Telšių apylinkės teismo sprendimas

2022-08-19 · Civilinė byla Nr. e2-3253-1112/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-19
Bylos Nr.
e2-3253-1112/2022
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00398-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
M. Č.
Atsakovas
I. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3253-1112/2022Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00398-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 19 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Linai Erlickienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

trečiajam asmeniui M. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. Č., dėl tėvo valdžios apribojimo būdo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2871-1048/2018 dalyje dėl tėvų valdžios ribojimo ir neterminuotai apriboti motinos valdžią I. L. dukters G. V. atžvilgiu.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2871-1048/2018 buvo taikytas I. L. laikinas motinos valdžios apribojimas dukters G. V. atžvilgiu. Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3087-1112/2021 pratęstas laikinas motinos valdžios ribojimas I. L. nepilnametės dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas priimdamas sprendimą konstatavo, kad po laikino motinos valdžios ribojimo I. L. elgesys nepasikeitė, t. y. neišnyko laikinojo motinos valdžios ribojimo pagrindai: atsakovė netinkamai atlieka motinos pareigą rūpintis dukra ir dalyvauti jos ugdyme, tačiau kartu nėra pagrindo išvadai, kad I. L. požiūris į dukrą nebegali keistis. 2022 m. kovo 7 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad 2021 m. gruodžio 13 d. numatytos priemonės lauktų rezultatų nedavė, situacija I. L. šeimoje iš esmės liko nepakitusi. 2022 m. balandžio 6 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautame Akmenės paramos šeimai centro pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. ir dukters G. V. ryšys silpsta, tačiau tai suprasdama mama elgiasi pasyviai, nesiekia glaudesnio, dažnesnio bendravimo su dukra. Paslaugas teikiančių specialistų manymu, I. L. nesuinteresuota susigrąžinti dukrą G. V. Dėl I. L. abejingumo, reto bendravimo su nepilnamete dukra, nenoro keisti gyvenimo būdo, jos ryšys su dukra G. V. yra susilpnėjęs. G. V. iš atsakovės buvo paimta dėl jos nusišalinimo nuo dukters nepriežiūros, tinkamos, saugios aplinkos vaikui nesukūrimo, polinkio alkoholiui, atsisakymo priimti specialistų pagalbos bei nebendravimo su vaiku. Visos šios nurodytos priežastis iki šiol nepasikeitė. Kadangi I. L. dukrai nesudaro tinkamų, saugių sąlygų augti šeimoje, nesprendžia dukters susigrąžinimo klausimo, nepriima specialistų pagalbos, nesistemingai bendradarbiauja su dukra ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis, Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad I. L. vengia vykdyti konstitucinę mamos pareigą rūpintis vaiku, todėl tikslinga jai neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukters atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovė I. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2022 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinime prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Kadangi atsakovė apie teismo procesą ir teismo posėdžius buvo tinkamai informuota, juose be svarbių priežasčių nedalyvavo, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo atstovas Audriui Klišauskui teismo posėdžio metu palaikė pateiktą ieškinį. Nurodė, kad teismo sprendimu buvo laikinai ribota I. L. motinos valdžia G. V. atžvilgiu, vieną kartą teismas pratęsė laikino ribojimo terminą, tačiau situacija nesikeitė ir net pablogėjo: atsakovė nusišalino nuo bendravimo su dukra, bendravimas nenuoseklus, išliko grėsmės dėl nesaugios aplinkos, nes I. L. bendrauja su smurtaujančiu asmeniu, neteikia išlaikymo dukrai. Atsakovės šeimai buvo teikiamos priežiūros paslaugos, vyko atvejo vadybos posėdžiai, jų metu konstatuota, kad mama nusišalino nuo bendravimo su dukra, ryšys vis silpnėja, atsakovė nesuinteresuota susigrąžinti dukrą. Gauti duomenys iš policijos, kad I. L. ir T. K. šeimoje vyksta konfliktai, galimai naudojamas smurtas prieš atsakovę, keisti gyvenimo būdo nesiruošia. Situacija tik pablogėjo, gyvenimas su smurtaujančiu asmeniu neužtikrina saugių sąlygų, G. V. turi sveikatos sutrikimų ir jautriai reaguoja į smurtą. Vaiko mama nesidomi nei vaiko sveikata, nei ugdymo rezultatais, nei vaiko poreikiais, bendravimas daugiau vyko globėjos iniciatyva. Mano, kad yra pagrindas keisti apribojimo būdą ir apriboti motinos valdžią neterminuotai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. Č. nurodė, kad globoja G. V. ir sutinka toliau ją globoti. Vaiko bendravimas su mama beveik nutrūkęs, mama paskambina kartą per kelias savaites, nesidomi dukters gyvenimo pokyčiais. Vaikas jos nebevadina mama, nebenori važiuoti pas mamą. I. nesiekia su dukra daugiau bendrauti, bijo vaiko reakcijos, rėkimo, ir nežino, kad vaiko būklė jau yra pasikeitusi, G. jau kuris laikas nevartoja vaistų ir yra ramesnė. Patirtas stresas G. išbalansuodavo, sukeldavo pyktį ir jau antri metai tokių reakcijų nebėra. Ji prašydavo I., kad prižiūrėtų G. po pietų. Anksčiau jos daugiau bendravo ir piešdavo, atlikdavo užduotis, o šią vasarą nieko kartu nebeveikia, pieštukų net neištraukia iš kuprinės, laiką leidžia telefone. Bendravimas vyko labiau jos iniciatyva. Mama nesilanko vaiko renginiuose, nežino, kad G. mokyklos būrelyje dainuoja. Vaikas nori mamos dėmesio, bet mama pažadus paskambinti ne visada išpildydavo, vaikas nusivildavo. G. buvo labai jautri, ypač į pakeltą toną. Šiais metais mama jokio išlaikymo neteikia, praeitais metais, kai G. palikdavo pas ją, nupirkdavo kokį daiktą, drabužį, bet paskutinį kartą padovanojo megztuką per Kalėdas. I. anksčiau sakydavo, kad susigrąžins G., bet paskutiniu metu tokių ketinimų nei išsako, nei savo veiksmais rodo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra M. V. ir atsakovė I. L. (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2011 m. vasario 1 d. išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini)).

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2871-1048/2018, be kita ko, neterminuotai apribota atsakovo M. V. tėvo valdžia jo nepilnametės dukros G. V. atžvilgiu; laikinai apribota motinos I. L. valdžia jos nepilnametės dukros G. V. atžvilgiu. Teismas nustatė, jog atsakovė yra įsitikinusi, kad jos sesuo sugeba geriau už ją pačią pasirūpinti jos dukra, ir šia nuostata vadovaujasi. Toks atsakovės elgesys yra nebrandus, nederamas ir savanaudiškas artimųjų atžvilgiu, bet dar negali būti vertinamas kaip darantis ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškas nesirūpinimas vaiku. Atsakovė stengiasi ir siekia išsaugoti savo kaip motinos ryšį su dukra. Be to, žinodama savo sugyventinio polinkį girtauti ir smurtauti, atsakovė pati būdama psichologiškai priklausoma nuo sugyventinio, siekia apsaugoti dukrą nuo kontakto su juo. Nors vaiko teisių apsaugos institucija dėjo tam tikras pastangas, taip pat savo pagalbą atsakovei siūlė artimieji, atsakovė nekeitė gyvenimo būdo, kritiškai nevertino savo santykių, nesukūrė aplinkos, kurioje galėtų kartu saugiai gyventi ir augti jos dukra. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad padėtis ir atsakovės I. L. elgesys, veiksmai dėl dukros negali pasikeisti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės ir jos dukros G. ryšys nenutrūkęs, taip pat į atsakovės pastangas keisti gyvenimo būdą ir siekį susigrąžinti dukrą, teismas taikė laikiną motinos valdžios apribojimą.

Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3087-1112/2021 nuspręsta pratęsti Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2871-1048/2018, taikytą laikiną motinos I. L. valdžios apribojimą jos nepilnametės dukros G. V. atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad nuo laikinojo motinos valdžios apribojimo situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, t. y. neišnyko laikinojo motinos valdžios apribojimo pagrindai – atsakovė ir toliau tinkamai neatlieka savo pareigas auklėti vaiką ir juo nesirūpina, tačiau kartu nėra pagrindo išvadai, kad jos požiūris į dukrą nebegali pasikeisti.

Tėvų valdžios apribojimas iš esmės yra teisinė sankcija tėvams už tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų nevykdymą ir teisių neįgyvendinimą. Apribojus tėvų valdžią teisinės pasekmės atsiranda tiek tėvams, tiek vaikams, nes tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje nustatyta, kad po Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo priėmimo situacija I. L. šeimoje iš esmės nepasikeitė. I. L. šeimoje auga nepilnametis vaikas T. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugsėjo 7 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti rizikos bei atitinkamai apsaugos veiksniai: 2021 m. rugpjūčio 31 d. I. L. būdama girta naudojo fizinį smurtą sugyventinio T. K. atžvilgiu, nepilnamečio vaiko T. K. tėvai I. L. ir T. K. buvo girti, specialistų, teikiančių socialines paslaugas, nuomone tikslinga spręsti klausimą dėl vaiko laikinosios priežiūros priemonės taikymo. I. L. sutikus priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, t. y. vykti į (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centro Krizių centrą. 2021 m. gruodžio 13 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas nutraukti laikinosios priežiūros taikymą T. K., tačiau priimtas sprendimas suintensyvinti socialinių paslaugų teikimą šeimai, taip pat I. L. įpareigota stiprinti ryšį su dukra G. V. 2022 m. kovo 7 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad numatytos priemonės lauktų rezultatų nedavė, situacija I. L. šeimoje iš esmės liko nepakitusi. Akmenės rajono paramos šeimai centro 2022 m. kovo 28 d. pranešime konstatuota, kad I. L. ir dukters G. V. ryšys silpsta, mama nesiima veiksmų, kad situacija keistųsi, išsakė nuomonę, kad dukrai geriau globėjos šeimoje. Į bylą pateikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pranešimai, iš kurių matyti, kad 2022 m. balandžio 30 d. ir 200 m. liepos 8 d. tarp I. L. ir T. K. kilo konfliktai, kurių metu T. K. galimai smurtavo prieš I. L. 2022 m. liepos 21 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu padaryta išvada, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo pasiekti teigiamų pokyčių šeimoje, priemonė stiprinti ryšį su dukra ir ją išlaikyti neįgyvendinta. 2022 m. liepos 12 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad atlikus vertinimą nustatyti rizikos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo, vaiko tėvas galimai smurtavo prieš vaiko motiną.

Iš bylos rašytinės medžiagos ir trečiojo asmens pateiktų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad I. L. nededa pastangų keisti situaciją dėl jos dukros G. V. gyvenimo globėjos šeimoje ir susigrąžinti dukros į savo šeimą, nebendrauja nuolat su dukra, nesidomi jos sveikata ir ugdymu, pasiekimais ir poreikiais, neteikia išlaikymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką besitęsiantis vaiko gyvenimas kitoje šeimoje ir mamos nenuoseklus bendravimas su dukra silpnina mamos ir dukros ryšį ir atsakovė nededa jokių pastangų, kad tą ryšį palaikyti ir stiprinti. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad atsakovė taip pat negali užtikrinti dukrai tinkamų ir saugių sąlygų, nes I. L. šeimoje buvo nustatyti atvejai, kai buvo naudojamas fizinis smurtas, vartojamas alkoholis. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nuo laikinojo motinos valdžios apribojimo situacija atsakovės šeimose nepasikeitė, t. y. neišnyko laikinojo motinos valdžios apribojimo pagrindai – atsakovė ir toliau vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, juo nesirūpina, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad jos požiūris į dukrą dar gali pasikeisti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad, nustačius CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytus pagrindus ir įvertinus kitas reikšmingas faktines aplinkybes, tenkintinas ieškovo reikalavimas pakeisti laikiną atsakovės, kaip motinos, valdžios ribojimą dukros G. V. atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukros G. V. atžvilgiu.

Teismo sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2871-1048/2018 dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti motinos valdžią I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į nepilnametį vaiką G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2871-1048/2018 dalį palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jolanta Jasutienė