- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-115-616/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00066-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Regina Pocienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- Ž. K.
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Algimanto Valantino,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų 6 mėnesiams;
- pagal BK 262 straipsnį 1 000 MGL (37 660 eurų) dydžio bauda;
- pagal BK 266 straipsnio 1 dalį 1 000 MGL (37 660 eurų) dydžio bauda;
- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį arešto bausme 20 parų;
- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos jas apimant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš Ž. K. nuspręsta išieškoti 17,41 eurų proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ž. K. (toliau – ir Ž. K. arba nuteistasis) pripažintas kaltu ir nuteistas:
1.1. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad žemės sklypo teritorijoje ir statiniuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų r., nuo nenustatyto laiko iki 2017-05-24, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent: neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. krūmyne buvusioje statinėje – 5,556 g metamfetamino ir ten buvusiame rudo stiklo butelyje – 245 g metamfetamino bei namo sandėliuke buvusiame 5 l talpos plastikiniame bakelyje – 2,928 g metamfetamino ir ten buvusiame 3 litrų talpos stiklainyje – 48,802 g PMMA (parametoksimetamfetamino);
1.2. pagal BK 266 straipsnio 1 dalį už tai, kad žemės sklypo teritorijoje ir statiniuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų r., nuo nenustatyto laiko iki 2017-05-24, neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) – krūmų ir miško masyve buvusiame butelyje neteisėtai laikė I kategorijos pirmtaką (prekursorių) – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną);
1.3. pagal BK 262 straipsnį už tai, kad žemės sklypo teritorijoje ir statiniuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų r., nuo nenustatyto laiko iki 2017-05-24, neteisėtai laikė įrenginius narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti – dujų balioną su degikliu ir užveržiamu metaliniu dangčiu uždengtą savadarbį metalinį indą, skirtus ir pritaikytus psichotropinėms medžiagoms gaminti;
1.4. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad žemės sklypo teritorijoje ir statiniuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų r., nuo nenustatyto laiko iki 2017-05-24, neteisėtai disponavo šaudmenimis – neturėdamas leidimo namo sandėliuke laikė šaudmenis – 49 vnt. šovinių „Luger“ (9x19 cm dydžio);
1.5. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad žemės sklypo teritorijoje ir statiniuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Zarasų r., nuo nenustatyto laiko iki 2017-05-24, neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: nenustatytu laiku ir nenustatytomis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo B kategorijos nešaunamąjį ginklą, t.y. templinį arbaletą „NFZ50“ (templės įtempimo jėga tarp 200N ir 1200 N) ir iš jo skirtas šaudyti 6 strėles, kol šiuos daiktus ir medžiagas kratos metu laikotarpyje nuo 2017-05-24 19.50 val. iki 2017-05-25 03.23 val. rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti: už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, jas apimant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
2.2. Nurodo, jog teisme prisipažino gaminęs ir laikęs psichotropines medžiagas, tačiau nežinojo jų kiekio, nes jų nesvėrė. Anksčiau cheminėmis operacijomis neužsiminėjo ir niekada nebuvo gaminęs psichotropinių medžiagų, todėl savo primityviais veiksmais nebaigė gaminti psichotropinių medžiagų. Ne iki galutinio produkto pagaminta psichotropinė medžiaga nebuvo nei vartota, nei realizuota ir jis tokio tikslo neturėjo, todėl veiksmais reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Nesuvokė, kad disponuoja psichotropinėmis medžiagomis ir šią aplinkybę patvirtina jo veiksmai, pastebėjus sodyboje sumontuotas vaizdo stebėjimo kameras, t .y pastebėjęs tokias kameras, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sunaikinti chemines medžiagas ir savo cheminės veiklos rezultatą.
2.3. Jo asmenybė yra charakterizuojama teigiamai: ankščiau neteistas, turi tvirtus socialinius ryšius. Nuo 2004 m. yra susituokęs su D. M. (K.), turi dvi dukras, rūpinasi motina, kuriai dėl sveikatos būklės (neįgalumo) reikalingi specialieji poreikiai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Iki suėmimo dirbo ir užtikrino šeimai pragyvenimo šaltinį. Jo veiklos sritis – statybų darbai, tai patvirtina jam išduotas verslo liudijimas užsiimti šia veikla 2018 metais ir jis tinkamai atliko savo darbą. Sutuoktinė D. K. pradėjo verstis individualia veikla nuo 2018 m. kovo 19 d., todėl jos pajamos negali užtikrinti normalaus šeimos pragyvenimo lygio. Iki 2018 metų jis taip pat vykdė legalią veiklą, todėl šeimos pragyvenimo šaltinis visada buvo legalus, pajamos apskaitytos. Jis niekada neturėjo jokių pajamų iš nusikalstamos veiklos, o jo nevykę eksperimentai su rastomis cheminėmis medžiagomis jokios materialinės naudos nei jam asmeniškai, nei jo šeimai, nei kitiems asmenims nedavė. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo aktyvus (duomenys neskelbtini) narys, dalyvaudavo šios organizacijos veikloje, 2016 m. baigė (duomenys neskelbtini) mokymo kursus ir įgijo teisę laikyti (duomenys neskelbtini) egzaminą. Jis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja.
2.4. Apelianto nuomone, jo nurodytų aplinkybių visuma rodo mažesnį jo padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą. Ilgalaikis jo izoliavimas itin neigiamai paveiktų jo santykius su šeima (dėl ilgalaikio buvimo laisvės atėmimo vietoje žmona, dukterys, mama ilgam netektų jo teikto pragyvenimo šaltinio, susilpnėtų jų socialiniai ryšiai). Jis suvokia, kad elgėsi nusikalstamai ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi, teigia, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados dėl nuteistojo Ž. K. kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Nuteistasis šioje dalyje nuosprendžio neginčija, tačiau prašo už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
5. Teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
6. Nuteistojo Ž. K. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje yra nepagrįstas.
7. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kai pagal bylos medžiagą konstatuojama, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės, išskyrus disponavimą nešaunamuoju ginklu, nepripažino, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose kaltę pripažino iš dalies, parodymus keitė ir esmines aplinkybes pripažino iš esmės tik verčiamas objektyvių jo kaltės įrodymų. Tačiau net ir tada nuteistasis bandė sušvelninti savo padėtį ir tvirtino, kad jis nežinojo psichotropinių medžiagų kiekio, nes jų nesvėrė, t. y. iš esmės neigė tyčia neteisėtai disponavęs labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Tokia šio nuteistojo pozicija nelaikytina prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Taigi teismas pagrįstai konstatavo nesant nuteistojo Ž. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
8. Apeliantas Ž. K. savo skunde nurodo, jog nesutinka su jam paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dydžiu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
10. Ž. K. šioje byloje nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 262 straipsnyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikaltimus, numatytus BK 11 straipsnio 3, 4, 6 dalyse, priskiriamus tyčiniams atitinkamai nesunkiems, apysunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, taip pat baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė gana išsamius apibendrintai visų bausmių skyrimo nuteistajam Ž. K. motyvus: nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tiesiogine tyčia padarytos baigtos penkios nusikalstamos veikos, nėra Ž. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų, jis praeityje neteistas. Teismas, skirdamas bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo, įvertino ir tai, kad jo gamintų ir laikytų psichotropinių medžiagų kiekis daugiau kaip tris kartus viršija labai didelį kiekį, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
11. Nuteistojo Ž. K. prašymas skirti švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą, bausmę, t. y. mažesnę, negu minėtos straipsnio dalies sankcijos minimumas, negali būti tenkinamas. Kaip jau minėta, pirmiausia teismams suteikta galimybė švelninti bausmę vadovaujantis BK 62 straipsniu. Remdamasis BK 62 straipsnio nuostatomis, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinių prielaidų Ž. K. taikyti BK 62 straipsnio, juolab nėra jokių išimtinių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Beje, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas.
12. Už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą įstatymas nustato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas šio procesinio sprendimo 9 punkte, paskyrė Ž. K. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bei nustatė bausmės dydį lygų sankcijos vidurkiui, t. y laisvės atėmimą 12 metų 6 mėnesiams. Būtent Ž. K. gamintų ir laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis ir šios veikos pavojingumas, turėjo esminės reikšmės pirmosios instancijos teismui skiriant bausmę.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai Ž. K. paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau, susipažinus su bylos medžiaga, konstatuotina, jog skundžiamu nuosprendžiu Ž. K. paskirtos bausmės dydis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nėra adekvatus (proporcingas) jo įvykdytai nusikalstamai veikai, t. y. pirmos instancijos teismas neišsamiai įvertino Ž. K. įvykdyto nusikaltimo ir asmens pavojingumą:
13.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimai, susiję su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plėstis narkomanijai ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp nepilnamečių, dažnai padaromi savanaudiškais tikslais ar kartu su kitais nusikaltimais. Už šių nusikaltimų padarymą įstatymo leidėjas numato griežtas bausmes, todėl skiriant jas reikalaujama, kad teismai tiksliai laikytųsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų, atsižvelgtų į padarytų nusikaltimų pobūdį bei skaičių, medžiagų kiekį, jų poveikio žmogui ypatybes, kaltininko asmenybę, jo vaidmenį darant nusikaltimus ir kt. Iš byloje esančių faktinių duomenų nustatyta, jog metamfetaminas, kuris sudaro kaltinimo pagrindą dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimo, buvo rastas rudo stiklo butelyje, jame esančiame klampiame skystyje. Specialistė S. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog šiame skystyje yra 245 gramai gryno metamfetamino, tai yra produktas, tačiau jis naudojamas miltelių pavidalu ir šiuo atveju medžiaga dar turėjo būti gryninama. Draudžiama medžiaga, kurios kiekis 2,5 karto viršijo „Narkotikų ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 105 punkte nustatytą labai didelio kiekio požymį nebuvo galutinai pagaminta, juolab išplatinta, ir tai leidžia spręsti, kad Ž. K. padaryta veika šiuo atveju, pagal savo pobūdį vertinama kaip mažiau pavojinga.
13.2. Be to, apeliacinės instancijos teismui nuteistasis Ž. K. su apeliaciniu skundu ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu pateikė papildomus duomenis apie Ž. K. šeimos sudėtį, verslo vykdymą ir mokesčių mokėtojų registro duomenis, darbdavio rekomendacijas ir jo socialinį aktyvumą, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui. Nustatyta, jog Ž. K. yra vedęs, šeimoje augina dvi dukras, prižiūri sergančią motiną, iki suėmimo dirbo ir iš esmės iki 2018 m. kovo 19 d. vienintelis išlaikė šeimą. Apelianto pateiktas (duomenys neskelbtini) pažymėjimas rodo, kad Ž. K. yra jos narys ir dalyvauja organizacijos veikloje. 2016 m. balandžio 6 d. Kauno (duomenys neskelbtini) sąjungos išduotas (duomenys neskelbtini) mokymo kursų baigimo pažymėjimas pavirtina, kad A. K. baigė (duomenys neskelbtini) mokymo kursus ir įgijo teisę laikyti (duomenys neskelbtini) egzaminą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Ž. K. yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijęs jaunųjų ūkininkų specialybę, jam suteikta traktorininko, vairuotojo, medžėjo ir šaltkalvio kvalifikacija, kurią tobulino VšĮ (duomenys neskelbtini) universitete. Taip pat teismui pateikta ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopija, jam 2018 m. išduoto verslo liudijimo kopija ir statybos remonto darbų užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, MB „(duomenys neskelbtini)” rekomendacijos. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie ankstesnį Ž. K. teistumą ir galimai padarytus kitus nusikaltimus, leidžia spręsti, jog nusikaltimų darymas nebuvo jo dėsningas elgesys ir tai mažina nuteistojo pavojingumą.
14. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 13 – 13.2 punktuose, darytina išvada, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, pirmą kartą teisiamam asmeniui, skiriant bausmę turi būti kreipiamas didesnis dėmesys bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo Ž. K. prašymas sušvelninti bausmę yra pagrįstas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. K. laisvės atėmimo bausmę minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam terminui – dešimčiai metų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pakeitus bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, keistinas ir galutinis bausmių bendrinimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti:
Ž. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, šią bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, ir Ž. K. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.