Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. Č., dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog šią dieną gimimo metrikų knygoje įrašytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gimė G. V., kurios tėvu įrašytas M. V., o motina – I. L. Tokiu būdu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios G. V. tėvai yra M. V. ir atsakovė I. L.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2871-1048/2018, be kita ko, neterminuotai apribota atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžia jo nepilnametės dukros G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apribota motinos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdžia jos nepilnametės dukros G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas nustatė, jog atsakovė yra įsitikinusi, kad jos sesuo sugeba geriau už ją pačią pasirūpinti jos dukra, ir šia nuostata vadovaujasi. Toks atsakovės elgesys yra nebrandus, nederamas ir savanaudiškas artimųjų atžvilgiu, bet dar negali būti vertinamas kaip darantis ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškas nesirūpinimas vaiku. Atsakovė stengiasi ir siekia išsaugoti savo kaip motinos ryšį su dukra. Be to, žinodama savo sugyventinio polinkį girtauti ir smurtauti, atsakovė pati būdama psichologiškai priklausoma nuo sugyventinio, siekia apsaugoti dukrą nuo kontakto su juo. Atsakovė nėra visiškai abejinga dukrai, kažkiek ja rūpinasi. Nors vaiko teisių apsaugos institucija dėjo tam tikras pastangas, taip pat savo pagalbą atsakovei siūlė artimieji, atsakovė nekeitė gyvenimo būdo, kritiškai nevertino savo santykių su Artūru Venckumi, nesukūrė aplinkos, kurioje galėtų kartu saugiai gyventi ir augti jos dukra. Teismas vertino, jog yra tikėtina, kad I. L. motinos pareigų netinkamą vykdymą įtakoja ne vien jos asmeninės savybės ir prisirišimas prie sugyventinio A. V., bet ir tai, kad atsakovė neturi stabilių pajamų ir savo būsto. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nėra pagrindo neabejotinai išvadą, kad padėtis ir atsakovės I. L. elgesys, veiksmai dėl dukros negali pasikeisti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės ir jos dukros G. ryšys nenutrūkęs, taip pat į atsakovės pastangas keisti gyvenimo būdą ir siekį susigrąžinti dukrą, teismas taikė laikiną motinos valdžios apribojimą.

Po teismo 2018 m. birželio 28 d. priimto sprendimo buvo tęsiama I. L. atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. G. V. globos peržiūros metu, 2020 m. spalio 27 d. nustatyta, kad mergaitė gerai sutaria su globėja M. Č., ją vadina mama, taip pat pakankamai dažnai bendrauja su biologine mama I. L. 2020 m. rusėjo 22 d. pagalbos vaikui ir I. L. šeimai poreikio pervertinimo metu buvo nustatyti nauji socialinės rizikos veiksniai: sunki šeimos finansinė situacija, dėl kurios nebuvo visiškai pasiruošta kūdikio gimimui, smurtaujantis, galimai priklausomybių turintis, būsimo kūdikio tėvas, nepastovus būstas, įsiskolinimai greitųjų kreditų paslaugas teikiančioms bendrovėms. I. L. ir toliau bendrauja su T. K., kuris jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą, vartoja alkoholinius gėrimus, alkoholio vartojimo atvejų pasitaikė ir I. L. gyvenamojoje aplinkoje. Pastarosios aplinkybės paaiškėjo 2021 m. vasario 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu. 2021 m. kovo 24 d. I. L. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą, kuriam suteiktas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodė, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio susitikinėja su T. K., kuris pas ją atvyksta savaitgaliais. T. K. tris kartus jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Paskutinį kartą jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo 2020 m. gruodžio 31 d., o 2021 m. sausio mėnesį T. K. konflikto metu išlaužė jos nuomojamo buto duris. Iš atvejo vadybos medžiagos matyti, kad I. L. turi įsiskolinimų, yra paėmusi du greituosius kreditus, kurių mėnesio bendra įmoka sudaro 100 Eur. Atsakovė nemoka priteisto išlaikymo dukrai G.

Iš 2021 m. gegužės 10 d. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikto Akmenės rajono paramos šeimai centro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. L. pagalbos plane nusimatytus įsipareigojimus stengėsi vykdyti: priėmė socialinio darbuotojo pagalbą, palaikė bendravimą su dukra, tačiau išliko neigiami pokyčiai atsakovės šeimoje, nes atsakovė palaiko santykius su smurtaujančiu, galimai priklausomybę turinčiu T. K., turi finansinių sunkumų, neteikia išlaikymo dukrai, atsakovės šeimos gaunamos pajamos leidžia patenkinti tik bazinius šeimos poreikius, turi įsipareigojimus greitųjų kreditų paslaugas teikiančioms bendrovėms.

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametė G. V. nurodo turinti dvi mamas – M. (M. Č.) ir I. (I. L.). Santykius su abiem vertina gerai, tačiau gyventi norėtų su M. Č., nes būdama pas I. L. nesutaria su broliu T., kuris šaukia, klykia, ji jo bijo.

Tėvų valdžios apribojimas iš esmės yra teisinė sankcija tėvams už tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų nevykdymą ir teisių neįgyvendinimą. Apribojus tėvų valdžią teisinės pasekmės atsiranda tiek tėvams, tiek vaikams, nes tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė, o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tokiu būdu, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nuo laikinojo motinos valdžios apribojimo situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, t. y. neišnyko laikinojo motinos valdžios apribojimo pagrindai – atsakovė ir toliau tinkamai neatlieka savo pareigas auklėti vaiką ir juo nesirūpina, tačiau kartu nėra pagrindo išvadai, kad jos požiūris į dukrą nebegali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad, įvertinus kitas reikšmingas faktines aplinkybes ir nustačius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus, bet nenustačius CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, tenkintinas ieškovo reikalavimas pratęsti laikiną atsakovės, kaip motinos, valdžios ribojimą dukros G. V. atžvilgiu.

Teismo sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovei I. L. šioje byloje teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos teikimo išlaidų, todėl, nors ieškinys ir patenkintas, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pratęsti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2871-1048/2018, taikytą laikiną motinos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdžios apribojimą jos nepilnametės dukros G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo pratęsimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.