Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-05-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-2684-892/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
e2YT-2684-892/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00489-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
UAB „Vilniaus vandenys“
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2684-892/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00489-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei Julijai Džiaugei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinius faktus, kad pareiškėjas UAB ,,Vilniaus vandenys“ įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į: automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini); nuotekų avarinis rezervuarą, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. buvo pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), statinio sudedamosios dalys išvardintos 1P formoje, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos registro Nr. 41/29236, ilgalaikio turto kortelė Nr. 1100838, valdymas prasidėjo 2007 m. liepos 19 d. ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 3373, Privažiavimo kelių ir stovėjimo aikštelių priežiūros darbai - 7 priedas prie pareiškimo. 1987 m. buvo pastatytas nuotekų avarinis rezervuaras, adresu (duomenys neskelbtini), statinio sudedamosios dalys išvardintos 1C formoje, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos registro Nr. 44/1368770, ilgalaikio turto kortelė Nr. 75878, valdymas prasidėjo 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu, apžiūros aktai – 8 priedas prie pareiškimo. Statiniams pareiškėjo iniciatyva ir lėšomis buvo atlikti kadastriniai matavimai ir sudarytos Nekilnojamo turto kadastro duomenų bylos, kurios yra teikiamos kartu su šiuo pareiškimu, tačiau nebuvo įregistruotas šių Statinių savininkas, valdymo ir nuosavybės forma. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra veikiantis ūkio subjektas ir pagal savo paskirtį valdo turtą – inžinerinius vandentiekio ir nuotekų tinklus bei jiems aptarnauti reikalingus kitus statinius (privažiavimo kelius, stovėjimo aikšteles ir avarinius nuotekų rezervuarus) ir įrenginius juos aptarnauja, remontuoja ir prižiūri. Statinius pareiškėjas yra įgijęs iš Vilniaus miesto savivaldybės bei perėmęs ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktais, t. y. turto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, statiniai yra apskaityti pareiškėjo balansinėje apskaitoje, kaip tai matyti iš ilgalaikio turto kortelių. Pareiškėjas yra viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ir šiuos Statinius eksploatuoja, aptarnauja, valdo sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau nei 10 metų. Visą valdymo laikotarpį tinklais nepertraukiamai yra tiekiamas vanduo ir tvarkomos nuotekos. Statiniai yra būtini Vilniaus miesto ir rajono vandentvarkos sistemai tinkamai funkcionuoti. Taip pat pareiškėjas per daugiau nei 10 metų nepertraukiamos statinių eksploatacijos atliko šių statinių remonto bei priežiūros darbus ir užtikrino šiame pareiškime nurodytų statinių tinkamumą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Statiniai yra bendros vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo sistemos dalis, todėl yra reikalingi tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste. Be to, statiniai yra specialiosios paskirties objektai ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą Statinių eksploatavimą, jų saugumo ir prevencijos užtikrinimą. Taip pat pažymėjo, kad kol pareiškėjas nėra teisėtas statinių savininkas, jis negali investuoti į jų rekonstrukciją, renovaciją ir plėtrą. Pabrėžė, kad daugelis šių statinių jau yra susidėvėję ir tokia rekonstrukcija, renovaciją ar plėtra yra būtina, siekiant ir toliau statinius naudoti pagal jų paskirtį. Pareiškėjui nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti statinius pareiškėjo nuosavybėn. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šiuos statinius ar jų dalis, šias aplinkybes patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi jokios informacijos apie Statinių priklausymą tretiesiems asmenims ar kitų asmenų daiktines teises į juos. Pareiškėjui nėra žinoma apie asmenis, kurie į statinius turėtų daugiau teisių, negu pats pareiškėjas. Nuo statinių eksploatacijos pradžios, statiniai pareiškėjo yra prižiūrimi, eksploatuojami, remontuojami ir valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savi. Pabrėžė, jog per visą statinių valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto nėra pareiškę

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkinimui ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui ir prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į pareiškime išdėstytas aplinkybes.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į nurodytą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime sutiko su pareiškimu, bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

6. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė Julija Džiaugė palaikė reikalavimą, prašė tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje nustatyta, jog pareiškėjos steigėjai ir pavadinimai ne kartą keitėsi: 1944 m. rugpjūčio 23 d. – 1973 m. kovo 31 d. laikotarpiu pareiškėjo teisinė forma ir pavadinimas buvo „Vandens“ Trestas (rus. Trest „Vodokanal“), 1973 m. balandžio 1 d. – 1991 m. kovo 26 d. laikotarpiu pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas buvo Vilniaus Teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, 1991 m. kovo 27 d. – 1995 m. rugpjčio 20 d. laikotarpiu pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas buvo „Vilniaus valstybinė vandens tiekimo įmonė“, 1995 m. rugpjūčio 21 d. – 2002 m. rugsėjo 31 d. laikotarpiu pareiškėjo teisinė forma ir pavadinimas buvo specialios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“; nuo 2002 m. spalio 1 d. iki dabar pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas yra uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.

8. 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1528V Vilniaus miesto savivaldybė patvirtinto UAB „Vilniaus vandenys“ priklausiusio nekilnojamojo turto sąrašą, kuriuo pareiškėja grindžia pareiškime nurodytų nekilnojamojo turto objektų valdymo pradžią. Pareiškėjas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė dokumentus, patvirtinančius statinių eksploataciją, remontą bei valdymą. Iš 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1528V matyti, kad į SP UAB „Vilniaus vandenys“ balansą neatlygintinai perduotas nuotekų avarinis rezervuaras (ilgalaikio turto kortelės Nr. 075878) ir privažiavimo kelias su aikštele (asfalto danga)(ilgalaikio turto kortelės Nr. 1100838).

9. Pareiškėjas siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nuotekų avarinį rezervuarą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

10. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatyta, kad rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1987 m. Šis statinys yra valstybei priklausančiame žemės sklype. Duomenų apie tai, kad minimas statinys būtų parduotas ar kitokiu teisiniu pagrindu perėjęs pareiškėjo nuosavybėn, nėra. Iš Rezervuaro plovimo aktų matyti, kad pareiškėja eksploatuoja, valdo bei remontuoja šį statinį kaip savą. 2020 m. balandžio 17 d., 2021 m. gegužės 14 d. apžiūros aktuose nurodyta, kad nuotekų siurblinės avarinio rezervuaro būklė gera, stogas ir sienos nesutrūkinėję, paviršinio vandens nepraleidžia, planuojamas perdažymas.

11. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 2007 m., kuomet buvo baigta statyti vandens kėlimo siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini), ir priklausanti pareiškėjui. Automobilių stovėjimo aikštelė yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso valstybei ir yra išnuomotas pareiškėjui siurblinės statybai. Automobilių stovėjimo aikštelė yra reikalinga vandens kėlimo siurblinės aptarnavimui. Duomenų apie tai, kad minima automobilių stovėjimo aikštelė būtų parduota ar kitokiu teisiniu pagrindu perėjusi pareiškėjo nuosavybėn, nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas eksploatuoja, valdo bei remontuoja šį statinį kaip savą. Automobilių aikštelės valdymas prasidėjo 2007 m. liepos 19 d. ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 3373.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

13. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomus statinius pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdu. Byloje taip pat nenustatyta, kad statiniai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šiuos statinius būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į minėtus objektus (automobilių stovėjimo aikštelę ir nuotekų rezervuarą)(CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

16. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys nereiškė pretenzijų dėl statinių nuosavybės teisės. Byloje taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie bylos nagrinėjamą buvo paskelbta viešai).

17. Teismo įsitikinimu, turi būti įvertinta ir tai, kad minėti statiniai yra bendros vandentvarkos perdavimo, skirstymo bei teikimo sistemos dalis ir yra reikalingas tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus rajone. Be to, pareiškėjo nurodyti statiniai yra specialiosios paskirties objektai, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą statinių eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą. Jokie kiti asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad jie patys būtų kokiu nors būdu prižiūrėję, remontavę, eksploatavę šį statinį ir siektų tapti šio statinio savininkais, prisiimti atsakomybę už tinkamą statinio priežiūrą, užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą ar nuotekų šalinimą.

18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelę ir nuotekų avarinį rezervuarą pareiškėjas pradėjo valdyti teisėtai ir valdo juos sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų.

19. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti nuosavybės teisių į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nuotekų avarinį rezervuarą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nuotekų avarinį rezervuarą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė