Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1461-513/2018, kuria civilinė byla pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei I. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės grąžinta nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo priimtas ieškovo E. L. ieškinys atsakovei I. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriame ieškovas teismo prašė: 1) atidalyti žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į dvi lygias dalis po 10 arų ieškovui ir atsakovei taip, kaip bus nurodyta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; 2) atidalyti nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, kurio baigtumo procentas 52, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant jį ieškovui; 3) atidalyti pastatą – pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vandens gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini), juos priteisiant atsakovei; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo 43 431 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovas ieškinyje taip pat pareiškė prašymus skirti ekspertizę žemės sklypo, nebaigto statyti gyvenamojo namo, pastato – pirties, pastato – šiltnamio, kitų inžinerinių statinių – tvoros, vandens gręžinio, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, įpareigoti atsakovę iki teismo nustatyto termino įleisti matininkus į žemės sklypą, kad jie galėtų atlikti geodezinius matavimus bei parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, arba įpareigoti atsakovę pateikti tokį projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai (turtinio ar neturtinio pobūdžio) kyla ginčo išsprendimo atveju. Pagal kasacinio teismo praktiką ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant bendraturtei (atsakovei) pinginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę bendrosios dalinės nuosavybės teisę, nepagrįstai teismo įvertintas kaip neturtinio pobūdžio.

6.2. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo, kai pareiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne natūra, o priteisiant vienam iš bendraturčių piniginę kompensaciją už nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Sutiktina su Klaipėdos apygardos teismo motyvais, kurių pagrindu civilinė byla grąžinta apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teistumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ieškinio, pareikšto dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismingumo klausimas.

11. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei I. D. perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nustačius, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti 82 867 Eur vertės turtą viršija CPK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytą keturiasdešimties tūkstančių eurų sumą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi konstatavęs, kad tokio pobūdžio ginčas laikytinas neturtiniu, todėl nagrinėtinas apylinkės teisme, o prašoma priteisti 9 150 Eur suma (kompensacija už didesnį indėlį įsigyjant žemės sklypą), nekeičia rūšinio teismingumo, bylą, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, grąžino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

12. Pagal CPK 26 straipsnį visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Juose įtvirtintos bylos, teismingos apygardos teismams arba konkrečiai Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmajai instancijai. Vienas tokių atvejų – kuomet ieškinio suma yra didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13. Apeliantės teigimu, ieškovo reikalavimai yra turtiniai, o Klaipėdos apygardos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai įvertino ginčo pobūdį, vadovavosi klausimui neaktualia kasacinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija ir, vadovaujantis ja, panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

14. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – ieškovas ieškiniu prašo žemės sklypą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius, įsigytus šalims gyvenant kartu (vedant bendrą ūkį), padalyti lygiomis dalimis (vadovaujantis lygių dalių prezumpcija).

15. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018 ).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo teisinis reguliavimas (juo sukeliamos teisinės pasekmės) patvirtina Klaipėdos apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytą motyvą, kad pareišktu ieškiniu iš esmės nesiekiama įgyti daugiau turto ir (ar) turtinės naudos, nei ieškinį pareiškusiam asmeniui priklausė iki kreipimosi į teismą dienos, todėl vertinti tokį reikalavimą, kaip esantį turtinio pobūdžio, nepriklausomai nuo to, kad jis susijęs su turto (jo padalijimu), nėra teisinio pagrindo. Kitokios išvados nesuponuoja nei apeliantės skunde nurodytos kasacinio teismo nutartys (dėl skirtingų bylų ratio decidendi), nei tai, kad nagrinėjamu atveju, ieškovo įsitikinimu, nesant galimybių lygiomis dalimis padalinti ginčo turtą ir jam padalijimo būdu įgyjant didesnės vertės turtą (1/2 žemės sklypo ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kai ieškovei – 1/2 žemės sklypo bei kitus statinius) ieškinyje prašoma atsakovei iš ieškovo priteisti atitinkamo dydžio kompensaciją, nes toks atvejis vertintinas kaip vienas iš atidalijimo būdų (variantų) (CK 4.80 str. 2 d.), nesukuriantis prielaidų spręsti apie dalijamo turto santykio disproporciją (siekį gauti papildomą turtinę naudą) ir (ar) kilusį ginčą dėl kompensacijos (jos dydžio). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai įvertino ginčo pobūdį ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį civilinės bylos teismingumo klausimu.

17. Be to, nors rūšinį civilinių bylų teismingumą gali pakeisti kiti ieškinyje reiškiami reikalavimai (CPK 33 str. 4 d.), nagrinėjamu atveju spręstina, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas, prašydamas padalyti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą, siekia įgyti (iš atsakovės prisiteisti) 9 150 Eur sumą, įrodinėdamas, kad jo indėlis į žemės sklypą, prašomą padalyti lygiomis dalimis, yra didesnis nei atsakovės. Tokio dydžio reiškiamas turtinis reikalavimas neatitinka CPK 26 straipsnyje įtvirtintų išimčių (CPK 27 str. 1 p. įtvirtintos ieškinio sumos dydžio), todėl teisėtai Klaipėdos apygardos teismo nevertintas kaip pagrindas apygardos teismui nagrinėti bylą pagal ieškovo ieškinį.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, ginčo pobūdį ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.