Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-196-440/2017 pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei E. E. K. dėl skolos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Ieškovas 2015-11-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 99 918,96 Eur dydžio skolos, kildinamos 2012-11-30 ir 2014-01-08 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kuriais vekselio davėjas V. J. besąlygiškai įsipareigojo kreditoriui R. U. iki vekseliuose nustatytos datos atitinkamai sumokėti 170 000 Lt ir 175 000 Lt (iš viso 345 000 Lt arba 99 918,6 Eur), pagrindu ir procesinių palūkanų priteisimo iš V. J. paveldėtojos (V. J. mirė 2014-03-24) E. E. K. (Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjui R. U. pratęstas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti skolininko V. J. palikimą priėmusiems įpėdiniams; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis palikta nepakeista). Ieškovas nurodė, kad dėl skolos pagal vekselius priteisimo kreipiasi bendra tvarka, nes atsakovė nereaguoja į jo raginimus apmokėti vekselius, o Lietuvos Respublikos Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. J. 2015-10-20 nutarimu atsisakė išduoti vykdomuosius įrašus.Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi sustabdė bylos pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei E. E. K. nagrinėjimą iki bus išspręsta byla Nr. 06-1-03054-14 nagrinėjama baudžiamąja tvarka (t. 1, b. l. 133-134), kuri pradėta pagal E. E. K. pareiškimą dėl veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nustačius, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-03054-14 pareikštas įtarimas ir R. U. (ieškovui) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl reikalavimo 2014-01-08 vekselyje įrašytos 50 683,5 Eur sumos sumokėjimo bei pridėto galbūt suklastoto tikro 2014-01-08 paprastojo neprotestuotino vekselio, pažymint, kad ikiteisminiame tyrime atliekamas tyrimas ir dėl 2012-11-30 vekselio. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-12-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-03054-14 dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl vekselio suklastojimo įtariamųjų R. U. ir J. K. atžvilgiu, nesurinkus duomenų, kad jie būtų prisidėję prie 2014-01-08 vekselio suklastojimo ar žinojo apie vekselio suklastojimo aplinkybes) numatytų nusikalstamų veikų (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 16, b. l. 5–47). Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-01-24 nutarimu E. E. K. 2017-01-05 skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-12-22 nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, atmestas (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 16, b. l. 60–67). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi atmestas E. E. K. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-12-22 nutarimo ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-01-24 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo bei pavedimo atlikti ikiteisminio tyrimą kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 16, b. l. 92–96). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-03 nutartis palikta nepakeista (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 16, b. l. 115–122).Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2017-02-28 teisme gautas patikslintas ieškovo ieškinys, kuriame, atsižvelgiant į ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-03054-14 nustatytą aplinkybę, jog 2014-01-08 V. J. pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis suklastotas, ieškinio reikalavimas sumažintas iki 49 235,4 Eur (170 000 Lt) pagal 2012-11-30 vekselį.Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, 2017 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – ieškovui iš atsakovės priteisė 49 235,4 Eur dydžio skolą pagal 2012-11-30 vekselį ir procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantei nesutinkant su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 str. 1, 2 d.).Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo grindžia V. J. 2012-11-30 išrašytu vekseliu ir jame nurodytu besąlyginiu vekselio davėjo įsipareigojimu R. U. sumokėti 170 000 Lt sumą. Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, nurodo, kad 2012-11-30 vekselis yra suklastotas. Apeliantės teigimu, šią aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovo ieškinio reikalavimų dalies (pagal 2014-01-08 vekselį) atsisakymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.Priešingai nei teigia apeliantė, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos negalima spręsti apie 2012-11-30 vekselio suklastojimo faktą. Į bylą pateiktų specialisto išvadų turinys patvirtina, kad rankraštinius įrašus „V. J.“ eilutėje „(parašas, vardas, pavardė)“ 2012-11-30 paprastajame vekselyje (pagal kurį V. J. įsipareigojo sumokėti 170 000 Lt R. U.) parašė ir šalia pasirašė V. J. (t. 1, b. l. 115–118) (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-09 specialisto išvada Nr. 11Š-108 (15)), taip pat, kad 2012-11-30 paprastajame vekselyje 170 000 Lt sumai, eilutėje „(parašas, vardas, pavardė)“ esantys įrašai „V. J.“ ir parašas yra parašyti po to, kai buvo išspausdintas šioje vietoje esantis tekstas „Šį paprastą neprotestuotiną vekselį pasirašė“, blanko linija ir žemiau jos – „(parašas, vardas, pavardė)“ (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-03-31 specialisto išvada Nr. 11Š-24 (16), 11Š-57)) (t. 1, b. l. 141–143). Apeliantė įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y., kad V. J. 2012-11-30 vekselio nepasirašė, į bylą nepateikė, taip pat nenurodo, kuri kita ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis šiuo aspektu patvirtina apeliantės įrodinėjamą poziciją (CPK 178 str.). Vekselio suklastojimo fakto, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina (negali patvirtinti) ir apeliantės nurodomi teiginiai dėl ikiteisminiame tyrime liudytojos R. V. duotų parodymų apie popieriaus lapų su V. J. parašais ir spaudais perdavimo J. K., kuris pagal šioje byloje nustatytus duomenis buvo pažįstamas tiek su ieškovu R. U., tiek su vekselio davėju V. J.. Pažymėtina, kad iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-12-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03054-14 (kuris paliktas nepakeistas (žr. į šios nutarties 21 p.)) turinio nustatyta, kad liudytoja apklausta R. V. nurodė, jog 2015 m. gegužės mėn. darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rūšiuojant dokumentus, rado ne daugiau kaip tris vienetus, tuščius, A4 formato, balto popieriaus lapus, kurių apačioje buvo uždėtas antspaudas „Ūkininkas V. J.“ bei šalia pasirašytas V. J. parašas. Jai ant tuščių lapų pasirašė V. J. bei uždėjo savo antspaudą, kad ji galėtų jais pasinaudoti, kuomet jai reikės teikti prašymą dėl išmokų gavimo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Tušti lapai su V. J. antspaudu ir parašu jai buvo nereikalingi ir ji juos 2015 m. gegužės mėn. atidavė J. K., kuomet jis atvyko pas ją į darbovietę, nes ji veda J. K. ūkio apskaitą. Taip pat dėl J. K. pateiktų tuščių lapų papildė, kad V. J. spaudas su parašu, kiek pamena, buvo uždėtas lapo apačioje, dešinėje pusėje arba per vidurį. Kairėje pusėje V. J. uždėti spaudą ir pasirašyti negalėjo, nes visus dokumentus ataskaitose pasirašydavo dešinėje pusėje arba per vidurį. Tokius nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytus R. V. parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga – liudytojo apklausos protokolai (t. 2, b. l. 40–42; t. 14, b. l. 136–139). Savo ruožtu nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto vekselio turinio matyti, kad antspaudas „Ūkininko V. J. ūkis“ uždėtas kairėje lapo pusės apačioje. Be to, kaip minėta, specialisto išvadoje, kuri byloje nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, nurodyta, kad paprastajame vekselyje 170 000 Lt sumai, eilutėje „(parašas, vardas, pavardė)“ esantys įrašai „V. J.“ ir parašas yra parašyti po to, kai buvo išspausdintas šioje vietoje esantis tekstas „Šį paprastą neprotestuotiną vekselį pasirašė“, blanko linija ir žemiau jos – „(parašas, vardas, pavardė)“. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje apklaustas J. K. neneigė, kad R. V. jam po V. J. mirties perdavė tuščius lapus su antspaudu, vardu, pavarde, parašu, tačiau šiuos lapus pastarasis nurodo suplėšęs ir išmetęs. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad minėti tušti popieriaus lapai nebuvo (negalėjo būti) panaudoti 2012-11-30 vekseliui surašyti, o kartu ir paneigia apeliantės argumentus dėl vekselio suklastojimo fakto. Be to, nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas liudytoja apklausti R. V., atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kurias ji neva turėjo patvirtinti (disponavimas neužpildytais A4 formato lapais su V. J. parašais ir ūkininko antspaudais, kuriuos, po V. J. mirties, perdavė J. K.), nepažeidė rungimosi principo, neteisėtai neapribojo jos teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo, nes tokio pobūdžio aplinkybės nėra ginčo dalykas ir negali patvirtinti vekselio suklastojimo fakto (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovo reikalavimas atmestinas jam tinkamai nesivadovavus ĮPVĮ įtvirtintu reglamentavimu – nesikreipus į atsakovę dėl 2012-11-30 vekselio apmokėjimo, taip pat į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog vekselio gavėjas nerealizavo vekselių ĮPVĮ nustatyta tvarka nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta ĮPVĮ, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieškovas dėl tam tikrų aplinkybių nepasinaudojo vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį.Iš kasacinio teismo formuojamos praktikos spręstina, kad įrodinėjimo naštos paskirstymas nagrinėjant bylas dėl skolos priteisimo vekselio pagrindu, kuomet nepasinaudota supaprastintu skolos išieškojimo būdu, priklauso nuo to, ar vekselis atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 str.). Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Tais atvejais, kai kyla ginčas dėl vekselio apmokėjimo, kai sudarytas vekselis atitinka ĮPVĮ išvardytus rekvizitus, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).2012-11-30 vekselio išrašymo metu galiojusioje ĮPVĮ 77 straipsnio redakcijoje buvo įtvirtinta, kad paprastajame vekselyje turi būti nurodyti šie rekvizitai: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodoma, kad 2012-11-30 vekselis neatitinka ĮPVĮ keliamų reikalavimų (CPK 178 str.). Tokios išvados negalima daryti ir iš į bylą pateikto Lietuvos Respublikos Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. 2015-10-20 nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (t. 1, b. l. 8) turinio, iš kurio spręstina, kad notarinis įrašas dėl 2012-11-30 vekselio neišduotas dėl to, kad buvo pateikta advokato patvirtinta vekselio kopija, o ne dėl aplinkybių, susijusių su vekselio rekvizitų trūkumais. Atsižvelgiant į tai, taip pat į vekselio abstraktų pobūdį, suponuojantį besąlygišką įsipareigojimą sumokėti vekselyje nurodytą sumą jame nurodytam asmeniui nurodytu terminu, neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo, konstatuotina, kad būtent atsakovei kilo pareiga ginčyti įsipareigojimą sumokėti pinigus, t. y. priešieškiniu reikalauti pripažinti jį negaliojančiu, ir įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Be to, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016).Iš bylos duomenų spręstina, kad pats V. J. daugiau nei metus laiko (nuo vekselio išrašymo dienos (2012-11-30) iki jo mirties datos (2014-03-24)) nesiėmė jokių veiksmų, siekiant nuginčyti vekselį. Be to, nors apeliantė skunde (taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) teigia, kad vekselio davėjas pinigų iš ieškovo negavo, V. J. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl, tikėtina, parašas ant vekselio išgautas pasinaudojus jo būkle, apgaulės būdu ar darant jam įtaką, tačiau, nurodydama tokius argumentus, nesiėmė priemonių ginčyti 2012-11-30 vekselį (jo sudarymą), nepateikė įrodymų, paneigiančių prievolės pagal vekselį atsiradimą (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė buvo pateikusi priešieškinį dėl 2012-11-30 paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau jis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovei E. E. K., jai nepašalinus 2017 m. balandžio 21 d. nutartyje nustatytų trūkumų, t. y. per nustatytą terminą nepateikus duomenų apie savo bei šeimos turtą ir pajamas ir nesumokėjus 1 000 Eur dydžio žyminio mokesčio. Savo ruožtu, vekselyje nurodytas įsipareigojimas sumokėti pinigus, sudarantis prievolės turinį, pats savaime neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str.), todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo spręsti dėl vekselio (ne)galiojimo, nesant pareikšto savarankiško reikalavimo byloje (CPK 135 str., 143 str., 265 str., 301 str. 1 d., 312 str.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai (ieškinio dalies pagal suklastotą vekselį atsisakymas, duomenų apie pinigų perdavimo faktą V. J. nebuvimas (nepateikimas) ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo atliktas reikšmingų aplinkybių nustatymo, įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo pažeidimus, lėmusius neteisėto ir (ar) nepagrįsto sprendimo priėmimą. Kaip minėta, ikiteisminiame tyrime nenustatyti 2012-11-30 vekselio suklastojimo požymiai, o į bylą nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti priešingai, todėl vien tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje atsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo pagal 2014-01-08 vekselį, negali būti laikomas pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus, kaip grindžiamus suklastoto dokumento pagrindu, juolab kad ikiteisminis tyrimas R. U. atžvilgiu nutrauktas (2016-06-20 prokuroro nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00243-16 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d., nenustatyto asmens, kuris galbūt nuklastojo 2014-01-08 vekselį, atžvilgiu). Taip pat pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, laikytina, kad ne ieškovas turėjo įrodyti pinigų perdavimo V. J. faktą, tačiau atsakovė įrodyti, kad neturi mokėti pagal vekselyje nurodytą įsipareigojimą, tačiau šios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, t. y. neginčijo (nenuginčijo) vekselio teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, kuria remiasi apeliantė teigdama, kad ieškovas turėjo įrodyti pinigų perdavimo faktą, buvo sprendžiama dėl paskolos sutarties pagrindu atsiradusios prievolės grąžinti joje nurodytą sumą, kai pačioje paskolos sutartyje neatsispindėjo pinigų perleidimo faktas, o nagrinėjamoje byloje įsipareigojimas sumokėti pinigus įtvirtintas vekselyje, kuris atitinka ĮPVĮ keliamus reikalavimus (rekvizitus), ir kuris yra galiojantis (nenuginčytas), todėl dėl skirtingų ratio decidendi minėta kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamu atveju nesivadovautina. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsakingai ir kruopščiai tikrinti šioje civilinėje byloje esančius ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis, tačiau nenurodo, ką konkrečiai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kokie duomenys (įrodymai), atskleidžiant jų turinį, ir (ar) kokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus ir (ar) išvadas ir (ar) patvirtina apeliantės argumentus (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), todėl tokių teiginių teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo paskirtį ir apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, negali būti patikrintas apeliacine tvarka. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų atsakovei sprendimą, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo išvadų. Apeliantei tinkamai neįrodžius savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ir (ar) juos vertino neatidžiai, netinkamai, nėra ir pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, t. y. kad 2012-11-30 vekselį pasirašė V. J., iš ikiteisminio tyrimo duomenų negalima daryti išvados apie šio vekselio suklastojimo faktą, o byloje nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti tokią išvadą, taip pat atsakovei neginčijant (nenuginčijus) 2012-11-30 vekselio teisėtumo, konstatuotina, kad esant galiojančiam ir nenuginčytam vekseliui, atsakovė, kaip V. J. paveldėtoja, turi pareigą sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ieškovui V. U., kaip vekselio gavėjui (CPK 178 str., 185 str.).Apeliantė skunde nesutinka su teismo paskaičiuotomis procesinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jos kaltės, o dėl ikiteisminio tyrimo, dėl kurio buvo sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritarimas tokiai apeliantės pozicijai pažeistų procesinių palūkanų paskirtį – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat ir tokių palūkanų kompensacinę funkciją, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nei įstatyme (CK 6.37, 6.210 str.), nei teismų praktikoje nenustatyta, kad procesinių palūkanų skaičiavimui įtakos turėtų bylos nagrinėjimo trukmė. Esminės aplinkybės, kurios turi būti nustatytos procesinėms palūkanoms priteisti – ieškovo prašymas, bylos iškėlimo teisme momentas, procesinių palūkanų dydis, suma, nuo kurios jos skaičiuotinos. Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje reiškė prašymą iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos, o pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimą, pagrįstai 5 proc. procesines palūkanas ieškovui iš atsakovės priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.10 str. 1 d.). Mažinti teismo priteistas procesines palūkanas ir (ar) jų nepriteisti apskritai, nesudaro pagrindo ir apeliantės argumentai, kad paties ieškovo veiksmai, kreipiantis į teismą su ieškiniu, o ne į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, lėmė tokių palūkanų atsiradimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi, nes atsakovė geruoju prievolės pagal vekselį nevykdė, o vykdomąjį įrašą atsisakyta išduoti dėl to, kad atsakovas tuo metu neturėjo vekselio originalo (vekselio originalas buvo paimtas pagal 2015-04-15 kratos protokolą FNTT). Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagrįstai savo teises gynė teisme ir turėjo teisę į procesinių palūkanų priteisimą ieškinio tenkinimo atveju (CK 6.37 str. 2 d.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas 2017-08-10 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, esant atmestam apeliaciniam skundui ir joms (išlaidoms) neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytų dydžių (817,6 Eur x 1,3), priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės E. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.