Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-4416-340/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
e2-4416-340/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01534-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Garant ProTech“
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Garant Safety“, uždaroji akcinė bendrovė „Prosolas“
Kategorijos
  • 2.5.35Pirkimas-pardavimas
  • 2.5.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. e2-4416-340/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01534-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35; 2.5.8.8, 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Garant ProTech“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Garant Safety“, uždaroji akcinė bendrovė „Prosolas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB „Garant ProTech“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovės priimtą sprendimą „Dėl pasiūlymo eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo“ bei įpareigoti atsakovę iš UAB „Prosolas“ išreikalauti papildomus dokumentus, įrodančius jo teisę atstovauti gamintojus, ir iš naujo vertinti jo galimybę vykdyti perkančiosios organizacijos turimo inventoriaus patikrą pagal galiojančius teisės aktus; teismui nusprendus, kad Pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai neužtikrina galimybės pasiekti viešojo pirkimo tikslą, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimą ir paskelbti naują konkursą su patikslintais reikalavimais tiekėjų kvalifikacijai vertinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdė supaprastintą atvirą pirkimą „Laivų ir katerių gelbėjimosi ir priešgaisrinės įrangos bei priemonių patikrų, priežiūros, remonto ir prekių teikimo“ paslaugoms įsigyti (Pirkimo Nr. 450838). Ieškovė dalyvavo Pirkime ir 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė pasiūlymą. 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 21-14-2722 atsakovė informavo ieškovę, kad pagal Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (toliau – EBVPD) pateiktą informaciją tiekėjų grupė atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu atsakovė pateikė informaciją dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo, kurio laimėtoju skelbiamas UAB „Prosolas“ pasiūlymas. 2019 m. spalio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė, siekiant įsitikinti tiekėjo UAB „Prosolas“ kvalifikacija ir pajėgumu pilnai vykdyti viešojo pirkimo sutartį, papildomai užklausti laimėjusio tiekėjo UAB „Prosolas“ apie jam suteiktas teises atstovauti gamintojus, išduodant atitinkamus patikros sertifikatus. Atsakovė 2019 m. spalio 14 d. informavo ieškovę, kad ieškovės pretenzija atmesta. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pretenzijos atmetimo, vadovaudamasi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikė ieškinį.

3. Ieškovė pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos ir Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, vykdant priešgaisrinių priemonių ir gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą, juridiniams asmenims nepakanka vien tik turėti šiai veiklai Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą atestatą. Bet kuris juridinis asmuo privalo turėti gamintojo įgaliojimus ir paslaugas atlikti tik pagal tų gamintojų patvirtintus techninius reikalavimus. Atsakovei susipažinimui pateikus laimėtoju paskelbto UAB „Prosolas“ pasiūlymą, kartu su pasiūlymu tiekėjas Pirkimo dokumentų 11.7 punkto reikalavimų (Tiekėjas turi turėti Lietuvos transporto saugos administracijos pažymėjimą-leidimą, patvirtinantį, kad gali tetikti laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo, gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo paslaugas) atitikčiai įrodyti, pateikia Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą raštą su priedais, kur viename iš jų, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakyme Nr. Vl-40 nurodoma, kad UAB „Prosolas“ suteikiama teisė vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo bei laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remonto, tikrinimo ir bandymo (gelbėjimosi valčių nuleidimo įrangos aptarnavimo ir remonto pagal gamintojų išduotus sertifikatus) veiklas, o 2018 m. vasario 26 d. įsakyme Nr. 2BE-77 nurodoma, kad UAB „Prosolas“ suteikiama teisė vykdyti laivų tik tų priešgaisrinių priemonių, kurių turi patvirtintus techninius reikalavimus, remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą. Ieškovė pažymi, jog kartu su pasiūlymu UAB „Prosolas“ nepateikė jokių gamintojų dokumentų, patvirtinančių, jog jam yra suteikiama teisė atstovauti vieną ar kitą gamintoją. Prie Pirkimo sąlygų pridėto Pirkimo–pardavimo sutarties projekto 3.1.2 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas atliktoms paslaugoms privalės suteikti 12 mėnesių garantiją, keičiamoms atsarginėms dalims – 24 mėnesių garantiją nuo suteiktų paslaugų galutinio perdavimo – priėmimo akto patvirtinimo dienos. Pažymėtina, kad atlikus įrangos patikrą, atitikties sertifikatą gali išrašyti tik gamintoją oficialiai atstovaujanti įmonė arba serviso stotis. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinama atliktos paslaugos kokybė ir suteikiamos perkančiosios organizacijos reikalaujamos garantijos. Perkančioji organizacija, siekdama pasiekti viešojo pirkimo tikslus, t. y sudaryti sutartį ne tik su formaliai minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiu tiekėju, bet ir užsitikrinti, kad tiekėjas tikrai yra pajėgus šią sutartį įvykdyti, privalėjo UAB „Prosolas“ paprašyti pateikti dokumentus, įrodančius, kad laimėtojas turi įgaliojimus atstovauti gamintojus ir tam reikalingas aptarnavimo stotis bei tam apmokytą personalą.

4. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija, vykdydama šį Pirkimą neatsižvelgė ir nesilaikė Lietuvos saugios laivybos įstatymo bei Tarptautinės jūrų teisės reikalavimų, dėl ko nugalėtoju paskelbtas tiekėjas negalės tinkamai įvykdyti sutarties ir taip nebus pasiekti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti tikslai.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti.

6. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai mano, kad perkančioji organizacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytais papildomais reikalavimais įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą, vykdydama šį pirkimą privalėjo nustatyti kvalifikacinius reikalavimus turėti ir pateikti perkančiajai organizacijai gelbėjimo plaustų ir pripučiamų gelbėjimosi liemenių gamintojų patvirtintus techninius reikalavimus ir gamintojoj išduotus sertifikatus, leidžiančius atlikti atitinkamos gelbėjimosi priemonių įrangos patikrą ir remontą. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad šio įstatymo ir: kitų teisės aktų normos netaikomos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo ir pakrančių apsaugos laivams. Vadovaujantis nurodytomis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatomis, perkančioji organizacija šiuo atveju neprivalo laikytis šiuo įstatymu nustatytų saugios laivybos bei jos valstybinės priežiūros ir administravimo reikalavimų, o tai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad perkančioji organizacija neprivalėjo pirkimo dokumentų kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatyti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatytų papildomų reikalavimų įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentų 11.7 p. nustatyti tiekėjo kvalifikaciniai reikalavimai yra teisingi, teisėti ir leidžiantys perkančiajai organizacijai pasiekti pirkimo tikslą – įsigyti tinkamas ir kokybiškas paslaugas, reikalingas, tarnybos vykdymui, t. y. pakrančių apsaugai skirtų laivų priešgaisrinių priemonių ir gelbėjimosi priemonių remontui, tikrinimui, bandymo veiklai.

7. Nurodo, kad trečiojo asmens UAB „Prosolas“ pasiūlymas atitinka klasifikacinius reikalavimus, todėl pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą neteisėtu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

8. Trečiasis asmuo UAB „Garant Safety“ atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovės UAB „Garant ProTech“ ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais bei palaiko ieškinio reikalavimus visa apimtimi.

9. Trečiasis asmuo UAB „Prosolas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10. Ieškovė pateikė teismui dubliką, o atsakovė – tripliką, kuriuose palaiko savo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. paskelbė ir vykdė supaprastintą atvirą pirkimą (CVP IS Nr. 450838) „Laivų ir katerių gelbėjimosi ir priešgaisrinės įrangos bei priemonių patikrų, priežiūros, remonto ir prekių teikimo“ paslaugoms įsigyti

12. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime.

13. 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu atsakovė CVP IS priemonėmis pateikė informaciją dėl pasiūlymo eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo, kurio laimėtoju skelbiamas UAB „Prosolas“ pasiūlymas ir nustatė 10 dienų atidėjimo terminą sutarties su laimėtoju pasirašymui.

14. 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovė CVP IS priemonėmis pateikė prašymą leisti susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu (su ta dalimi, kuri laikoma nekonfidencialia).

15. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovė pateikė UAB „Prosolas“ pasiūlymą susipažinimui.

16. Išnagrinėjusi UAB „Prosolas“ pasiūlymą, ieškovė padarė išvadą, kad šis laimėtoju paskelbtas Tiekėjas neturi įrangos gamintojų įgaliojimų vykdyti įrangos patikros ir priežiūros darbus, ir nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu paskelbti UAB „Prosolas“ pasiūlymą laimėjusiu, 2019 m. spalio 8 d. pateikė pretenziją atsakovei ir paprašė, siekiant įsitikinti Tiekėjo kvalifikacija ir pajėgumu pilnai vykdyti viešojo pirkimo sutartį, papildomai užklausti laimėjusio tiekėjo UAB „Prosolas“ apie jam suteiktas teises atstovauti gamintojus, išduodant atitinkamus patikros sertifikatus; pirkimo laimėtojui nepateikus teisės aktuose reikalaujamų dokumentų, prašė iš naujo vertinti UAB „Prosolas“ galimybę vykdyti perkančiosios organizacijos turimo inventoriaus patikrą pagal techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus.

17. 2019 m. spalio 14 d. atsakovė informavo, jog ieškovės pretenzija atmetama, kaip nepagrįsta.

18. 2019 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė ieškinį teisme.

19. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys iš esmės tinkamai pasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo tiekėjams dėl jų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, aiškinimo ir pirkimo laimėtojo – trečiojo asmens UAB „Prosolas“ kvalifikacijos vertinimo.

21. VPĮ 47 straipsnio nuostatos nustato bendruosius reikalavimus keliamiems kvalifikacijos reikalavimams. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą (VPĮ 47 str. 1 d.).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Pirkimo dokumentų 11.7 punktu nustatė reikalavimą tiekėjams turėti Lietuvos transporto saugos administracijos pažymėjimą–leidimą, patvirtinantį, kad gali teikti laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo, gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo paslaugas.

23. Trečiais asmuo UAB „Prosolas“ pateikė perkančiajai organizacijai Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą raštą su priedais, kur viename iš jų, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakyme Nr. Vl-40 nurodoma, kad UAB „Prosolas“ suteikiama teisė vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo bei laivų pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, įrenginių ir susijusių sistemų, jų dalių remonto, tikrinimo ir bandymo paslaugas (gelbėjimosi valčių nuleidimo įrangos aptarnavimo ir remonto pagal gamintojų išduotus sertifikatus).

24. Ieškovė neginčija, kad trečiojo asmens pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai atitinka Pirkimo sąlygų 11.7 punkto reikalavimus, tačiau, jos vertinimu, trečiojo asmens pateikti dokumentai nėra pakankami, nes kartu su pasiūlymu UAB „Prosolas“ nepateikė jokių gamintojų dokumentų, patvirtinančių, jog jam yra suteikiama teisė atstovauti vieną ar kitą gamintoją.

25. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 38 ir 39 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai įmonėms, siekiančioms vykdyti ar vykdančioms priešgaisrinių priemonių ir gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą. Įstatymo 38 straipsnyje įtvirtinti bendrieji reikalavimai tokią veiklą vykdančioms įmonėms: 1) turėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų vandens transporto, pagalbinių plaukiojimo, gelbėjimo, remonto, bandymo, matavimo, ryšio, krovos, povandeninių techninių darbų priemonių ir sertifikuotos įrangos, kurių reikia atestuojamai veiklai vykdyti ir kurios turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus; 2) turėti kvalifikuotų specialistų, išmanančių atestuojamą veiklą ar jos dalį reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius dokumentus ir technologijas, turinčių darbo patirties srityje, kurios veiklą nori vykdyti; 3) turėti įmonės veiklos (gamybinio proceso) aprašą ir jos (jo) valdymo schemą; 4) turėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas gamybines ar kitokias patalpas, kurios reikalingos atestuojamai veiklai ar jos daliai vykdyti; 5) turėti įmonės vadovo paskirtą darbuotoją, atsakingą už atliekamų darbų kokybę.

26. Įstatymo 39 straipsnyje įtvirtinti papildomi reikalavimai įmonėms, vykdančioms gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą. Tokia veikla užsiimančios įmonės privalo turėti 1) gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuotos ir patikrintos gelbėjimosi priemonės bei 2) gamintojo išduotus sertifikatus, leidžiančius atlikti atitinkamos gelbėjimosi priemonių įrangos patikrą ir remontą. Reikalavimai laivų priešgaisrinių ir gelbėjimosi priemonių remontui, patikrai ir bandymams įtvirtinti Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatuose (patvirtinti LR Susiekimo ministro 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 3-304(1.5 E)) bei Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS). Gamintojų, Saugios laivybos administracijos ir laivo savininkų atsakomybės įtvirtintos IMO (Tarptautinės jūros organizacijos) priimtos rezoliucijos A.761(18) 6 dalies 1-3 punktuose, kur aiškiai įtvirtinta, kad: 1) gamintojai privalo užtikrinti, kad jų pagaminti plaustai gali būti adekvačiai aptarnauti pagal šias rekomendacijas; 2) saugios laivybos administracija atsakinga už periodines patikros stočių patikras, nustatant jų atitiktį šioms rekomendacijoms ir už paslaugų, kurių kokybė turi atitikti reikalavimus, užtikrinimą atliekant auditą vietoje; 3) Laivų savininkai atsakingi už užtikrinimą, kad visi plaustai atitinkantys gyvybės gelbėjimosi įrangą yra patvirtinti ir yra tikrinami tinkamais intervalais, patvirtintose aptarnavimų stotyse.

27. Remiantis SOLAS III/20.8.1.1 8 punkto reikalavimais (su nuoroda į rekomendacijų dėl gelbėjimosi plaustų aptarnavimo stočių sąlygas (rezoliucija A.761(18)), kiekvieno gelbėjimosi plausto, pripučiamos gelbėjimosi liemenės ir jūrinės evakuacinės sistemos turi būti tikrinamos įgaliotose serviso stotyse, kurios turi kompetenciją juos aptarnauti ir turi atitinkamas serviso patalpas, ir naudoja tik kvalifikuotą personalą.

28. Pagal Nuostatų 4.6 punktą laivų įrenginių gamintojo įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, gavę rašytinį laivų įrenginių gamintojo įgaliojimą vykdyti konkrečias užduotis pastarojo vardu. Įgalioto atstovo pareigos įtvirtintos Nuostatų 27-28 punktuose. Iš to darytina išvada, kad Nuostatuose (jų prieduose) įtvirtintų įrenginių patikrą gali atlikti tik pats gamintojas arba jo įgaliotas atstovas.

29. Pirkimo dokumentų 11.7 punkte Tiekėjo kvalifikacijai įvertinti atsakovė nurodė pateikti Lietuvos transporto saugos administracijos pažymėjimą–leidimą ar kitą lygiavertį dokumentą, patvirtinantį, kad tiekėjas gali teikti laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo, gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo paslaugas, tačiau, ieškovės vertinimu, pagal pateiktus Lietuvos Respublikos ir Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus vykdant priešgaisrinių priemonių ir gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymo veiklą, juridiniams asmenims nepakanka vien tik turėti šiai veiklai Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą atestatą. Bet kuris juridinis asmuo privalo turėti gamintojo įgaliojimus ir paslaugas atlikti tik pagal tų gamintojų patvirtintus techninius reikalavimus.

30. Teismas pažymi, kad ieškovė savo ieškinį pagrindžia plečiamai aiškindama Pirkimo sąlygų 11.7 punktą. Byloje nėra duomenų, kad iki perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ieškovė ginčytų šį Pirkimo sąlygų punktą dėl jo tariamo prieštaravimo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 38 ir 39 straipsnių nuostatoms arba reikalautų paaiškinti šį punktą dėl jo neaiškumo, netikslumo ar pan.

31. Pažymėtina, jog dėl teismų teisės ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo suformuota nuosekli kasacinio teismo praktika. Teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010). Iš šios praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (pvz., teismas netaiko VPĮ nuostatų dėl pretenzijos ar ieškinio padavimo terminų, jei paaiškėja ar nustatoma, kad savo teisių gynybai užtikrinti tiekėjui nebuvo suteikta privalomos informacijos). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).

32. Ieškovės argumentas, kad pagal Pirkimo sąlygų 11.7 punktą pateikti tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nėra pakankami tiekėjo kvalifikacijai įrodyti, Pirkimo laimėtojas turėjo pateikti papildomus įrodymus apie jo pasirengimą tinkamai vykdyti pirkimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 38 ir 39 straipsnių ir kitų aktų reikalavimus, savaime neįrodo, jog Pirkimo sąlygų 11.7 punktas yra netinkamai suformuluotas ir akivaizdžiai neteisėtas. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ex officio svarstyti dėl Pirkimo sąlygų 11.7 punkto pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ir atitinkamų teisinių pasekmių taikymo.

33. Ieškovė iš esmės siūlo vertinti tiekėjų kvalifikaciją ne pagal pirkimo dokumentuose įtvirtintas sąlygas, bet pagal norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika bylose dėl perkančiųjų organizacijų sprendimo pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimus tiekėjams dėl jų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, teisėtumo yra pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 nutarė pakeisti ankstesnius kasacinio teismo praktikos precedentus dėl VPĮ 34 straipsnio taikymo, bei suformulavo tokias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles: 1) perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo; 2) jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus; 3) tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų); 4) jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą.

34. Nurodytos teismų praktikos kontekste ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais byloje pareikštam ieškiniui išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

35. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas teismui nepateikta (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos po teismo sprendimo įsitiesėjimo (CPK 150 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-423⁸ straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Garant ProTech“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo atmesti.

Po teismo sprendimo įsiteisėjimo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė