sprendžia, kad pagal 1998 m. toponuotrauką negalima spręsti apie visą vietovėje esantį šlaitą. Į bylą nepateikti kiti įrodymai (patvirtinti teritorijos planai, schemos ar pan.) apie vietovėje buvusį visą šlaitą (jo altitudes), pagal kurį būtų galima skaičiuoti šlaito nuolydį (CPK 178 str.). Tad nors ieškovė ieškinyje ir remiasi 2015 m. projekto aiškinamajame rašte nurodytu šlaito kampu, kuris yra 26-34 laipsnių, tačiau įvertinus, kad skaičiuojant šlaito kampą vertinta tik šlaito dalis, teismas sprendžia, kad aiškinamajame akte nurodytas šlaito kampas negali būti laikomas rodmeniu, kad būtų galima spręsti apie Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimą.

Nors A. V. ir teikė papildomus duomenis/paaiškinimus, pagal kuriuos šlaito nuolydis neviršija 15 laipsnių ir yra 13,49 laipsnių, tačiau teismas pažymi, kad šie duomenys teikti pagal 1998 m. toponuotrauką, kurioje, kaip nurodyta ankstesnėje sprendimo pastraipoje, nėra pateiktas visas šlaitas, tad šia išvada dėl šlaito nuolydžio nėra pagrindo vadovautis.

Į bylą pateikta UAB „Geokada“ 2016-09-26 situacijos schema ((duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad šlaito nuolydis yra 23-25 laipsniai, kai žemiausia altitudė nurodyta 178,77, šlaitas skaičiuotas nuo altitudžių, kurios pačioje schemoje nėra įskaitomos, o šlaito nuolydžio skaičiavimas atskirai nėra pateiktas. Iš pateiktos schemos galima spręsti, kad 25 laipsnių šlaitas paskaičiuotas nuo altitudės, kuri galėtų būti tarp 195 ir 196, o 23 laipsnių šlaitas paskaičiuotas galimai nuo 195,66 altitudės. Ekspertas G. K. teismo ekspertizės akte dėl UAB „Geokada“ parengtos šlaito schemos nurodė, kad joje pateikta informacija apie didžiąją dalį šlaito, tačiau nėra šlaito apačios duomenų, todėl nėra aišku, ar šlaito nuolydžio skaičiavimai atlikti statmenai šlaito apačiai. Kaip matyti iš ekspertizės akto, teismo ekspertas nurodė šlaito apačios 175,25 altitudę, kai UAB „Geokada“ – 178,77. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas šlaito apačią žymėjo netoli pėsčiųjų tako, kai tuo tarpu UAB „Geokada“ 178,77 altitudė yra gerokai nutolusi nuo pėsčiųjų tako, o duomenų, kodėl UAB „Geokada“ laikė, kad šioje vietoje baigėsi šlaitas, nėra. Kaip jau minėta, Valstybinės saugomų teritorijų tarybos prie Aplinkos ministerijos 2019-03-29 rašte nurodyta, kad šlaito polinkio kampai matuojami, atsižvelgiant į aukščiausią ir žemiausią paviršiaus taškus. Į bylą pateikti duomenys (eksperto atlikti šlaito matavimai), kad šlaito apačios altitudė yra mažesnė, nei ji nurodyta UAB „Geokada“ schemoje. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Geokada“ pateiktas šlaito skaičiavimas yra patikimas.

Į bylą pateikta 2017-07-04 UAB „Gekama projektai“ statinio geodezinė – kontrolinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad šlaito nuolydis yra 31 laipsnis. Pagal žymėjimą matyti, kad 31 šlaito nuolydis pažymėtas dvejose vietose tarp skirtingų altitudžių: 196,103 ir 186,989 arba 187,729 ir tarp galimai 195,976 (skaičiai nėra akivaizdžiai įskaitomi) ir 191,408. Šioje UAB „Gekama projektai“ nuotraukoje nurodyta žemiausia altitudė yra 178,083, tačiau joks šlaito nuolydžio žymėjimas/skaičiavimas iki šlaito žemiausios vietos ar šlaito apačios nėra pateiktas (jokia linija ar žymėjimas nuo šlaito viršaus iki pačios nenurodytas). Ekspertas G. K. teismo ekspertizės akte dėl 2017-07-04 UAB „Gekama projektai“ statinio geodezinės nuotraukos nurodė, kad šlaito nuolydis paskaičiuotas tik viršutinei šlaito daliai. Tad nors UAB „Gekama projektai“ schemoje nurodytas 31 laipsnio šlaito nuolydis, tačiau schemoje nėra pateikta šlaito skaičiavimo formulė, dydžiai, į kuriuos atsižvelgiant daryti skaičiavimai, tad neaišku, kokias dydžiais remiantis šlaito nuolydis paskaičiuotas. Nesant šių duomenų, nėra galimybės patikrinti skaičiavimo teisingumo. Iš pateikto žymėjimo (kai linijos prie 31 laipsnio nurodytos tik labai nedidelėje šlaito dalyje) galima daryti išvadą, kad nuolydis skaičiuotas tik viršutinei šlaito daliai. Tokią pat išvadą pateikė ir ekspertas. Be to, ekspertas, atlikęs šlaito matavimus, nurodė šlaito apačios 175,25 altitudę, kai UAB „Gekama projektai“ altitudė yra 178,083, kas taip pat turi įtakos šlaito skaičiavimui. Įvertinus nurodytus argumentus, teismas negali spręsti, kad UAB „Gekama projektai“ schemoje nurodytas šlaito nuolydis yra tinkamai paskaičiuotas.

Į bylą su 2017-11-29 E. D. apeliaciniu skundu pateikta UAB „Geo city“ šlaito nuolydžio skaičiavimo schema pagal 1998 m. gegužės mėn. toponuotrauką detaliajam planui, „Sklypo ribų pakeitimas (duomenys neskelbtini)“. Pagal minėtą schemą šlaito nuolydis yra 13,45 laipsnių, kai šlaito viršaus altitudė yra 194,57 m., šlaito apačios altitudė yra 189,26. Nors schemoje matyti 1998 m. toponuotraukos dalis, tačiau neaišku, kodėl pasirinkta būtent 189,26 altitudė, kai schemoje matyti tolesnis šlaito žemėjimas. Ekspertas G. K. teismo ekspertizės akte dėl UAB „Geo city“ šlaito nuolydžio skaičiavimo schemos taip pat nurodė, kad šlaito nuolydžio skaičiavimui panaudoti tik dalies šlaito duomenys. Teismas vertina, kad UAB „Geo city“ schemoje šlaito apačios altitudė yra 189,26, o byloje esantys duomenys patvirtina ir žemesnę šlaito altitudę (UAB „Geokada“ - 178,77, UAB „Gekama projektai“ - 178,083 ir kt.), sutiktina su eksperto išvada, kad UAB „Geo city“ schemoje panaudoti tik dalies šlaito duomenys. UAB „Geo city“ schemoje nėra pateikta jokių paaiškinimų, kodėl šlaito nuolydis skaičiuotas būtent pasirenkant konkrečias altitudes. Remiantis nurodytais argumentais, teismas neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Geo city“ schemoje nurodytas šlaito nuolydis yra paskaičiuotas tinkamai, atsižvelgiant į visą šlaitą ir jo aukščiausią ir žemiausią paviršiaus taškus.

Byloje 2020-09-21 nutartimi buvo paskirta ekspertizė, ekspertui pavesta atsakyti į klausimą, ar pagal projektuotojo A. V. parengtą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą (duomenys neseklbtini), kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios paskirties pastatas buvo suprojektuotas arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, viršutinės ir apatinės briaunos?

Ekspertas G. K. 2021-05-14 teismo ekspertizės akte pateikė išvadą, kad atstumas nuo tako B1, kur prasideda 24,97 laipsnio šlaitas iki suprojektuoto gyvenamojo namo artimiausio vakarinio kampo 15,65 m. Atstumas nuo taško B2, kur prasideda 25,58 laipsnių šlaitas iki suprojektuoto gyvenamojo namo sienos 10,61 m. Atstumas nuo taško B3, kur prasideda 30,25 laipsnių šlaitas iki suprojektuoto gyvenamojo namo artimiausio rytinio kampo 10,93 m. Atstumas nuo taško B4, kur prasideda 21,96 laipsnių iki laipsnių šlaitas iki suprojektuoto gyvenamojo namo artimiausio rytinio kampo. Matuojant šlaitą tiesia linija nuo aukščiausių šlaito taškų iki žemiausių šlaito taškų, šlaito nuolydis sudaro nuo 11,87 laipsnių iki 12,67 laipsnių, t.y. nesiekia 15 laipsnių.

Ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad buvo atlikti sklypo šiaurinėje dalyje esančio šlaito padėties kontroliniai matavimai, kurių metų užfiksuoti žemės paviršiaus aukščio taškai, situacijos elementai, pamatuota 0,82 ha šlaito teritorija nuo viršutinės briaunos iki apatinės briaunos ir už šlaito žemiausios apatinės briaunos esantis pėsčiųjų takas.

Ekspertas nurodė, kad šlaito nuolydžiui skaičiuoti jis parinko 4 šlaito skaičiavimo vietas, dvi vietas ties suprojektuoto namo kampais, kurie yra arčiausiai šlaito, viena į rytinę pusę toliau nuo namo, ir dar viena į vakarinę. Nurodė, kad programinės įrangos GEOMAP 2019 pagalba išbraižomos 4 tiesios linijos, statmenos skaičiuojamo šlaito apatinei briaunai. Ekspertizės akte nurodoma, kaip atliktas kiekvienos išbrėžtos linijos vietoje esamo šlaito nuolydžio skaičiavimas, šlaitą skirstant į skirtingą nuolydį turinčias atkarpas.

Kaip priedai prie ekspertizės akto pateikta pamatuoto šlaito teritorijos schema, šlaito nuolydžio skaičiavimo keturiose vietose schemos.

Iš ekspertizės akte pateikto paskaičiavimo matyti, kad matuojant šlaitą tiesia linija nuo aukščiausio šlaito taško iki žemiausio šlaito taško šlaito nuolydis pirmoje skaičiavimo vietoje sudaro 12,67 laipsnių, antroje - 12,02 laipsnių, trečioje – 11,87 laipsnių, o ketvirtoje – 12,13 laipsnių, t.y. nesiekia 15 laipsnių.

Ekspertizės akto 16 lape nurodoma, kad, atlikus matavimus ir apžiūrėjus šlaitą ties sklypo riba nustatyta, kad šlaito ketera nenatūraliai lygi, galimai išlyginta atvežtiniu gruntu, ant šlaito mėtosi akmenys, statybinis laužas. Palyginus altitudę šio šlaito rytinėje pusėje (altitudė 196,36) ir žemiau esančio natūralaus šlaito (altitudė 195,59) susidaro 0,77 m aukščių skirtumas. Šio išlyginto šlaito altitudės patenka į antrosios ir trečiosios skaičiavimo vietos profilius. Pirmoje ir ketvirtoje skaičiavimo vietose naudotos išoriškai matomo natūralaus šlaito viršaus briaunos altitudės.

Nagrinėjamu atveju byloje yra šalių pateikti įrodymai, pagal kuriuos šlaito nuolydžio dydis apskaičiuotas įvertinus skirtingas altitudes, t.y. matuojant tik tam tikrą šlaito dalį. Nei viename šalių pateiktame įrodyme nėra nurodyti šlaito nuolydžio apskaičiavimo principai, formulės, altitudžių pasirinkimo motyvai bei motyvuotas nuolydžio pagrindimas. Į bylą nepateikti kiti įrodymai (patvirtinti teritorijos planai, schemos ar pan.) apie vietovėje buvusį visą šlaitą (jo altitudes), pagal kurį būtų galima skaičiuoti/vertinti šlaito nuolydį. Byloje buvo paskirta ir atlikta ekspertizė bei pateikta išvada, kad, matuojant šlaitą tiesia linija nuo aukščiausių šlaito taškų iki žemiausių šlaito taškų, šlaito nuolydis sudaro nuo 11,87 laipsnių iki 12,67 laipsnių, t.y. nesiekia 15 laipsnių. Nors ieškovės atstovė prašė ekspertizės aktą vertinti kritiškai, kadangi jis yra prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, tačiau, teismo nuomone, ekspertizės akte aiškiai ir nuosekliai pateiktas šlaito apskaičiavimo mechanizmas, pagrindimas. Priešingai, visi kiti į bylą pateikti įrodymai dėl šlaito nuolydžio vertintini kaip nepatikimi ir neįrodantys konkretaus šlaito nuolydžio jau vien dėl to, kad buvo vertintos skirtingos šlaito vietos, nesiaiškinant žemiausios ir aukščiausios šlaito vietų. Be to, beveik visuose šalių pateiktuose įrodymuose be schemų nėra jokių paskaičiavimų, paaiškinimų, kuriuos būtų galima atsekti ir patikrinti. Ir nors ekspertizės aktas neturi didesnės įrodomosios vertės ir vertintinas visų kitų įrodymų kontekste, teismas pažymi, kad šioje byloje ekspertizės aktas buvo tas įrodymas, kuriame buvo aiškiai ir tiksliai nurodyta aukščiausia ir žemiausia šlaito vietos, pateikti šlaito skaičiavimai. Ekspertizės aktas ir šlaito nuolydžio skaičiavimas nėra nuginčytas jokiais kitais įrodymais.

Teismas sprendžia, jog vien ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atliekant ekspertizę dalyvavo pats atsakovas, nesudarant galimybės dalyvauti kitiems proceso dalyviams, ir kitas eksperto pasitelktas asmuo (akte nurodoma, kad matavimams atlikti buvo pasitelktas UAB „Drava“ geodezininkas D. K.; ekspertas G. K. taip pat dirba UAB „Drava“), negali paneigti ekspertizės išvadų teisingumo.

Nors ieškovė teigia, kad eksperto išvada dėl 15 laipsnių nesiekiančio šlaito nuolydžio yra tik eksperto nuomonė, kuri nepagrįsta jokiu teisiniu reguliavimu, tačiau teismas pažymi, kad į bylą nepateiktas joks kitas įrodymas, kuris patvirtintų šlaito nuolydį, atsižvelgiant į visą šlaitą, o ne jo konkrečias dalis.

Pasak ieškovės, joks teisės aktas nenumato, kad matuojant šlaito nuolydžio kampą turėtų būti vedamas vidurkis, kad šlaitas saugomas toks, koks jis yra natūroje, su visais savo nelygumais ir raiškingais reljefais, vidurkio vedimas niekaip neatitinka situacijos esančios realybėje.

Byloje nebuvo ginčijamos eksperto nustatytos altitudės, tarp jų ir šlaito apačios taškai/altitudės. Ieškovei laikant, kad šlaito nuolydžio kampas turėjo būti skaičiuojamas kitokiu būdu, galėjo ir turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas neturi specialių žinių ir negali savo iniciatyva atlikti šlaito skaičiavimus, tuo labiau, kad šalys net neteikė jokių šlaito skaičiavimo formulių. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju leistinais įrodymais nenuginčytas eksperto pateiktas šlaito skaičiavimo būdas.

Pasak ieškovės, LVAT administracinėje byloje Nr. eA-482-575/2019 buvo kilęs klausimas dėl šlaito nuolydžio matavimo ir atsakovai siekė įrodyti, kad turėtų būti vedamas šlaito kampų vidurkis, tačiau teismai tokius argumentus paneigė. Susipažinęs su LVAT 2019-03-20 nutarties motyvais, teismas nesustatė, kad teismas būtų pasisakęs dėl šlaito skaičiavimo mechanizmo, tarp jų ir šlaito kampų vidurkio. Minėtoje nutartyje spręsta, be kita ko, dėl konkretaus šlaito taško, nuolydžiui skaičiuoti, parinkimo.

Tad nors ieškovė teigė, kad statybos leidimas yra išduotas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus (Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d.), teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir dalyvaujančių byloje paaiškinimus, nenustatė, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas statyti namą arčiau kaip 50 m nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių.

Nors byloje buvo keliamas klausimas dėl šlaito (ne)natūralumo ir įtakos šlaito nuolydžio skaičiavimui, teismas, nenustatęs, kad šlaito nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, sprendžia, kad šlaito (ne)natūralumo klausimas neturi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, kad ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad pirmoje ir ketvirtoje skaičiavimo vietose naudotos išoriškai matomo natūralaus šlaito viršaus briaunos altitudės. Kaip minėta, dalyvaujantys byloje asmenys ekspertizės aktu nustatytų altitudžių, šlaito nuolydžio nepaneigė kitais leistinais įrodymais

Į bylą pateikta 2017-11-16 UAB „Vilniaus inžinerinė geologija“ specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad: 1) pagal 1998 m. gegužės mėnesio atliktą toponuotrauka detaliajam planui, „sklypo ribų pakeitimas (duomenys neskelbtini)“ šlaito altitudė buvo 194,57 m., šlaito kampas 13,45 laipsnių; 2) pagal 2015 m. birželio mėnesio atliktą toponuotrauką „Vieno buto gyvenamojo namo (7.1) (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas, šlaito altitudė buvo 195 m., šlaito kampas 26-34 laipsnių; 3) pagal 2017 m. liepos mėn. atliktą kontrolinę toponuotrauką obt. (duomenys neskelbtini) šlaito altitudė buvo 196 m., šlaito kampas 31-32 laipsnių. Specialistas padarė išvadą, kad, remiantis topografinių tyrimų duomenis, šlaitas buvo suformuotas dirbtiniu būdu, supilant ir sustumiant technogeninį - piltinį gruntą. Vertinant technogeninio - piltinio grunto sluoksnio storį pagal pateiktus duomenis, daroma išvada, kad šio grunto storis yra ne mažiau kaip 2,5 m. Pasak UAB „Vilniaus inžinerinė geologija“ specialisto, natūraliai gamtos suformuoto šlaito didėjimas gali būti nulemtas tik dirbtinių procesų metu , t.y. šlaitą didinant užpylimo gruntu būdu, kurio pasekoje yra dirbtinai formuojama statesnė šlaito ketera ir šlaito nuolydžio kampas didėja. Vykstant natūraliems gamtiniams procesams ir tokių procesų įtakojamas šlaitas ir jo nuolydžio kampas gali tik mažėti, vykstant šlaito irimui ar nuošliaužoms dėl natūralių gamtinių veiksnių: vėjo, lietaus ir kt.

Nors atsakovas įrodinėjo, kad šlaitas yra nenatūralus, tačiau pažymėtina, kad 2017-11-16 išvadoje kalbama tik apie 2,5 m nenatūralų grunto storį. Įvertinus patį šlaito aukštį (nuo 14,41 m iki 21,55 m), 2,5 m. galimas nenatūralus šlaito atsiradimas nėra pagrindas visą šlaitą laikyti nenatūraliu. Be to, atsakovas tokių aplinkybių neteigė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Net jei ir laikyti, kad tam tikra dalis šlaito galėjo atsirasti nenatūraliai, tai galėtų turėti įtakos šlaito nuolydžio skaičiavimui, parenkant altitudę. Į bylą nepateikti tikslūs šlaito skaičiavimai pagal šlaito duomenis iki galimo jo padidėjimo dėl žmogaus įsikišimo. Be to, ekspertizės aktu nustatyta, kad šlaito nuolydis nėra didesnis kaip 15 laipsnių.

Dėl Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo (tūrio didinimo klausimas)

Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-08 E. D. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi leidimu pažeidžiamas Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2016-08-01) 2 dalies 5 punktas, pagal kurį valstybiniuose parkuose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas.

Byloje nenustačius, kad ginčo šlaito nuolydis yra didesnis kaip 15 laipsnių, teismas neturi pagrindo spręsti apie minėto įstatymo nuostatos pažeidimą ir ribojimą didinti naujo namo tūrį.

Dėl specialiojo teritorijų planavimo reikalavimų pažeidimo (užstatymo intensyvumo, ploto, aukščio klausimai)

Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-08 E. D. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi leidimu sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo zonoje, Pavilnių regioniniame parke leista statyti naują gyvenamąjį namą, kurio užstatymo plotas 256 m2, tūris - 2059 m3, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruoto, griautino gyvenamojo namo tūris buvo - 129 m3, bendras plotas – 38,33 m2, jis buvo 1 aukšto, tuo tarpu ginčijamu leidimu leista statyti 1 aukšto su mansarda gyvenamąją namą, kurio bendras plotas – 397,57 m2, taip pažeidžiant ir specialiojo teritorijų planavimo reikalavimus, kuriais draudžiama keisti užstatymo intensyvumą.

Panevėžio apygardos teismas 2017-01-16 nutarties civ. byloje Nr. e2A-26-198/2019 63 punkte nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatyme nėra nustatyti leistinų statyti statinių plotai, statinių aukštingumas, užstatymo plotas, jo intensyvumas, kad nuo 2017-05-01 galiojančios Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos leidžia statyti naujus statinius buvusios sodybos vietoje, taip pat esant įstatyme nurodytais atvejais (objektyvioms priežastims), pastatų statybai gali būti parinkta kita, nei buvusi, statinių vieta, išdėstant pastatus ne didesniame nei 2 ha plote. Teismas nurodė, kad statyba atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype yra galima. VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo paskirtis nurodyta - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ji pakeista nebuvo. Todėl atsižvelgiant į atsakovo E. D., kaip statytojo, teisėtų lūkesčių principą, ginčo sprendimui turėtų būti taikomos statybos reglamentavimą valstybiniuose parkuose liberalizuojančios normos.

Ginčo žemės sklypas patenka į 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ nustatytas Pavilnių regioninio parko ribas, kuriam, pasak ieškovės, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas nustatytos atitinkamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir saugomos teritorijos reikalavimai.

Pagal Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planą (Žin., 2009, Nr. 67-2702) nagrinėjamas žemės sklypas yra funkcinio prioriteto kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.

Žemės sklypas patenka į apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių grupę, sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo zoną.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtinto „Saugomų teritorijų tipiniu apsaugos reglamentu“ 27.2 punktą, sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose ir kraštovaizdžio draustiniuose, vizualinės ir buferinės apsaugos zonose esančiose gyvenvietėms ar jų dalyse, jose (27.2.1.) išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus.

Pasak ieškovės, ginčo žemės sklypui leidimo išdavimo metu galiojo tiek bendrasis planas, tiek ir specialusis planas, tačiau įvertinus, tai kad bendrasis planas nenumatė privalomo reglamento – užstatymo intensyvumo, šis rodiklis imamas iš specialaus plano. Pasak ieškovės, žemės sklypui užstatymo intensyvumo rodiklis turėtų būti nustatytas toks, koks buvo žemės sklype esamas (paskaičiuotas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių duomenis), kadangi pagal specialaus plano sprendinius užstatymo intensyvumas tvarkymo zonoje nekeičiamas.

Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad užstatymo intensyvumas turi būti nustatomas pagal detalųjį planą, kuris šiuo atveju nėra pakeistas ar panaikintas, kad suprojektuotas statinys atitinka detaliojo plano sprendinius.

Ginčo namo aiškinamojo rašo architektūrinėje dalyje pateikta šalimais esančio namo ((duomenys neskelbtini)) fotofiksacija, nurodyta, kad projektuojant namą atsižvelgta į sklypo kaimynystėje esančius pastatus.

Nagrinėjant bylą ieškovė pateikė įrodymus, kad patikrinimai buvo atlikti ir dėl 2013-12-20 išduoto namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto ir dėl 2016-05-25 namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto, statybos leidimai yra galiojantys.

Iš 2016-07-15 patikrinimo akto (dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) matyti, kad nustatytas Saugomų teritorijų įstatyto 13 str. 2 d. 5 p. pažeidimas, nurodant, kad pastato tūris buvo padidintas nuo 263 m3 iki 755 m3. Iš 2016-07-08 patikrinimo akto (dėl (duomenys neskelbtini)) 3.3 punkto, numatančio projekto sprendinių atitiktį teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (tarp jų ir užstatymo intensyvumo) išbrauktas „Nepažeidžia“, paliekant „Pažeidžia“, tačiau nenurodyta pažeidimų esmė. Pažymėtina, kad galutinėje išvadoje jokių pažeidimo dėl šio projekto nenustatyta.

Taigi, nors ieškovė teigia, kad užstatymo plotas turi likti pagal NTR išraše registruotų statinių duomenis, tačiau pažymėtina, kad dėl šalimais esančių statinių projektų ieškovė arba nenurodė pažeidimų esmės arba nustatė identišką pažeidimą dėl tūrio padidinimo, tačiau jokių veiksmų dėl statybos leidimų nuginčijimo nesiėmė. Situacija, kuomet tikrinami toje pačioje teritorijoje esančių statinių projektai, galimai nustačius panašaus pobūdžio pažeidimus, dalis statybos leidimų paliekama galioti, o dėl vieno iš jų kreipiamasi į teismą, teismo nuomone, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principo.

Ieškovė nenurodė, kad, nepanaikinus ginčijamo statybos leidimo iš esmės nukentėtų kraštovaizdis ar būtų kokie nors kiti padariniai aplinkai. Be to, į bylą taip pat nepateikta duomenų, kad palikus galioti statybos leidimą kaip nors žymiai nukentėtų visuomenės interesai.

Teismas atkreipia dėmesį į ieškovės procesinį elgesį byloje, kuomet ji nesiėmė priemonių, kad statybos pagal galimai neteisėtą statybos leidimą būtų sustabdytos. Pažeidimai dėl Saugomų teritorijų įstatymo egzistavo ir dėl šalimai esančių namų projektų, o ieškovė savo elgesiu toleruodama juos, šios bylos atsakovą E. D., kuris gavo visus būtinus leidimus ir statybos projekto patvirtinimus, stato į nelygiavertę poziciją, kuomet jam galėtų būti taikomos neadekvačios pasekmės, nors kiti statybos leidimai su panašaus pobūdžio pažeidimais liko galioti.

Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomasis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) konkretus teritorijos naudojimo tipas; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4 ) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona; 6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių zona, statybos riba ar linija); 7) servitutai; 8) susiekimo sistemų organizavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip (1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, (2) leistinas pastatų aukštis, (3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir (4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (jau nekalbant apie visus), turi būti rengiamas detalusis planas. Tačiau, kai keičiami kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, tokie reikalavimai gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1465/2009; 2018 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-69-756/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-586-552/2018).

Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, įvertinęs ieškovės poziciją dėl skirtingų standartų taikymo, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad esant nenuginčytam, nepakeistam ir galiojančiam 1998 m. detaliajam planui, turėtų būti taikomi jo sprendiniai, tuo labiau, kad ginčijamas statybos leidimas ir projektas parengtas būtent pagal jo sprendinius, o Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad statybos ginčo sklype yra leidžiamos. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad nepagrįstas ir atmestinas ieškovės reikalavimas dėl statybos leidimo nuginčijimo dėl specialiojo teritorijų planavimo reikalavimų pažeidimo.

Dėl senaties termino

Atsakovai teigė, kad ieškovė praleido terminą pareikšti ieškinį. Ieškovė laiko, kad ji nepraleido 2 mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, numatyto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo pareiškė vykdydama jai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pavestas funkcijas, daro išvadą, kad byloje taikytinas minėto įstatymas 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas 2 mėnesių terminas.

Statybos leidimas išduotas 2015-10-08, o patikrinimo aktas parengtas 2016-07-14, į teismą su ieškiniu kreiptasi 2016-09-07. Įvertinus, kad nuo patikrinimo akto parengimo iki kreipimosi į teismą dienos nepraėjo 2 mėnesiai, teismas laiko, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus išspręstas papildomu sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.