Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Katlita engineering“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas keičiamas.

Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarytos sutarties Nr. 104/E1709 pagrindu ieškovė atliko rangos darbus, pateikė atsakovei 2018 m. kovo 30 d. atliktos paslaugos aktą, kuriuo perdavė atsakovei atliktų darbų rezultatą, atsakovė rezultatą priėmė (el. b. l. 8-9, 10, 23). Apmokėjimui už atliktus darbus ieškovė 2018 m. kovo 31 d. išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą serija KK Nr. 0053850, pagal sąskaitoje nurodytą terminą sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2018 m. balandžio 30 d. (el. b. l. 11). Atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 17 545,00 Eur. Atsakovei laiku nevykdant prievolės, už 73 dienas, praleistas įvykdyti prievolę, paskaičiuoti 256,16 Eur delspinigiai (el. b. l. 22). Atsakovė 2018 m. liepos 16 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovei 1000,00 Eur apmokėjimui pagal sąskaitą-faktūrą Nr. KK0053850 (el. b. l. 50). Byloje pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai: balansas (el. b. l. 41, 46-47), pelno (nuostolių) ataskaita (el. b. l. 42, 48). 2018 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis atsakovei pradelstos skolos sudaro 52377,13 Eur (el. b. l. 51-54). 2018 m. rugpjūčio 7 d. duomenimis atsakovė turi pradelstų skolinių įsipareigojimų kreditoriams (el. b. l. 55-59). 2018 m. liepos 31 d. duomenimis atsakovei priklausančio turto likutinė vertė – 241 402,02 (el. b. l. 60-61). Byloje pateiktas atsakovės 2018 m. spalio 8 d. pranešimas, adresuotas Kauno apskrities VPK Panemunės PK apie vagystę (el. b. l. 118). Atsakovės atžvilgiu teismuose yra iškelta bylų pagal kreditorių reikalavimus (el. b. l. 126-127).

Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarytos sutarties Nr. 104/E1709 pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis), ieškovė atsakovės užsakymu atliko rangos darbus, atsakovė darbų rezultatą priėmė ir turėjo atsiskaityti pagal ieškovės 2018 m. kovo 31 d. išrašytą ir pateiktą apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą iki 2018 m. balandžio 30 d., tačiau prievolės nevykdė, dalį skolos – 1000,00 Eur –sumokėjo tik po ieškovės kreipimosi į teismą.

CK 6.665 straipsnio 1 dalis įtvirtina užsakovo pareigą sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, daroma išvada, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, byloje nėra duomenų, kad darbai būtų atlikti netinkamai, pasirašydama atliktos paslaugos aktą, atsakovė rezultatą priėmė, todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, kad po kreipimosi į teismą atsakovė sumokėjo ieškovei 1000,00 Eur, iš jos ieškovei priteisiama 16545,00 Eur skola ir 256,16 Eur delspinigiai, skaičiuojami už pradelstas mokėti 73 dienas mokant po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo bendros prekių sumos, nurodytos 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, iš viso – 16 801,16 Eur (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.260 straipsnis, 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos-faktūros serija KK Nr. 0053850 4.1.2. punktas).

Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei teisės aktuose numatytas metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis priteisiant ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (16 801,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

CPK 430 straipsnio 7 dalis nustato, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 200,00 Eur žyminis mokestis ir 1337,05 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 1537,05 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 94 proc. ieškinio), ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1444,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis atmetamas.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai.

Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismui, prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui ir kt. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimą motyvuoja sunkia įmonės finansine padėtimi, nurodo, jog sunkumai atsiskaitant su ieškove ir kitais kreditoriais kilo todėl, kad atsakovės skolininkai laiku nevykdo prievolės atsiskaityti, be to, atsakovė turi ir kitų kreditorių, kuriems, kaip ir ieškovei, skolas moka proporcingai. Atsakovės atstovė posėdžio metu teigė, jog įmonė veikia pelningai, todėl išdėsčius sprendimo vykdymą, turės galimybę tinkamai įvykdyti sprendimą.

Minėta, kad sprendžiant dėl sprendimo išdėstymo, aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Nustatyta, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei nevykdo daugiau nei metus laiko, dalį skolos (1000,00 Eur) atsakovė sumokėjo tik po ieškovės kreipimosi į teismą. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė būtų kreipusis į ieškovę ir ieškojusi abiem šalims priimtino skolos mokėjimo būdo. Po prieštaravimų dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikimo, atsakovė nesumokėjo nei vienos įmokos, dėl atsakovės neatsiskaitymo ieškovė patiria nuostolius, tai prieštarauja teisėtiems ieškovės lūkesčiams, be to, apsunkina ieškovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki, atsakovės pateikti duomenys apie tai, kad įmonė turi sunkumų dėl to, kad skolininkai laiku neatsiskaito su įmone, taip pat duomenys apie tai, kad atsakovė turi kitų kreditorių, nelaikytini aplinkybe, sudarančia pagrindą išdėstyti teismo sprendimą. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, leidžiančių tikėtis, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsniu, teismas

nusprendžia:

2018 m. liepos 18 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“ (juridinio asmens kodas 302308793) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kranai“ (juridinio asmens kodas 133698072) 16 545,00 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) skolą, 256,16 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 16 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos (16 801,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1444,83 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.