Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2021 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 28 MGL (1400 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2024 m. gruodžio 1 d., apie 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), nepaklusdamas viešojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2, 4 punktuose, atliekančios Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK RS 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės V. V. teisėtiems reikalavimams nutraukti savo neteisėtus veiksmus, t. y. nepaisydamas duotų teisėtų reikalavimų atsitraukti, vengdamas sulaikymo, priėjo prie pareigūnės V. V. ir kumščiu sudavė jai į kairę veido pusę, padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, kairio skruosto srityje. Tokiu būdu A. B., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiai valstybės tarnautojai V. V. nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.??

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Šiame straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-190-648/2021).

Ši A. B. nusikalstama veika atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis A. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nusikalto būdamas teistu, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. B. baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 163-167). Kaltinamasis A. B. dirba, nukentėjusiajai V. V. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos ar bent jos dalies neatlygino, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino visiškai. A. B.kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartų aplinkybių visuma bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį neviršijantį sankcijos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, o paskyrus tik baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 p., 4 p.). Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 2 d. 00.00 val. iki 2024 m. gruodžio 3 d. 9.54 val. (2 t., b. l. 36-40, 48-50), tai yra dvi paros, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 444,75 Eur civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti už nukentėjusiosios V. V. 2024 m. gruodžio 2 d. – 2024 m. gruodžio 13 d. laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 93-95).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamais smurtiniais kaltinamojo A. B. veiksmais nukentėjusiosios V. V. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, V. V. 2024 m. gruodžio 2 d. – 2024 m. gruodžio 13 d. buvo nedarbinga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Be to, nukentėjusioji V. V. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (1 t., b. l. 53), prašydama iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, įvykio metu jos veidas buvo sužalotas, po kairės akies voku atsirado mėlynė, 2024 m. gruodžio 2 d. – 2024 m. gruodžio 13 d. buvo nedarbinga. Kaltinamojo A. B. nusikalstamais veiksmais buvo pažeminta, dėl sužaloto veido negalėjo eiti į viešumą, apsipirkti parduotuvėje, dėl ko teko prašyti artimųjų pagalbos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, į protingą abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyrą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje teismui jokių abejonių dėl to, kad nukentėjusioji V. V. dėl kaltinamojo A. B. jai padarytų sveikatos sužalojimų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai V. V. buvo padaryti sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, kairio skruosto srityje, smulki ovalios formos poodinė kraujosruva kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje pirmo delnikaulio projekcijoje, dešinės rankos antro piršto nago galo nulaužimas su panagės pažeidimu, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 126-129). Kaltinamasis veikė tyčia, panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji V. V. patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, gydantis sužalojimus, kurį laiką negalėjo gyventi sau įprasto gyvenimo, užsiimti darbine veikla (2024 m. gruodžio 2 d. – 2024 m. gruodžio 13 d. buvo nedarbinga), todėl už tai turi būti atlyginta. Be to, nukentėjusioji V. V. patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją – jaudinosi dėl subjaurotos savo išvaizdos, dėl sužalojimų pasekmių ateityje, dėl nesaugumo jausmo. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, į tai, jog kaltę pripažino visiškai. Atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusioji nepateikė pagrįstų duomenų, kad patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jos socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, o jos patirta neturtinė žala būtų ilgalaikio ir sunkaus pobūdžio. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamojo elgesį, jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį, V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 500 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Procesas dėl Klaipėdos teritorinės liginių kasos 27,15 Eur pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas, kaltinamajam A. B. visiškai atlyginus žalą (1 t., b. l. 65-67).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 2 d. 00.00 val. iki 2024 m. gruodžio 3 d. 9.54 val., tai yra dvi paras, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad šešios laisvės apribojimo bausmės dienos yra atliktos.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 444,75 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo A. B. 444,75 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 75 ct) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Nukentėjusiosios V. V. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai V. V. iš kaltinamojo A. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios V. V. civilinio ieškinio netenkinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės liginių kasos 27,15 Eur pareikšto civilinio ieškinio nutraukti, kaltinamajam A. B. visiškai atlyginus žalą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąją kalta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.