- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- e2-3235-848/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21207-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- D. D.
- Advokatai
- Darius Kripas, Domas Pakėnas
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. D. priešieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo: priteisti ieškovui R. K. (toliau – ieškovas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D. (toliau – atsakovas), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1 000 (vieną tūkstantį) eurų skolos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovui D. D. 2017-01-05 paskolino 1 000 Eur. Su atsakovu sutarė, kad pinigai bus grąžinti ne vėliau kaip 2017-10-05. Atsakovas pasiūlė paskolą įforminti išduodant vekselius, motyvuodamas, kad, jei laiku negrąžintų pinigų, ieškovui nereikės kreiptis į teismą. Atsakovas savo ranka išrašė 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 200 Eur. Vekseliuose nurodyta, kad jie turi būti apmokėti 2017-10-05. Tačiau atėjus nustatytam terminui atsakovas vekselių neapmokėjo ir pinigų negrąžino. Nuvykus pas notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, notaras atsisakė daryti vykdomuosius įrašus, motyvuodamas, kad vekseliai yra su trūkumais - neįrašytos vekselių išdavimo datos. Atsakovas nesirengė grąžinti skolos, todėl ir išdavė vekselius su trūkumais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas ieškinį prašo tenkinti (1 t., b. l. 14-16, 93-96).
Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teismui paaiškino, kad yra UAB „Nanobaltija“ vadovas. Ieškovas UAB „Nanobaltija“ direktoriui pateikė 2017-01-16 prašymą, kuriuo prašė priimti jį į darbą darbų vykdytojo pareigoms užimti. Atsakovas ieškovą į darbą priėmė nuo 2017-01-16. Atsakovui dirbant Vilniaus filiale, ieškovas dirbo Kaune. Palikus ieškovą iš esmės atsakingą už filialo Kaune veiklą, buvo pastebėtas pinigų trūkumas įmonės kasoje. Įvyko konfliktas tarp įmonės direktoriaus ir ieškovo. Atsakovas ketino ieškovą atleisti iš darbo, tačiau, ieškovo prašymu, atsakovas nutarė neatleisti jo iš darbo, o sumažinti darbo laiką. Įvykus konfliktui dėl pinigų trūkumo įmonės kasoje, ieškovas darė psichologinį spaudimą atsakovui, reikalavo didesnio atlyginimo ir užtikrinti, kad jis nebus atleistas iš darbo. Kaip užtikrinimo priemonės pareikalavo, kad atsakovas išrašytų penkis vekselius po 200 Eur, kas ir buvo padaryta. Priešingu atveju, ieškovas reikalavo, kad atsakovas jam perleistų verslą, su kuo atsakovas nesutiko, todėl, neįtardamas ieškovo sąmoningų nesąžiningų veiksmų, išrašė ir pasirašė penkis vekselius. 2017-08-03 ieškovas buvo atleistas iš darbo. 2017-07-31 įregistruota įmonė UAB „Nanobaltija ir Ko“, į. k. 304590512, registracijos adresas: Europos pr. 34-47, Kaunas, direktorius R. P.. Turimais duomenimis, ieškovas 2017-08-03 įsidarbino UAB „Nanobaltija ir Ko“. 2017-08-01 tarp UAB „Nanobaltija“ ir UAB „Nanobaltija ir Ko“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. 01, kurios pagrindu UAB „Nanobaltija“ perdavė UAB „Nanobaltija ir Ko“ nuomos teise naudotis patalpomis, kurias UAB „Nanobaltija“ nuomojosi iš UAB „Auksovokas.lt“ (Veiverių g. 61A, Kaunas). 2017-09-14 įregistruota įmonė MB „Polasta“, į. k. 304639404, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktorius R. K.. Turimais duomenimis, patalpomis adresu: Veiverių g. 61A, Kaunas, šiuo metu faktiškai naudojasi būtent ieškovo vadovaujama įmonė MB „Polasta“. Atkreiptinas dėmesys, kad MB „Polasta“ veikla yra identiška kaip ir UAB „Nanobaltija“ - automobilių plovyklos, autokosmetika, chemijos pramonės gaminiai, švaros, valymo paslaugos. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad ieškovas turėjo tikslą perimti atsakovo verslą ir patalpas, ką iš esmės jis ir padarė. Be to atsakovas nurodo, kad visi ieškovo pateikti atsakovui apmokėti vekseliai neturi visų būtinų rekvizitų - jų sudarymo datos. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad pinigai pagal pasirašytus vekselius atsakovui perduoti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovo 1 000 Eur sumos (1 t., b. l. 45-49, 119-120).
Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atsakovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pasirašytus paprastuosius vekselius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį, kurių pagrindu teigia, jog visi penki atsakovo pasirašyti vekseliai yra niekiniai ir negaliojantys, nes buvo sudaryti dėl suklydimo, t. y. atsakovas suklydo dėl sandorių esmės. Ieškovas atsakovą suklaidino ir nuslėpė savo tikruosius ketinimus dėl tolimesnės veiklos adresu Veiverių g. 61A, Kaunas. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad ieškovas savo veiksmais paralyžiuos bendrovės UAB „Nanobaltija“ veiklą, nebūtų pasirašęs nei vieno vekselio. Atsakovas, vekselius pasirašė tik dėl to, kad buvo šantažuojamas ieškovo ir siekė išsaugoti savo verslą. Atsakovui nekilo minčių, kad ieškovas gali pasielgti nesąžiningai ir fiktyvių vekselių pagrindu reikalauti iš atsakovo 1 000 Eur. Atsakovas suklydo tiek dėl sandorio turinio, tiek dėl netinkamai išreikštos valios, nes jis tikėjo, jog pasirašomi vekseliai bus tik kaip užtikrinimo priemonė, garantija ieškovui, kad ieškovas ir toliau galės dirti UAB „Nanobaltija“. Suklydimas pripažintinas esminiu dėl nenaudingų sandorių aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas atsakovas vekselių nebūtų pasirašęs. Vekseliai turėtų būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais kaip sudaryti dėl suklydimo CK 1.90 str. numatytu pagrindu, nes atsakovas juos pasirašė suklydęs dėl sudaromų sandorių esmės. Be to, visi ieškovo pateikti atsakovui apmokėti vekseliai neturi visų būtinų rekvizitų - jų sudarymo datos. Taip pat atsakovas pažymi, kad pinigai pagal pasirašytus vekselius perduoti nebuvo. Ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, vekseliuose, neturinčiuose visų privalomų rekvizitų ir kurie pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastųjų vekselių galios, nurodytos pinigų sumos nebuvo perduotos. Pagal CK 6.870 str. 2 d. tai reiškia, kad šalys nebuvo sudariusios paskolos sutarties dėl ginčo vekseliuose nurodytos bendros 1 000 Eur sumos (1 t., b. l. 78-82).
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas jam siūlydamas pas atsakovą dirbti žadėjo, kad verslą su ieškovu kurs kartu. Ieškovas atsakovu pasitikėjo, todėl atsakovui paprašius paskolinti pinigų, paskolino jam 1 000 Eur grynais surašant 5 vekselius po 200 Eur. Atsakovo paaiškinimai, jog ieškovas jam grasino perimti verslą, iš kasos savinosi pinigus yra nelogiški ir neįrodyti, todėl vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija. Ne ieškovas galėjo daryti spaudimą ir įtaką atsakovui, o atsakovas, kaip ieškovo darbdavys ir vienintelis įmonės akcininkas (1 t., b. l. 113-118).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta: ieškovas atsakovui 2017-01-05 išrašė penkis paprastuosius vekselius po 200 Eur, kuriuose nurodyta, kad vekseliai besąlygiškai turi būti apmokėti 2017-10-05 (1 t., b. l. 18-22); 2017-10-04, 2017-10-06, 2017-10-09 ieškovas išsiuntė šešis priminimus atsakovui dėl vekselių apmokėjimo (1 t., b. l. 23-35).
Įstatymas numato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Vertinant, ar asmuo sąžiningai klydo sudarydamas sandorį, svarbu išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis formavosi asmens valia sudaryti tokį sandorį, taip pat ar paties galimai klydusio asmens veiksmai lėmė jo tikrosios vidinės valios neatitikimą sandoryje išreikštai valiai, ar tokiam asmens valios neatitikimui padarė poveikį kita sandorio šalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo 2005-10-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CK 1.90 str. 5 d. suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
Atsakovas įrodinėdamas priešieškinį teismo posėdžio metu bei procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis, kaip UAB „Nanobaltija“ direktorius 2017-01-16 priėmė ieškovą į darbą darbų vykdytojo pareigoms (1 t., b. l. 50, 59-64, 75). Įmonei sėkmingai vykdant veiklą Kaune, buvo steigiamas įmonės filialas Vilniuje, todėl ieškovui buvo pavesta prižiūrėti filialą Kaune. Ieškovui esant atsakingam už Kauno filialo veiklą buvo pastebėtas pinigų trūkumas kasoje, įvyko tarp ieškovo ir atsakovo konfliktas. Atsakovas ketino ieškovą atleisti iš darbo, tačiau ieškovui prašant, iš darbo neatleido, o sumažino darbo laiką, su kuo ieškovas sutiko. Taip pat atsakovas nurodė ir, kad įvykus minėtam konfliktui, ieškovas jam darė psichologinį spaudimą, reikalavo didesnio atlyginimo ir užtikrinti, kad jis nebus atleistas iš darbo bei turės galimybę dirbti kitoje atsakovo steigiamoje įmonėje. Kaip užtikrinimo priemonę ieškovas pareikalavo, kad atsakovas pasirašytų penkis paprastuosius vekselius po 200 Eur, priešingu atveju ieškovas reikalavo, kad atsakovas perleistų verslą, su kuo atsakovas nesutiko ir išrašė bei pasirašė penkis vekselius. 2017-08-03 ieškovas buvo iš darbo atleistas, o 2017-09-14 įregistruota įmonė MB „Polasta“ (kurios direktorius yra ieškovas), vykdo identišką veiklą kaip ir UAB „Nanobaltija“ bei naudojasi patalpomis, kurias subnuomos sutartimi nuomojasi UAB „Nanobaltija ir Ko“. Atsakovo teigimu šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas turėjo tikslą perimti atsakovo verslą ir jį perėmė. Visi atsakovo sudaryti vekseliai yra niekiniai ir negaliojantys, nes sudaryti dėl suklydimo – atsakovas suklydo dėl sandorių esmės, ieškovas atsakovą suklaidino ir nuslėpė savo tikruosius ketinimus dėl tolimesnės veiklos. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad ieškovas paralyžiuos UAB „Nanobaltija“ veiklą, nebūtų pasirašęs nei vieno vekselio. Atsakovas vekselius pasirašė tik dėl to, kad siekė išsaugoti savo verslą. Savo duotus paaiškinimus atsakovas įrodinėjo 2018-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (1 t., b. l. 124-132), kuriame užfiksuotas vaizdo įrašymo įrenginys su aiškiais pažeidimais. Pasak atsakovo, jis patvirtina aplinkybę, jog ieškovas bijodamas, kad filmavimo kamerose gali būti fiksuota, kaip jis iš kasos pasisavino pinigus, sugadino vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginio kietąjį diską. Taip pat paaiškinimus patvirtina ir negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „Aukso vokas“ ir UAB „Nanobaltija“ bei UAB „Nanobaltija“ ir UAB „Nanonaltija ir Ko“ (1 t., b. l. 51-58, 65-68). Pasak atsakovo, jo paaiškinimus įrodo ir liudytojo V. V. apklausa, kuris patvirtino, jog jam žinomos vekselio pasirašymo aplinkybės iš atsakovo pasakojimų. Taip pat liudytojas paaiškino, jog jis finansiškai atsakovą remia, todėl jam nėra poreikio skolintis iš kitų asmenų (2018-07-09 teismo posėdžio garso įrašas: 1 h. 25 min. 25 sek. – 1 h. 42 min. 04 sek.).
Kaip jau yra minėta, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Tuo tarpu byloje visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas reikšmingas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas suprato, jog skolinasi pinigus ir kad juos reikės grąžinti, taigi jam vekselio esmė turėjo būti suprantama. Teismo išvada pagrįsta aplinkybe, jog ieškovas savo ranka išrašė ir pasirašė penkis vekselius po 200 Eur, viso 1 000 Eur sumai. Ir, kaip byloje nustatyta, atsakovas ne tik, kad išrašė penkis paprastuosius vekselius 1000 Eur sumai, bet jis išrašė ir pasirašė dar septynis paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 1 400 Eur sumai, kuriuose įsipareigojo ieškovui nurodytas sumas apmokėti 2018-02-01. Dėl nurodytų vekselių byloje reikalavimų pareikšta nėra, tačiau šie įrodymai sustiprina teismo įsitikinimą, jog atsakovas ieškovo vardu išrašydamas dvylika paprastųjų neprotestuotinų vekselių puikiai suvokė kokius sandorius sudaro ir kokios bus sandorių pasekmės. Atsakovui abejojant dėl vekselių išrašymo ar apskritai sudaromų sandorių tikslingumo ar skaidrumo, jis būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo pasitarti su kompetentingu asmeniu ar iš viso susilaikyti nuo tokio veiksmo. Atsakovas yra verslininkas, dviejų sėkmingai veikiančių, kaip pats nurodo, įmonių akcininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, kasdienėje savo veikloje sudarinėjantis įvairius sandorius, todėl jam taikytini didesni atidaus ir rūpestingo elgesio standartai. Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip neįrodytos. Teismo vertinimu aplinkybės, jog ieškovas siekė iš atsakovo perimti verslą ir atsakovas buvo priverstas dėl to pasirašyti, kaip užtikrinimo priemonę verslui apsaugoti, penkis vekselius 1 000 Eur sumai, atsakovas neįrodė. Sutiktina su ieškovu, kad mažai tikėtina, jog atsakovas savo verslą vertino tik 1 000 Eur. Taip pat atmestinas argumentas, jog verslo perėmimą patvirtina aplinkybė, jog ieškovas naudojasi įmonės, kurios akcininku yra ir atsakovas, subnuomojamomis patalpomis. Sutiktina su atsakovu, jog MB „Polasta“ įsteigta jau ieškovui nedirbant pas atsakovą, be to įmonė turi teisę naudotis jos veiklai reikalingomis patalpomis, o ieškovas užsiimti bet kokia teisėta veikla, įskaitant ir tokia pačia, kuria verčiasi atsakovas. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas savinosi iš įmonės kasos pinigus ir atsakovas ieškovo prašomas ir grasinamas buvo priverstas pasirašyti penkis paprastuosius vekselius, taip pat nepatvirtina atsakovo suklydimo sudarant sandorį. Priešingai šie parodymai vertintini kaip visiškai nelogiški. Savaime suprantama, jog tokiu atveju kiekvienas protingas asmuo imsis atitinkamų priemonių – apie vagystės faktą informuoti atitinkamas institucijas, ar ieškovui esant materialiai atsakingam asmeniui (1 t., b. l. 69) išsiieškoti įmonei padarytą žalą. Tuo tarpu atsakovas žalą padariusiam asmeniui neva grasinant išrašo penkis vekselius. Šių aplinkybių nepatvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginio kietasis diskas su jame esančiais neva įrodymais ir įsmeigtu atsuktuvu buvo laikomas beveik metus nesiimant jokių priemonių ir pateikiamas faktinių aplinkybių konstatavimui tik ieškovui pateikus ieškinį dėl paskolos grąžinimo teisme. Taip pat nėra galimybės nustatyti, kokios aplinkybės kietajame diske yra užfiksuotos. Atsakovo aplinkybių nepatvirtina ir liudytojo V. V. parodymai – liudytojas yra artimas atsakovui asmuo (sutuoktinės tėvas), tiesiogiai įmonės valdyme nedalyvavęs asmuo, jo nurodytos aplinkybės jam pagrinde yra žinomos iš atsakovo pasakojimų bei prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas neturėjo galimybės paskolinti atsakovui 1 000 Eur. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas turėjo galimybę atsakovui paskolinti nurodytą piniginių lėšų sumą. Tai patvirtina ieškovo banko sąskaitų išrašai, deklaracijos (1 t., b. l. 107-108, 2 t., b. l. 2-7, 9-11). Kiti byloje pateikti įrodymai (1 t., b. l. 76-77, 97-102, 186-187, 193-197, 2 t. 52-58) nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms bei neturi reikšmės vertinant sandorio sudarymą dėl suklydimo.
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.
Įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, kad sandoriai buvo sudaryti dėl suklydimo, todėl atmestinas atsakovo reikalavimas atsakovo pasirašytus paprastuosius vekselius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (CPK 176 str. – 185 str.).
Taip pat atsakovas priešieškinyje nurodo, kad atsakovo pasirašyti vekseliai neturi visų būtinų rekvizitų, todėl neturi vekselio galios.
Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 str. 1 d., 6 d., 1.105 str.). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 str. 4 d. pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.
Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013).
ĮPVĮ 77 str. išvardinti privalomi paprastojo vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį tam, kad jis įgytų teisinę galią. Paprastajame vekselyje turi būti nurodyta: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas kelia klausimą, jog paprastieji vekseliai neturi vekselių galios, nes juose nenurodyta vekselio išrašymo data. Pagal ĮPVĮ 78 str. 1 d. jei nėra bent vieno iš nurodytų būtinų rekvizitų, dokumentas neturi vekselio galios.
Šalys pripažįsta, kad paprastieji vekseliai prarado vertybinio popieriaus statusą, kadangi dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 str. išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios. Kai paprastasis vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė, ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį patenkinti, kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia, arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovui (vekselio turėtojui) turint neapmokėtą vekselį išliko reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovui), paprastasis vekselis tapo paprastu skoliniu įsipareigojimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015, 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).
Taigi vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselius. Vekselių davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselių išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Atsakovas teigė, kad pagal paskolos sutartis, buvusią prievolės pagal vekselius atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų, bet nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal jo išduotus penkis vekselius ir patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo juos išduoti. Atsakovas nenuginčijo vekselių sudarymo ir prievolės pagal juos atsiradimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi penki paprastieji vekseliai neturi visų būtinųjų rekvizitų – išrašymo datos. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio trūkumai nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo, todėl neturi būti įrodinėjamas pinigų gavimo faktas pagal paskolos sutartį, t. y. faktinis bei realus pinigų perdavimo atsakovui faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų atsakovui perdavimo faktą patvirtina pats vekselių išrašymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti viso 1 000 Eur sumą ieškovui. Priešingas aiškinimas prieštarautų LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. LR CK 6.878 str. numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Taip pat pažymėtina, jog ĮPVĮ nenumatytas reikalavimas vekselyje įrašyti, jog pinigai buvo perduoti ir vekselio davėjas juos gavo. Nagrinėjamu atveju paskola buvo suteikta išrašant būtent vekselius, o ne paskolos sutartis ar raštelius.
Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui buvo perduota 1 000 Eur suma grynais pinigais, šios sumos atsakovas negrąžino, visi penki vekseliai surašyti vekselio davėjo (atsakovo) ranka, jo pasirašyti, vekseliuose ir skaičiais, ir žodžiais nurodytos 200 Eur pinigų sumos. Atsakovas ieškovo nurodytų aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (LR CPK 178 str.), todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1 000 Eur skola.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tiek kompensuojamųjų, tiek mokėjimo palūkanų skaičiavimą sustabdo ieškinio pareiškimas ir bylos iškėlimas teisme, todėl nuo bylos iškėlimo ieškovas turi teisę skaičiuoti tik procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 000 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 1 541,50 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 4, 17), 1 519 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 4, 2 t., b. l. 18-19, 21, 28-30, 59). Ieškovas teismui pateikė įrodymus dėl apmokėtų išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą 1 190 Eur sumai (2 t., b. l. 18-19, 21, 30, 59), todėl ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos 1 190 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktą advokato teisinę pagalbą ir žyminio mokesčio išlaidos 22,50 Eur, viso 1 212,50 Eur (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
Valstybė patyrė 4,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 1). Ieškinį tenkinus pilnai valstybei iš atsakovo priteisiamos 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį) eurų skolos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 212,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) valstybei turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.