Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-07-10 · Administracinė byla Nr. A-858-465-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-520-63-13Nutartis · 2013-08-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-07-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-10
Bylos Nr.
A-858-465-14
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00033-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858-465/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00033-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 9-16, 30-31), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S36-54).

Pareiškėjas nurodė, kad jo velionė motina B. M. 1991 m. lapkričio 22 d. padavė prašymą Plungės miesto savivaldybei dėl nuosavybės natūra atkūrimo į visą jos tėvo J. N. ir senelio K. N. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2012 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – ir Plungės ir Rietavo skyrius) vedėjas priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. S36-54, kuriuo nusprendė B. M. atkurti nuosavybės teisę į 1,7042 ha žemės, grąžinant natūra 2 sklypus: vieną – 0,5500 ha ir antrąjį – 1,1542 ha.

Paaiškino, kad jis yra B. M. sūnus ir jos turto paveldėtojas. Nurodė, jog Sprendimu Nr. S36-54 jo išlikusi vientisa žemė buvo išskaidyta į tris dalis, atsisakant atstatyti nuosavybę į viduriniąją dalį. Manė, kad Sprendimas Nr. S36-54 yra neteisėtas ir neteisingas, darantis pareiškėjui didelę turtinę ir moralinę žalą, įteisinantis įstatymams prieštaraujančių sprendimų egzistavimą. Taip pat nurodė, kad dėl Sprendimo Nr. S36-54 (duomenys neskelbtini) pramoniniame rajone, kur pagal įstatymus gyvenama statyba netinkama ir neleistina, vietoj vieno grąžintino didelio ir tinkamo pramonės įmonei statyti sklypo, buvo suformuoti trys sklypai: iš kurių du – 0,5500 ha ir 1,1542 ha skirti nuosavybės B. M. atkūrimui, o trečiasis – 0,5646 ha sklypas numatytas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Plungės Agnė“ pastatų eksploatacijai.

Teigė, kad jo paveldėto turto suskaidymas į tris dalis nėra pagrįstas jokiais įstatyminiais pagrindais, o paremtas tik tuo, kad vidurinėje sklypo dalyje stovi senas skardinis, jau akivaizdžiai susidėvėjęs ir nenaudojamas angaras, kuriame nevyksta jokia reali veikla.

Nurodė 2001 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimą, kuriame, kaip teigia pareiškėjas, konstatuota, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, kas anot pareiškėjo reiškia, kad kai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, visa tokia žemė turi būti grąžinama jos teisėtiems šeimininkams. Taip pat nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-640/2007, kurioje, kaip pareiškėjas teigia, konstatuota tai, jog žemė yra išnuomota, nėra įstatymo nustatyta kliūtis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti atkurtos.

Manė, kad Plungės rajono savivaldybės administracija minėtą sandėlį visų pirma turėjo pasiūlyti nupirkti pareiškėjo motinos žemės paveldėtojams, tačiau tai niekada nebuvo padaryta. Pareiškėjas abejojo, ar sandėlis yra teisėtai įregistruotas. Teigė, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis sklypas yra grąžintinoje žemėje, o pareiškėjas, būdamas jos paveldėtoju, pageidauja ją atgauti natūra, todėl ši žemės dalis galėjo būti išnuomojama ne 50-čiai metų, o iki nuosavybės teisių atkūrimo. Akcentavo, jog sudaryta minėta ilgalaikė žemės sklypo nuomos sutartis yra neteisėta, o atstatyti nuosavybę į žemės sklypą nuolat atsisakoma.

Pabrėžė, kad atsisakymas grąžinti žemės dalį dėl to, kad negalima grąžinti užstatytos žemės, jau ne kartą yra paneigtas panašiose bylose daugelyje kitų teismų. Manė, jog tokią teismų praktiką žinojo ir Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau sąmoningai jos netaikė.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (I t., b. l. 68-70) į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pretendentė į buvusių savininkų J. N. ir K. N. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo motina B. M., 1991 m. lapkričio 21 d. prašiusi perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, o likusią dalį kompensuojant. Teigė, kad B. M. 1991 m. gruodžio 3 d. mirus, jos įpėdiniai vyras A. T. M. ir sūnus R. M. 1992 m. sausio 26 d. pateiktu prašymu patvirtino B. M. valią, tačiau vėliau įpėdinių valia nuolat keitėsi: 1992 m. sausio 28 d. A. T. M. prašė atlyginti tik kompensuojant; 1992 m. rugsėjo 22 d. A. T. M. ir R. M. pareiškė, kad nori susigrąžinti žemę natūra, o už likusią dalį sutinka gauti kompensaciją; 1994 m. kovo 15 d. A. T. M. ir R. M. prašė sugrąžinti kompensuojant ir 0,3 ha žemės natūra; 1994 m. liepos 5 d. R. M. dar kartą pareiškė, kad nori gauti kompensaciją ir 0,3 ha žemės natūra; 1994 m. liepos mėn. A. T. M. prašė sugrąžinti kompensuojant ir suteikiant 0,2 ha žemės; 2003 m. sausio 28 d. A. T. M. ir R. M. prašė sugrąžinti žemę natūra, o už likusią užstatytą dalį kompensuojant; 2003 m. kovo 31 d. R. M. prašė visą paveldėtą žemę sugrąžinti natūra.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas užimtas pastatu (1994 m. pastatytas arkinis sandėlis, po pastatu esantis 1,7291 ha ploto žemės sklypas 2001 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas J. Č.). Atsižvelgiant į A. T. M. ir R. M. 2003 m. kovo 31 d. prašymą, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. D-713 buvo leista rengti detalųjį planą, detalus planas patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D-387, kuriuo suformuoti du žemės sklypai: vienas suformuotas prie UAB „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų, kitas – nuosavybės teisės atkūrimui.

Pažymėjo, kad B. M. turto paveldėtojo R. M. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. N. ir K. N. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę buvo svarstomas Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyriuje 2007 m. rugsėjo 12 d. vykusiame posėdyje (posėdžio protokolas Nr. Vl-28), tačiau R. M. nesutiko, jog nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį plotą būtų atkurtos pagal Plungės rajono savivaldybės parengtą detalųjį planą ir pageidavo, kad būtų grąžintas visas plotas kartu su nuomininku ir jo pastatais užimta žeme, o jei to negalima padaryti, prašė grąžinti vėliau pagal jo pareikštą valią. Pastebėjo, jog J. Č. sutiko sumažinti savo nuomojamo sklypo plotą. Vadovaujantis detaliuoju planu, B. M. paveldėtojams grąžinamos žemės plotas sudarė 1,1542 ha, o nuomininkui likusi žemės sklypo dalis – 0,5646 ha ploto. Teigė, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdyje nutarta likusią žemės dalį atkurti vėliau pagal B. M. paveldėtojo pasirinktus būdus, o R. M. buvo įpareigotas apsispręsti iki 2007 m. lapkričio 15 d. ir pareikšti savo valią.

Nurodė, kad iki šios dienos R. M. savo valios neišreiškė, buvo kviestas į posėdį, vykusį 2007 m. spalio 22 d., dėl perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skyrimo (duomenys neskelbtini), tačiau neatvyko.

A. T. M. ir R. M. 2008 m. kovo 13 d. raštu Nr. R3-326 buvo raginami apsispręsti ir pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, 2008 m. spalio 15 d. raštu Nr. R3-1385 buvo kviečiami atvykti dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai suteikimo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad A. T. M. ir R. M. pasirinkti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo kviečiami ir anksčiau: 2002 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 359, 2004 m. birželio 8 d., 2004 m. liepos 26 d. raštu Nr. 708, tačiau neatvykdavo ir valios nepareikšdavo.

Teigė, kad nesulaukus R. M. valios pareiškimo, Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2129 informavo, kad iki 2011 m. spalio 10 d. R. M. nepasirinkus priimtino nuosavybės teisių atkūrimo būdo už likusį negrąžintą žemės plotą, Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius būdą parinks pagal paskutinį pateiktą prašymą, t. y. 2003 m. kovo 31 d. prašyme nurodytą valią. Nurodė, jog Plungės ir Rietavo skyrius 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2321 kvietė R. M. į posėdį, vyksiantį 2011 m. lapkričio 18 d. dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal patvirtintą detalųjį planą, tačiau R. M. 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. spalio 12 d. raštais informavo, kad neatvyks ir kad prašo atstatyti nuosavybės teises į visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, jog atsižvelgiant į 2011 m. spalio 12 d. R. M. pareiškimą posėdis buvo atidėtas, R. M. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2635 buvo informuotas, kad atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra statiniai, negalima. Teigė, jog Plungės ir Rietavo skyriaus 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1779 kvietė R. M. į 2012 m. lapkričio 12 d. vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį, tačiau R. M. pateikė 2012 m. spalio 29 d. pareiškimą, kuriame išreiškė nepasitenkinimą dėl nuosavybės atkūrimo dviejuose sklypuose ir prašė nuosavybės teisių sprendimo priėmimo klausimo svarstymą atidėti.

Akcentavo, kad 2012 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu Plungės ir Rietavo skyrius, gavęs nurodymą paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą ir kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, nusprendė neatidėlioti nuosavybės atkūrimo klausimo ir priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei B. M. į tenkančią 1,7042 ha ploto dalį (buvęs savininkas J. N.), grąžinant natūra laisvą ir neužstatytą 1,1542 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (posėdžio protokolas Nr. 36PRT-216). Paaiškino, jog tokiu būdu pretendentei B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią žemės dalį iš buvusio savininko J. N. valdytos žemės (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Plungės ir Rietavo skyrius 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-2075 informavo R. M. apie priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S36-54 ir jį jam įteikė. Manė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. S36-54 priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl neturi būti panaikintas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu (I t., b. l. 145-153) pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pagrindiniu motyvu dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą Nr. S36-54 nurodė tai, jog jam nebuvo atkurta nuosavybė į visą išlikusį žemės sklypą, jis buvo išskaidytas į tris dalis, atsisakant atstatyti nuosavybę į viduriniąją dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kuri pagal valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. kovo 7 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 0,5646 ha ploto.

Teismas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas pasirašė, jog susipažino su Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M.“ Nr. 68-19627 projektu, kuriame nurodyta, kad Telšių apskrities viršininkas nusprendžia atkurti pilietei B. M. nuosavybės teises į buvusio savininko J. N. nekilnojamo turto dalį 1,8750 ha žemės, perduodant neatlygintinai natūra išlikusią laisvą neužstatytą 0,0313 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), iš bendro 0,1722 ha ploto žemės (1.1 punktas) bei perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1395 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1.2 punktas), o už 1,7042 ha – vėliau įstatymo nustatyta tvarka pagal pretendento pasirinktą būdą (1.4 punktas). Pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų nuginčytas ir negaliojantis.

Pagal Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) 2007 m. rugsėjo 12 d. protokolą Nr. V1-28 nustatė, jog pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 12 d. posėdyje dėl R. M. prašymo nagrinėjimo atkuriant nuosavybės teises nesutiko, kad nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esantį plotą būtų atkuriamos pagal Plungės rajono savivaldybės parengtą detalųjį planą ir pageidavo, jog būtų grąžintas visas plotas kartu su nuomininku ir jo pastatais užimta žeme. Jei to negalima padaryti, prašė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) suformuotus sklypus, o likusį plotą gražinti vėliau pagal jo pareikštą valią. Pareiškėjas dar nebuvo apsisprendęs ir žadėjo ieškoti lygiaverčio sklypo kitose Respublikos teritorijose. Dėl (duomenys neskelbtini) esančio sklypo susigrąžinimo kartu su nuomininku galimybių žadėjo aiškintis su teisininkais ir nesutiko, kad būtų grąžinama dalis sklypo. Taip pat pageidavo apžiūrėti ir pasirinkti lygiaverčius sklypus (duomenys neskelbtini).

Minėto posėdžio metu nutarta Telšių apskrities viršininko sprendimu atkurti nuosavybės teises į dalį buvusio savininko J. N. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės (duomenys neskelbtini), o likusią dalį atkurti vėliau pagal pretendento pasirinktus būdus. Taip pat nutarta, kad pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo turi apsispręsti iki 2007 m. lapkričio 15 d. ir informuoti Plungės žemėtvarkos skyrių.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2007 m. lapkričio 15 d. būtų pasirinkęs žemės, priklaususios J. N., grąžinimo B. M. būdą.

Nurodė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. kovo 7 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, adresu (duomenys neskelbtini), yra 1994 metais pastatytas 699,68 kv. m. bendro ploto pastatas – arkinis sandėlis, todėl akivaizdu, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra laisva (neužstatyta) žemė Atkūrimo įstatymo ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), prasme. Pažymėjo, kad pagal byloje pateiktą Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D2-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ trečio punkto išrašą, patvirtintas detalusis planas uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ nuomos teise priklausančio 1,7291 ha ploto (kitos komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo detaliuoju planu numatoma suformuoti du žemės sklypus: vienas reikalingo dydžio sklypas bus suformuojamas prie uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų, kitas sklypas suformuojamas nuosavybės teisės atkūrimui, perduodant neatlygintinai išlikusį natūra buvusioje vietoje. Įregistruoto žemės sklypo kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 25 patvirtintas Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2007 m. balandžio 6 d. Pastebėjo, kad byloje duomenų, jog šis detalusis planas būtų nuginčytas ir negaliojantis, nėra.

Pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. I-533-162/2008 pareiškėjas R. M. 2008 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 2 d. raštą Nr. S.8-1282, kuriuo atsisakyta B. M. atkurti nuosavybės teisę į paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą Telšių apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 2 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš motinos B. M.. Pažymėjo, jog 2008 m. liepos 2 d. gavo atsakovo atsakymą, kad Telšių apskrities viršininkas 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D-465 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), suformavo 0,5646 ha ploto sklypą UAB „Plungės Agnė“ pastatams eksploatuoti, o likusią sklypo dalį – 1,1542 ha dydžio sklypą suformavo B. M.. Nurodė, jog nesutinka su administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu ir atsakovo raštu, kuriame nurodyta, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į 0,5646 ha ploto žemės sklypą, kuris skirtas UAB „Plungės Agnė“ pastatams eksploatuoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis nustato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundo turinys bei pateikti priedai leido daryti išvadą, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. M. priklausiusį žemės sklypą nėra priimtas. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D-465 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“ patvirtino parengtų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (plotas 1,1542 ha), ir (duomenys neskelbtini) (plotas 0,5500 ha), planus žemės grąžinimui natūra, tačiau B. M. turto paveldėtojai jų nėra suderinę. Teismo nuomone, pareiškėjas nesutiko su administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų žemės sklypų planais. Pareiškėjas, nesutikdamas su suformuotų žemės sklypų ribomis nuosavybės teisių atkūrimui, savivaldybės administracijos sprendimus turi skųsti apskrities viršininkui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tik tada teismui. Pareiškėjo pateikti dokumentai įrodė, jog jis apskrities viršininkui neskundė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, jam sukėlusio teisines pasekmes, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje AS556-530/2008 pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. D-456 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“, kuriuo parengti detaliuoju planu suformuoti grąžinimui natūrą žemės sklypai: 1,1542 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto esantis (duomenys neskelbtini), nėra panaikintas ir yra galiojantis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2129 informavo pareiškėją, jog tenkinant B. M. turto paveldėtojų Teodoro A. M. ir R. M. prašymą atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra nuosavybėn laisvą ir neužstatytą žemę (duomenys neskelbtini), Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D-387 patvirtino detalųjį planą, kuriuo buvo suformuoti du žemės sklypai: 1,1542 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tenkinant pareiškėjo jau pareikštą valią savivaldybė parengė detalųjį planą ir atliko sklypų kadastrinius matavimus bei parengė kadastro duomenų bylas, todėl prašo atvykti suderinti parengtus dokumentus, kurių pagrindu priims sprendimą nuosavybės teisėms į J. N. valdytą žemę atkurti. Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45)-2321 pareiškėjas buvo kviečiamas į 2011 m. spalio 18 d. vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį, kurio metu buvo planuojama atkurti nuosavybės teises Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus parinktais būdais. Pareiškėjas 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. spalio 12 d. pareiškimais informavo, kad dėl asmeninių priežasčių į posėdį atvykti negalės, prašė žemę grąžinti natūra UAB „Bertašius ir partneriai“ išnuomotą žemės sklypą prie įmonei priklausančių pastatų bei informuoti, kokiais būdais numatoma atkurti nuosavybės teises B. M..

Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2635 dar kartą informavo, jog tenkinant B. M. turto paveldėtojų prašymus atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn laisvą ir neužstatytą žemę natūra (duomenys neskelbtini), Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D-387 patvirtino detalųjį planą, kuriuo suformuoti du žemės sklypai: 1,1542 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) ir kt. Plungės ir Rietavo skyriaus 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104)-1779 pareiškėjas buvo kviečiamas į 2012 m. lapkričio 12 d. vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 8 d. pareiškimu, kuriame vėl išreiškiamas nepasitenkinimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo dviejuose sklypuose, prašė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį atidėti.

Nurodė, kad pagal Plungės ir Rietavo skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos 2012 m. lapkričio 12 d. protokolą Nr. 36PRT-216, šiame posėdyje nutarta priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei B. M. į tenkančią 1,7042 ha ploto dalį, buvęs savininkas J. N., grąžinant laisvą ir neužstatytą 1,1542 ha. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,5500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2012 m. gruodžio 10 d.

Apibendrinęs tai, kas išdėstė, teismas teigė, jog Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 68-19627 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ B. M. (paveldėtojas pareiškėjas R. M.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 1,8750 ha žemės:

- perduodant neatlygintinai nuosavybėn natūra išlikusį laisvą ir neužstatytą 0,0313 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini);

- perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1395 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

- grąžinant natūra (laisvą ir neužstatytą) 0,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

- grąžinant natūra (laisvą ir neužstatytą) 1,1542 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad pagal Tvarkos 106 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, pilietis sutikimą su priimamu sprendimu patvirtina parašu; piliečiui neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jam nedalyvaujant (tvarkos 107 p.), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas, pranešęs apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo; piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

Atsižvelgęs į visą, ką išdėstė, teismas darė išvadą, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priimdama ginčijamą 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“, nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, neviršijo kompetencijos, taip pat ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas R. M. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 175-181) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimą Nr. S36-54; panaikinti 2002 m. vasario 4 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Viršininko įsakymą Nr. 215; pripažinti negaliojančia 2002 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį Nr. N68/2002-0015 tarp Telšių apskrities viršininko administracijos ir UAB „Plungės Agnė"; panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. D-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“; įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo šios bylos sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo išleisti naują įsakymą, kuriuo numatytų pareiškėjui nuosavybės visišką atkūrimą į visą likusią laisvą (neužstatytą) žemę (duomenys neskelbtini); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vadovą, gavus Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus naująjį įsakymą, įstatymo numatytais terminais priimti sprendimą dėl nuosavybės atstatymo B. M..

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo vedama nesilaikant ABTĮ nustatytos tvarkos. Posėdžio metu teismas ignoravo privalomąją posėdžio eigą – prisistačiusi kolegija suteikė žodį pareiškėjui, po to kalbėti buvo pakviesta atsakovo atstovė. Kalbant atsakovo atstovei pareiškėjas buvo pakviestas prie teisėjų stalelio, kur jam buvo paaiškinta, kad prie norimų prie bylos prijungti nuotraukų pareiškėjas turi užrašyti, jog tai jo fotografuota. Nurodė, kad kol pareiškėjas baigė rašyti, savo kalbą baigė atsakovo atstovė. Paaiškino, jog toliau buvo išvardyti byloje esantys dokumentai bei paskelbta, kad teismo posėdis baigtas. Tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės girdėti, ką kalba atsakovo atstovė, užduoti jai klausimus, pasinaudoti replikos teise bei pasakyti baigiamąją kalbą.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nes teismas tik išvardijo eilę aplinkybių, kurios neaišku, kuo siejasi su teisingu nuosavybės teisių atkūrimu, analizavo ne ginčo klausimus, ignoravo pareiškėjo argumentus bei turėjo išankstinį nusistatymą.

Pažymėjo, kad J. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dydis nėra šios bylos ginčo objektas, todėl negali būti sprendimo motyvu. Nei pareiškėjas, nei atsakovas neginčija abiejų ginčo šalių pripažįstamo ploto, todėl neaišku, kokiu tikslu teismas svarstė šiuos parametrus. Tuo labiau neaišku, kokią prasmę teismas įžvelgė specialiosiose žemės naudojimo sąlygose ir servitutuose. Nurodo, jog ginčas vyksta tik vienu klausimu – kodėl atsisakoma grąžinti visą laisvą žemę.

Pabrėžia, kad teismas be pagrindo analizavo Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 68-19627 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M.“. Paaiškina, jog žemės plotai, kurie atstatyti minėtu sprendimu, neturi jokios reikšmės teisme sprendžiamam klausimui nagrinėti. Nuosavybė į sklypus (duomenys neskelbtini) jau seniai atstatyta ir nekelia jokio konflikto, o ši nuosavybė buvo atkurta ne ginčo žemės ribų sąskaita, todėl niekaip nesusijusi su nacionalizuota nuosavybe (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad atsakovas sąmoningai delsė atstatyti nuosavybę į suformuotus sklypus (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad nuosavybės atstatymas turi būti įvykdytas vienu kartu, tokiu būdu atsakovas darė spaudimą pareiškėjui sutikti su jo nuosavybės išskaidymu. Pastebi, kad niekada nekeitė savo nuomonės dėl visos žemės nuosavybės atkūrimo (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo suprato, jog ne Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus, o Plungės rajono savivaldybės kaltė, kad pareiškėjui grąžinama ne visa žemė. Todėl atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirminiame skunde pareiškėjas prašė atsakovais įtraukti abi šias institucijas bei panaikinti ne tik Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, bet ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. D-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“, kurio tinkamai niekada nebuvo gavęs. Tačiau teismas atsisakė nagrinėti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, o tai pareiškėjui leido manyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas naikintinas net ir nepanaikinus savivaldybės įsakymo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nurodydamas statinio dydį – praktiškai 7 a. plotą, šioje vietoje neanalizavo pastato dydžio santykio su šiai dienai jo užimama teritorija – 54,46 a., tačiau konstatavo, jog tai yra arkinis sandėlis. Remdamasis protingumo kriterijumi nurodo, kad 7 a. pastato buvimas nėra pagrindu aplink jį užsiimti bet kokio dydžio grąžintinos žemės teritoriją, tuo tarpu šiuo atveju užimta teritorija aplink sandėlį padidinta net 8 kartus, nors realiai išsinuomotos žemės nuomininkas niekada nenaudojo ir galimai net pilnai nemokėjo nuomos mokesčio. Teismas taip pat nevertino ir to, kad sandėlis nėra kokia nors gamybos įmonė ar pramogų organizavimo vieta, jo pati prigimtinė funkcija yra sandėliuoti medžiagas ar įrenginius. Todėl teiginys, kad „<...> žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra laisva (neužstatyta) žemė Atkūrimo įstatymo ar Tvarkos prasme" yra neteisingas.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, kad teismas neįvertino to, kad pareiškėjas negalėjo skųsti detaliojo plano, taip pat neįvertino aplinkybių, jog atsakovas, rengdamas detalųjį planą, ignoravo pareiškėjo nuomonę. Nors detaliuoju planu suformuoti sklypai (duomenys neskelbtini) nėra nuginčyti ir detalusis planas nėra teismo panaikintas, tai negali būti pagrindu pareiškėjui neatstatyti nuosavybę i žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nuosavybė turi būti atstatyta, jei ne vientisa, tai išdalinta į tris sklypus, tuo labiau, kad tam šiandien realių pateisinamų priežasčių nėra – nuomininkas jau likviduotas, nors apie tai teismas ir nepasisakė.

Akcentuoja, kad teismas neteisingai konstatavo, jog J. N. (duomenys neskelbtini) priklausė iš viso tik 1,875 ha žemės, tuo tarpu J. N. nacionalizuota žemės dalis buvo didesnė ir sudarė 7,45 ha žemės. Informuoja, kad B. M. yra taip pat paveldėtoja savo senelio K. N. turėtos žemės dalies, kuri buvo 7,40 ha.

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas nevertino pareiškėjo pateiktų aplinkybių, tokių kaip: neteisėta 50 metų nuoma UAB „Plungės Agnė“, naujo nuomininko – J. B. UAB bankrotas, buvusių nuomininkų galimai likęs įsiskolinimas valstybei, ar nuoma buvo mokama į valstybės ar savivaldybės biudžetą, ar ji buvo teisėta ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą (II t., b. l. 2-6) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Taip pat nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą iš esmės pažymėjęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, neviršijo kompetencijos, todėl teisėtai Sprendimu Nr. S36-54 B. M. vardu atkūrė nuosavybės teises.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, turėjo išankstinį nusistatymą, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra laisva (neužstatyta) žemė.

Prieš pasisakydama dėl bylos esmės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo R. M. patikslinto skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ panaikinimo, o skundo dalį dėl likusių reikalavimų atsisakė priimti. Pareiškėjas tokios nutarties neskundė.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde, be reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M., suformulavo dar penkis reikalavimus – panaikinti 2002 m. vasario 4 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Viršininko įsakymą Nr.215; pripažinti negaliojančia 2002 m. vasario 22 d. sudarytą sutartį Nr. N68/2002-0015 tarp Telšių apskrities viršininko administracijos ir UAB „Plungės Agnė"; panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. D-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“; įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo šios bylos sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo išleisti naują įsakymą, kuriuo numatytų pareiškėjui nuosavybės visišką atkūrimą į visą likusią laisvą (neužstatytą) žemę (duomenys neskelbtini); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vadovą, gavus Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus naująjį įsakymą, įstatymo numatytais terminais priimti sprendimą dėl nuosavybės atstatymo B. M.. Šie reikalavimai buvo suformuoti pareiškėjo pradiniame skunde, tačiau teismas juos (šiuos reikalavimus) priimti atsisakė (I t., b. l. 57–61). Dėl nurodytų priežasčių, aptartieji apeliacinio skundo reikalavimai laikytini naujais reikalavimais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 6 dalis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Turint galvoje tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktus reikalavimus, nėra pagrindo juos laikyti susijusiais su tuo, kuris buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teismo priimto skundo apimtyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatos. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina B. M. 1991 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Plungės rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti buvusių savininkų J. N. (B. M. tėvo) ir K. N. (B. M. senelio) turėtą žemę (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta pretendento valia gauti žemės sklypą ūkyje, kuriame tuo metu gyveno, bei gauti kompensaciją (I t., b. l. 73). 1991 m. gruodžio 3 d. mirus B. M. jos įpėdiniai vyras A. T. M. ir sūnus R. M. 1992 m. sausio 26 d. ir 1992 m. sausio 28 d. prašymais patvirtino jos valią (I t., b. l. 74,75). 1992 m. rugsėjo 22 d., 1994 m. kovo 15 d., 1994 m. liepos 5 d., 1994 m. liepos mėn, 2003 m. sausio 28 d. ir 2003 m. kovo 31 d. prašymais A. T. M. ir R. M. koregavo pasirinktus nuosavybės teisių atkūrimo būdus (I t., b. l. 76-81). A. T. M. mirė 2008 m. spalio 8 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą detalizuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. Ginčui aktualios Tvarkos redakcijos 10 punkte buvo nustatyta, kad piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kai nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkūrimo būdą parenka šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus minėtas Tvarkos 10 punktas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad paskutinį kartą iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėjas savo valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pareiškė 2003 m. kovo 31 d., nurodydamas, jog už nacionalizuotą žemę, šiuo metu esančią į (duomenys neskelbtini) ribose, nori atgauti sklypus natūra (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Tvarkos 10 punktu buvo nustatytas tikslus terminas, iki kurio buvo galima pareikšti arba keisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Minėtas terminas nebuvo pratęstas ir yra galutinis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. M., pagrįstai vadovavosi 2003 m. kovo 31 d. B. M. turto paveldėtojo R. M. prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J. N. ir K. N. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M.“ iš esmės dėl to, jog skundžiamu sprendimu B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra 0,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,1542 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas buvo išreiškęs valią atkurti nuosavybės teises į vieną bendrą (vientisą) žemės sklypą, kuris apimtų ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Telšių apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M.“ Nr. 68-19627 B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 1,8750 ha ploto žemę iš buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir į jai tenkančią 3,88 ha ploto žemę iš buvusio savininko K. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad ginčijamas sprendimas Nr. S36-54 yra priimtas grąžinant buvusio savininko J. N. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę.

Nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjo 2003 m. kovo 31 d. prašymą, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. D-713 leido rengti detalųjį planą. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D2-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas. Pagal minėto įsakymo trečio punkto išrašą (I t., b. l. 84), patvirtintas detalusis planas uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ nuomos teise priklausančio 1,7291 ha ploto kitos komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo detaliuoju planu numatoma suformuoti du žemės sklypus: vienas reikalingo dydžio sklypas bus suformuojamas prie uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų, kitas sklypas suformuojamas nuosavybės teisės atkūrimui, perduodant neatlygintinai išlikusį natūra buvusioje vietoje. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 25 patvirtintas Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2007 m. balandžio 6 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šis detalusis planas negalioja, yra panaikintas ar nuginčytas.

Pažymėtina, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. vykusio nuosavybės teisių atkūrimo B. M. Plungės rajono žemėtvarkos skyriuje posėdžio metu buvo svarstoma dėl nuosavybės atkūrimo B. M. į: (duomenys neskelbtini) suformuotą 0,0313 ha ploto dalį grąžinant natūra, 0,1395 ha ploto naujo žemės sklypo perdavimą neatlygintinai (duomenys neskelbtini), minėtu detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) suformuotą 1,1542 ha ploto žemės sklypą ir (duomenys neskelbtini) suformuotą naują trūkstamo 0,5500 ha ploto žemės sklypą. Iš viso iš buvusio savininko J. N. valdytos žemės (duomenys neskelbtini) pretendentei B. M. turėjo būti atkurtos teisės į 1,8750 ha žemės plotą. Posėdžio dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. M. metu R. M. atsisakius suformuotų grąžinamų natūra žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas Telšių apskrities viršininko sprendimas Nr. 68-19627 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M." (I t., b. l. 87), kuriuo sugrąžinama nuosavybės teisės natūra į 0,0313 ha ploto žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) ir perduodama neatlygintinai naujas 0,1395 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu nuspręsta likusią dalį atkurti vėliau pagal B. M. paveldėtojo pasirinktus būdus, o R. M. buvo įpareigotas apsispręsti ir pareikšti savo valią iki 2007 m. lapkričio 15 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo projektą, sutiko su sprendimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas Telšių apskrities viršininko sprendimas Nr. 68-19627 būtų panaikintas ar nuginčytas, todėl laikytinas galiojančiu. Kartu atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog žemės plotai, kurie atstatyti 2007 m. rugsėjo 12 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-19627 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei B. M.", neturi jokios reikšmės teisme sprendžiamam klausimui nagrinėti, nes ši nuosavybė buvo atkurta ne ginčo žemės ribų sąskaita, todėl niekaip nesusijusi su nacionalizuota nuosavybe (duomenys neskelbtini). Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija nurodo, jog būtent minėtu 2007 m. rugsėjo 12 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-19627 B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 1,8750 ha ploto žemę iš buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kurios, kaip jau minėta pirmiau, dalį sugrąžino 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, o likusią dalį buvo nuspręsta grąžinti, kai R. M. pasirinks norimą būdą B. M. nuosavybės teisėms atkurti.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tvarkos 34 punkte. Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra žemę turėtoje vietoje galima tik tuo atveju, jei ji yra laisva, t. y. neužstatyta jokiais statiniais bei nepriskirtina valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (I t., b. l. 124-127) matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra užstatytas 1994 metais pastatytu 699,68 kv. m. bendro ploto pastatu – arkiniu sandėliu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas valstybės įmonės Registrų centro įrašas būtų nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, o tol, kol jis nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, toks valstybės įmonėje Registrų centre esantis įrašas laikomas teisėtu ir pagrįstu, juo nesivadovauti nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, kad angaras yra nusidėvėjęs ir netinkamas naudojimui, tokį teiginį paneigia pirmiau minėtas išrašas, kuriame nurodytas fizinis nusidėvėjimas – 26 proc., taip pat byloje pateiktos nuotraukos (t. I, b.l. 121). Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nėra laisva (neužstatyta) žemė ir priskirtina valstybės išperkamai žemei.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Kaip jau minėta pirmiau, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D2-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą. Pagal minėto įsakymo trečio punkto išrašą (I t., b. l. 84), patvirtintas detalusis planas uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ nuomos teise priklausančio 1,7291 ha ploto kitos komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo detaliuoju planu numatyta suformuoti du žemės sklypus: vienas reikalingo dydžio sklypas suformuojamas uždarajai akcinei bendrovei „Plungės Agnė“ priklausančių pastatų eksploatacijai, kitas sklypas suformuojamas nuosavybės teisės atkūrimui, perduodant neatlygintinai išlikusį natūra buvusioje vietoje. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę , natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o minėtas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D2-387 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad faktiškai tenkinti pareiškėjo reikalavimą (atkurti nuosavybės teises natūra į suformuotą vientisą žemės sklypą, kuris apimtų tris šiuo metu savarankiškais esančius žemės sklypus) nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Nors pareiškėjas teikia argumentus dėl detaliuoju planu suprojektuoto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) dydžio ir poreikio angaro eksploatavimui, kaip minėta, 2007 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. D2-387 nėra šios bylos vertinimo objektas. Taip pat pažymėtina, minėtu įsakymu suformuotas žemės sklypas skirtas statinių eksploatacijai, todėl vien ta faktinė aplinkybė, kad, kaip nurodo pareiškėjas, sklypo nuomininkui yra pradėta bankroto procedūra, teisiškai nėra reikšminga.

Teisėjų kolegija pastebi, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne kartą ragino pareiškėją išreikšti valią dėl nuosavybės teisių B. M. į likusį buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą žemės plotą, kurią būtų galima teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyti. 2011 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2129 (I t., b. l. 96) informavo pareiškėją, kad iki 2011 m. spalio 10 d. R. M. nepasirinkus priimtino nuosavybės teisių atkūrimo būdo už likusį negrąžintą žemės plotą, vadovaujantis Tvarkos 10 punkto nuostata atkūrimo būdą parinks Plungės ir Rietavo skyrius pagal iki 2003 m. balandžio 1 d. prašymuose nurodytą atkūrimo būdą.

Plungės ir Rietavo skyrius 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2321 (I t., b. l. 97) kvietė R. M. atvykti į posėdį, vyksiantį 2011 m. spalio 18 d. dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal patvirtintą detalųjį planą. Pareiškėjas 2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. spalio 12 d. raštais (I t., b. l. 98-99) informavo, kad neatvyks, ir prašė atkurti nuosavybės teises į visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į pareiškėjo prašymus, Plungės ir Rietavo skyrius posėdį atidėjo, o 2011 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.45.)-2635 (I t., b. l. 100) informavo pareiškėją, kad atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra statiniai, negalima, nes vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu grąžinama tik laisva (neužstatyta) žemė. 2012 m. spalio 19 d. Plungės ir Rietavo skyriaus raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-1779 (I t., b. l. 101) kvietė R. M. į 2012 m. lapkričio 12 d. vyksiantį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos posėdį, tačiau pareiškėjas 2012 m. lapkričio 8 d. elektroniniu paštu tik pateikė pareiškimą (I t., b. l. 102-103), kuriame išreiškė nesutikimą dėl nuosavybės atkūrimo dviejuose sklypuose ir prašė nuosavybės teisių sprendimo priėmimo klausimo svarstymą atidėti.

Pagal Plungės ir Rietavo skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo į žemę komisijos 2012 m. lapkričio 12 d. protokolą Nr. 36PRT-216 (I t., b. l. 104), šiame posėdyje nutarta priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą atkurti nuosavybės teises pilietei B. M. į tenkančią 1,7042 ha buvusio savininko J. N. žemės ploto dalį, grąžinant laisvą ir neužstatytą 1,1542 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,5500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas ginčijamas sprendimas Nr. S36-54 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. M., tokiu būdu pretendentei B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią žemės dalį iš buvusio savininko J. N. valdytos žemės (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, teisėjų sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises į vieną bendrą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užstatytas pastatu (arkiniu sandėliu), o galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kuris nėra laisvas (neužstatytas), teisės aktai nenumato.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl to, jog, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos bylos nagrinėjimo teisme nuostatos. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismas ignoravo privalomąją posėdžio eigą. Nurodė, jog prisistačiusi kolegija suteikė žodį pareiškėjui, po to – atsakovo atstovei, tačiau jai kalbant pareiškėjas buvo pakviestas prie teisėjų stalelio, kur jam buvo paaiškinta, kad prie norimų prie bylos prijungti nuotraukų pareiškėjas turi padaryti prierašą, tokiu būdu pareiškėjas neteko galimybės girdėti, ką kalba atsakovo atstovė, užduoti jai klausimus bei pasinaudoti replikos teise.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalį bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame nurodomas ginčo dalykas, pagrindai, ginčo ribos bei kitos esminės bylos aplinkybės. Po to žodis suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Kalbėjimo trukmė neribojama, tačiau teismo posėdžio pirmininkas gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų, jeigu šie nukrypsta nuo bylos esmės. Šalims (jų atstovams) gali būti užduodami klausimai: pirma klausimus užduoda teisėjas (teisėjai), po to – kitos šalys (jų atstovai). Po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus. Iš liudytojo paimamas atitinkamas pasižadėjimas. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji šalių prašymai.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 6 dalies nustatytos teismo posėdžio tvarkos, pareiškėjui buvo suteiktas žodis, leista užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Posėdžio garso įrašas taip pat patvirtina, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta prierašu prie prašomų prijungti prie bylos nuotraukų trumpai detalizuoti jas, tačiau tai buvo padaryta teismo posėdžio pabaigoje paskelbus byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl kolegija vertina, kad pareiškėjas negalėjo prarasti teisės girdėti kitų proceso šalių pasisakymų ir užduoti jiems klausimų. Be to, jei, pareiškėjo teigimu, jis negirdėjo dalies atsakovo atstovo paaiškinimų, iš teismo posėdžio protokolo nėra pagrindo spręsti, kad jam buvo užkirstas kelias paprašyti pakartoti, ko jis neišgirdo, užduoti jam rūpimus klausimus. Įvertinusi byloje esantį pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pažeistos procesinės pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, t. y. iš esmės buvo šališkas. Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtus pareiškėjo teiginius dėl teismo šališkumo vertina kaip įrodymais nepagrįstas prielaidas ir jas atmeta. Pažymėtina, kad proceso šaliai nepalankaus procesinio veiksmo atlikimas ar nepalankaus teismo sprendimo priėmimas savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas buvo šališkas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėję teisėjai galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų pagrindas abejoti teisėjų nešališkumu, ar kad yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriems esant teisėjas negali nagrinėti bylą.

Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas nevertino pareiškėjo pateiktų aplinkybių, tokių kaip: neteisėta 50 metų nuoma UAB „Plungės Agnė“, naujo nuomininko – J. B. UAB bankrotas, buvusių nuomininkų galimai likęs įsiskolinimas valstybei, ar nuoma buvo mokama į valstybės ar savivaldybės biudžetą, ar ji buvo teisėta ir kt., teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant byloje ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą šios faktinės aplinkybės nėra reikšmingos, jos nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisakys.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, joms taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasIrmantas Jarukaitis