- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- e2-2871-1048/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00498-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- I. L., M. V.
- Trečiasis asmuo
- M. Č.
- Advokatai
- Virginijus Gžimaila
- Kategorijos
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA Civilinė byla Nr. e2-2871-1048/2018 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00498-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.6.
2018 m. birželio 28 d.
dalyvaujant ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. L. ir M. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo M. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) neterminuotai apriboti motinos valdžią I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą G. V.;
2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą G. V.;
3) priteisti iš I. L. po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį G. V. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
4) pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1532-856-12 iš atsakovo M. V. priteisto išlaikymo dukrai G. V. dydį ir priteisti iš M. V. po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį G. V. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
5) G. V. gyvenamąją vietą nustatyti su M. Č., gyvenančia (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad I. L. ir M. V. yra visiškai nusišalinę nuo savo dukters G. V. auklėjimo bei priežiūros, nesudaro tinkamų ir saugių sąlygų vaikui augti. Atsakovas M. V. su dukra visiškai nebendrauja, jos nelanko, neskambina, neskiria lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovė I. L. nuo 2016 m. birželio ėmė dažnai išeiti iš namų kelioms paroms, palikdama savo mažametę dukrą namuose be priežiūros; nepaisant to, kad atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, ji ignoravo siūlomą pagalbą, pirmenybę teikė sugyventiniui, o ne mažametei dukrai; nuo 2017 m. sausio, palikusi dukrą, išėjo gyventi pas savo draugą A. V.; su dukra bendrauja retai, nusišalino nuo jos priežiūros, nesirūpina net dukters sveikatos priežiūra; I. L. sutinka, kad jos dukrai būtų nustatyta nuolatinė globa. Duomenų, kad situacija gali keistis, ieškovas neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė I. L. nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsiliepime atsakovė paaiškino, kad niekur nedirba, yra įsiregistravusi darbo biržoje, todėl, kai tik gaus darbo, galėtų mokėti vaiko išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį iki pilnametystės. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies – nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą G. V. atžvilgiu ir priteisti po 100,00 Eur periodinių išmokų G. V. išlaikymui iki jos pilnametystės.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas M. V. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1532-856/2012 nepilnametės G. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina I. L., kartu nustatyta, kad atsakovas M. V. teiks vaikui išlaikymą po 220,00 Lt, t. y. po 63,72 Eur. Nuo šio teismo sprendimo su atsakove I. L. ir nepilnamete G. V. atsakovas nebendravo. Atsakovė uždraudė tėvui bendrauti su vaiku, o galiausiai išsikraustė, nepalikusi jokių duomenų. Atsakovas keletą kartų bandė ieškoti dukters, tačiau jos nesurado, nes išvyko dirbti į užsienį. Atsakovas jau turi kitą šeimą, 2017 m. kovo 8 d. susilaukė dukters K. V., kurią šiuo metu išlaiko. Be to, atsiliepime nurodoma, kad atsakovas taip pat turi 2008 m. liepos 24 d. gimusią dukrą M. V., kuri šiuo metu su motina gyvena Kanadoje. Atsižvelgdamas į tai, kad su nepilnamete dukra G. V. jis nebendrauja ir mergaitė jo nepažįsta, o atsakovas vaikui yra svetimas asmuo, kad G. V. jau kuris laikas gyvena su trečiuoju asmeniu M. Č., atsakovas mano, kad tėvų valdžios apribojimas atitiks vaiko interesus, dėl to su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka. Be to, atsakovas raštu pripažino ieškinio dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo G. V.. Kadangi turi dar du mažamečius vaikus, o įsidarbino tik 2018 m. balandžio 3 d. ir planuojamos gauti pajamos yra tik 540,00 Eur, taip pat dėl to, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje iš jo turo vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0066/12/00941, atsakovas prašo iš jo priteisti nepilnametės G. V. išlaikymui periodines išmokas po 100,00 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.
Trečiasis asmuo M. Č. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovei buvo bandoma teikti socialinę pagalbą, tačiau atsakovė jos nepriėmė. I. L. kelis kartus buvo įspėta dėl motinos pareigų nevykdymo pasekmių, tačiau jokių išvadų ji nepadarė. Problemos gilėjo, ypač po to, kai atsakovė susirado sugyventinį, linkusį smurtauti ir piktnaudžiauti alkoholiu. Nepaisant to, kad sugyventinis prieš ją smurtauja, I. L. renkasi bendrą gyvenimą su juo, o ne su savo dukra. Atsakovei buvo siūloma ir psichologo pagalba, tačiau atsakovė psichologo konsultacija pasinaudojo tik kartą. Atsakovė visiškai nesirūpina dukra ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taip pat ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovė aplanko dukrą ir mergaitė ją atpažįsta kaip savo mamą, vadina mama. Tėvo G. V. nepažįsta, nes su dukra jis niekada nebendravo ir šiuo metu visiškai nebendrauja, ja nesidomi, išlaikymo jai iki ieškinio pareiškimo neteikė. Prašo abiejų tėvų valdžią apriboti neterminuotai, patvirtinti taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnametei teikimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Teismo posėdyje atsakovė atsiėmė ieškinio pripažinimą, kurį buvo pateikusi parengiamajame teismo posėdyje, ir paaiškino, kad su dukra bendrauja, aplanko ją sesers namuose ne rečiau kaip kartą per tris dienas, su ja bendrauja, abi kartu eina į lauką ar į parduotuvę, jei atsakovė turi pinigų. G. V. pripažįsta ją savo mama ir taip vadina, ryšys tarp ieškovės ir jos dukros yra labai artimas. Medikų rekomendacijų dėl dukros nevykdė, nes taip nutarė kartu su savo motina. Kartu su dukra pas savo motiną negyvena, nes nenori konfliktuoti su motina. Savo būsto neturi, todėl nuo 2017 m. pradžios gyvena kartu su sugyventiniu A. V. jo bute, nors sugyventinis kasdien girtauja ir prieš ją smurtauja. Kol kas negali palikti sugyventinio, bet ketina tai padaryti ateityje. Atsakovė teigia, kad šiuo metu jos sesuo M. Č. gali daug geriau pasirūpinti G. V., tačiau tikisi, kad ji pati galėtų tinkamai rūpintis dukra, jei pavyktų įsidarbinti ir kartu su dukra apsigyventi socialiniame būste. Nenori, kad motinos valdžia būtų apribota neterminuotai. Pažymėjo, kad ji pateikė prašymą socialiniam būstui gauti, tikisi, kad gavus būstą situacija pasikeis, situacija gali pasikeisti per pusę metų.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Virginijus Gžimaila ieškovės poziciją palaikė.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo M. Č. teismui paaiškino, kad atsakovė I. L. yra jos sesuo. Atsakovės dukra G. V. gimė neišnešiota. Pradžioje sesuo labai rūpinosi naujagime dukra. Tiek M. Č., tiek jos ir atsakovės mama džiaugėsi, kad I. L. yra gera mama. Mamos ir dukros ryšys išlikęs iki šiol. G. V. pasiilgsta mamos, apie ją teiraujasi, labai laukia mamos apsilankymų, vadina atsakovę mama, mamyte. Atsakovė bendrauja su dukra telefonu, taip pat susirašinėja SMS žinutėmis. Motina nėra abejinga dukrai. Aplankiusi dukrą randa su ja bendros veiklos, pavyzdžiui, kartu žaidybine forma atlikdavo darželyje dukros gautas užduotėles. Trečiojo asmens manymu, atsakovė psichologiškai per silpna rūpintis savo dukra, nes viena yra aplankyti vaiką dvi-tris valandas, kaip tai daro atsakovė, o kita – rūpintis vaiku nuolat. Atsakovės sprendimą palikus motiną ir dukrą išeiti gyventi pas sugyventinį, trečiojo asmens nuomone, iš vienos pusės lėmė atsakovės konfliktas su motina, o iš kitos – atsakovės nesavarankiškumas ir poreikis būti nuo kažko priklausomai. Sugyventinis labai įtakoja atsakovės santykius su dukra. Kai I. L. sugyventinis būna namuose, atsakovė dukros nelanko, tačiau jam išvažiavus į komandiruotę Vokietijon, stengiasi su dukra bendrauti. Atsakovės motina, sesuo ir brolis visuomet stengėsi jai padėti, siūlė įvairią pagalbą, tačiau atsakovė iš esmės jokios pagalbos nepriėmė. G. V. tėvas su dukra nebendravo ir ja nesirūpino nuo pat mergaitės gimimo, taip pat neteikė jai jokio išlaikymo, tik prieš mėnesį pirmą kartą pervedė 50,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dalyje dėl reikalavimų dėl tėvų valdžios apribojimo tenkintinas iš dalies.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2011 m. vasario 1 d. išduotame gimimo liudijime AA Nr. 748562 nurodyta, jog šią dieną gimimo metrikų knygoje įrašytas įrašas Nr. 30 apie tai, kad 2011 m. sausio 4 d. gimė G. V., kurios tėvu įrašytas M. V., o motina – I. L.. Tokiu būdu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios G. V. tėvai yra atsakovai M. V. ir I. L..
Mažametė G. V. nuo pat gimimo turi sveikatos problemų. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2017 m. balandžio 26 d. psichiatro konsultacijos metu atžymėta, jog G. V. gimė neišnešiota, gimė su įgimtu gomurio defektu, dėl to operuota, nuo kūdikystės sekama dėl vėluojančios raidos, kalbos neišsivystymo, išorinės kompensuotos hidrocefalijos (Q03.81 pagal TLK-10), specifinio mišraus raidos sutrikimo (F83 pagal TLK-10). Psichiatro taip pat diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo disfunkcijos ir somatinės ligos (hidrocefalijos) (F06.9 pagal TLK-10). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų 2018 m. sausio 19 d. išraše nurodyta, kad G. V. diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (F38 pagal TLK-10) ir lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1 pagal TLK-10).
Žemesnės instancijos teismas
Pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad sveikatos problemų turinčią dukrą motina augino be tėvo. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1532-856/2012 patvirtino I. L. ir M. V. taikos sutartį dėl G. V. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo. Pagal šią sutartį G. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o M. V. įsipareigojo dukters G. V. išlaikymui mokėti kasmėnesinėmis išmokomis po 220,00 Lt (kas atitinka 63,72 Eur) iki dukters pilnametystės.
Nuo dukros gimimo 2011 m. iki 2016 m. atsakovė savo dukra daugiau ar mažiau rūpinosi ir ją prižiūrėjo. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovės sesuo – trečiasis asmuo M. Č., o ją paneigiančių duomenų nei su ieškiniu, nei teismo posėdyje ieškovo atstovas nepateikė. Atsakovė su mažamete dukra gyveno savo motinos V. L. bute (duomenys neskelbtini). Iš bylos dokumentų matyti, kad šiuo laikotarpiu buvo skiriamas nepakankamas dėmesys G. V. sveikatos priežiūrai, tačiau tvirtinti, kad šioje srityje nebuvo daroma visiškai nieko, taip pat negalima, nes iš medicinos dokumentų išrašų matyti, kad mergaitei, kai ji buvo pusantrų metų amžiaus, operuotas gomurio defektas, ji nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio sekama VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų ligų gydytojo. Kita vertus, nebuvo skiriamas dėmesys vaiko raidos problemoms, nevykdomas gydytojo nurodymas dėl nukreipimo gydymui į vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą, ko pasekmėje 2017 m. psichiatras atžymėjo G. V. ryškų socialinį apleistumą, auklėjimo spragas ir adaptacijos sutrikimą.
Tik 2016 m. birželio 16 d. I. L. motina V. L. pirmą kartą pranešė Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius), jog I. L. po kelias paras negrįžta į namus, palieka mažametę dukrą G. V. ir ja nesirūpina. Tą pačią dieną I. L. pasirašytinai supažindinta, kad už motinos valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai dukters interesams jai gali būti taikoma administracinė ir civilinė atsakomybė. Tokie išėjimo iš namų ir dukros palikimo epizodai kartojosi, apie juos Skyriui telefonu pranešdavo atsakovės mama V. L.. 2016 m. liepos 4 d. 17.00 val. I. L., palikusi mažametę dukrą G. V., išėjo iš namų ir sugrįžo į juos 2016 m. liepos 6 d. 22.30 val. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimu, priimtu byloje Nr. A2.9.-457-1007/2016, I. L. už tėvų valdžios panaudojimą priešingai savo vaikų interesams pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pažymėtina, kad tai vienintelis kartas, kai atsakovė bausta administracine tvarka. Nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. liepos 18 d. I. L. vėl nebuvo namuose, dukters G. V. pas gydytoją neurologą nenuvedė. 2016 m. liepos 22 d. I. L., palikusi mažametę dukrą G. V., išėjo iš namų ir negrįžo iki 2016 m. liepos 25 d. Po to 2016 m. liepos 27 d. į Skyrių atvykusi I. L. paaiškino, kad su tėvais išsprendė tarp jų kilusius nesutarimus, bandys rasti kompromisą ir gyventi kartu, bei rūpintis mažamete dukra G. V.. 2016 m. rugpjūčio 8 d. Skyriuje vėl gautas V. L. telefoninis pranešimas, kad I. L. dažnai nebūna namuose, nesirūpina savo dukra G. V., nenuveda dukters pas gydytojus. 2016 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinime I. L. pasižadėjo prisiimti visą atsakomybę užtikrinant tinkamą dukters priežiūrą.
Jei 2016 m. atsakovė I. L. palikdama savo dukrą G. V. iš namų išeidavo kelioms dienoms, tai 2017 m. pradžioje padėtis pablogėjo – atsakovė, palikusi dukrą savo motinos V. L. namuose, pati išėjo gyventi pas sugyventinį A. V.. 2017 m. kovo 1 d. lankantis šeimoje pas I. L., jos namuose nebuvo. V. L. tuomet paaiškino, kad jos duktė I. L. nuo 2017 m. sausio paliko savo dukrą G. V. ir išėjo gyventi pas savo draugą A. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Pasak V. L., I. L. dukrai neskambino, jos nelankė, nesidomėjo dukters ugdymu, poreikiais ir pasiekimais. Mergaitės priežiūra rūpinasi I. L. sesuo M. Č.. Laikui bėgant tokia padėtis nesikeitė. 2017 m. vasario 3 d. Skyriuje gautas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės seniūnijos pranešimas Nr. VTG-125(19.18), kuriame nurodyta, kad I. L. savaitgalius leidžia su savo draugu A. V., kuris turi polinkį alkoholiui, dėl to tarp I. L. ir jos mamos kyla konfliktai, kurie daro neigiamą įtaką G. V. emocinei savijautai. Socialinės darbuotojos teigimu, I. L. trūksta emocinio tvirtumo pačiai susitvarkyti probleminėse situacijose, siūlo I. L. šeimą įrašyti į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. birželio 5 d. Skyriuje gautas Akmenės rajono paramos šeimai centro pranešimas Nr. VTG-590(19.18), kuriame konstatuojama, kad situacija I. L. šeimoje nepasikaitė, t. y. I. L. ir toliau gyvena su A. V., kuris vartoja alkoholinius gėrimus ir smurtauja prieš I. L., mama su dukra bendrauja retai, nesirūpina dukters sveikatos priežiūra. 2017 m. rugsėjo 5 d. Skyriuje gautas Akmenės rajono paramos šeimai centro pranešimas Nr. VTG-590(19.18), kuriame konstatuojama, kad situacija I. L. šeimoje nepasikeitė, t. y. I. L. ir toliau gyvena su A. V., kuris vartoja alkoholinius gėrimus ir smurtauja prieš I. L.. Ši su savo dukra bendrauja retai, nesirūpina joss sveikatos priežiūra, sutinka, kad jos dukrai būtų nustatyta nuolatinė globa.
Be to, 2016 m. birželio 27 d. Skyriuje gautas VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pranešimas Nr. VTG-692(19.17), kuriame nurodyta, kad G. V. diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Mergaitė 2015 m. lapkričio mėnesį buvo nukreipta gydymui į vaiko raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą, tačiau jos motina I. L. medikų nurodymų nevykdė. Tik po pokalbio su Skyriaus darbuotoja I. L. su dukra 2016 m. birželio 28 d. apsilankė pas šeimos gydytoją, kur mergaitei paskirta neurologo konsultacija.
Nuo problemos paaiškėjimo 2016 m. birželio mėnesį su I. L. buvo bendraujama ir dirbama, jai buvo bandoma teikti pagalbą. Nuo 2016 m. lapkričio 15 d. Naujosios Akmenės miesto seniūnijos socialinė Sandra Bartkienė prevenciškai lankėsi I. L. šeimoje, kad padėtų užtikrinti tinkamą mažametės G. V. priežiūrą. 2017 m. sausio 24 d. Skyriuje organizuota I. L. šeimos atvejo peržiūra. Peržiūroje dalyvavo pati I. L., jos sesuo M. Č., Naujosios Akmenės miesto seniūnijos socialinė darbuotoja Sandra Bartkienė. Peržiūra organizuota dėl I. L. netinkamai atliekamų mamos pareigų, konfliktų su jos motina V. L.. I. L. įsipareigojo tinkamai vykdyti savo pareigas dukrai, sudaryti vaikui saugias, emociškai palankias gyvenimo sąlygas, nekonfliktuoti su savo mama, užtikrinti tinkamą dukters sveikatos priežiūrą.
2017 m. vasario 6 d. organizuotas Visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos bei šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą komisijos (toliau – Komisija) posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl I. L. šeimos įrašymo į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą, nutarė I. L. šeimą įrašyti į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. PAV-83 I. L. šeima įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Akmenės rajono savivaldybės Naujosios Akmenės miesto seniūnijos seniūno 2017 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. AR-2 I. L. šeimai socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis teikia bendrąsias ir socialinės priežiūros paslaugas.
2017 m. kovo 9 d. organizuotas Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl laikinosios globos nustatymo G. V.. Komisija, įvertinusi, kad I. L. nusišalina nuo dukters priežiūros, o mergaitės tėvas M. V. su dukra nebendrauja, jos nelanko ir išlaikymo dukrai neteikia, nusprendė inicijuoti laikinosios globos nustatymą G. V., globėja paskiriant jos tetą M. Č.. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. PAV-150 G. V., gimusiai 2011 m. sausio 4 d., nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta jos teta M. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), gyv, (duomenys neskelbtini).
2017 m. birželio 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 7 d. organizuoti Komisijos posėdžiai dėl laikinosios globos G. V. peržiūros. Komisija, įvertinusi, kad I. L. įsipareigojimų neįvykdė, t. y. neišsprendė gyvenamosios vietos klausimo, gyvena su asmeniu, turinčiu polinkį alkoholiui, naudojančiu fizinį smurtą, su dukra bendrauja minimaliai, nusišalina nuo dukters priežiūros, abiem atvejais nusprendė tęsti laikinąją globą G. V..
2017 m. gruodžio 19 d. organizuotas Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl laikinosios globos G. V. peržiūros. Komisija, įvertinusi, kad I. L. neišsprendė gyvenamosios vietos klausimo, gyvena su asmeniu turinčiu polinkį alkoholiui, naudojančiu fizinį smurtą, su dukra bendrauja minimaliai, nusišalina nuo dukters G. V. priežiūros, mergaitės tėvas visiškai nusišalina nuo dukters priežiūros, nusprendė ruošti teismui ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo I. L. ir M. V..
CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis vaikų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.
Pagal CK 3.181 straipsnio 3 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Teismo išklausyti ieškovo, atsakovės ir jos atstovo, trečiojo asmens paaiškinimai, ištirti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. L. ir jos mažametės dukros G. V. motinos ir vaiko psichologiniai ir emociniai ryšiai šiuo metu yra išlikę ir tebėra pakankamai stiprūs. Motina savo iniciatyva bendrauja su dukra, dažnai ją lanko, praleidžia su ja nemažai laiko. Mergaitė žino atsakovę I. L. kaip savo motiną, vadina ją mama ir mamyte, jos ilgisi ir laukia jos apsilankymų. Vaikui bendraujant su motina tarp jų stebimas emocinis artumas ir bendravimo betarpiškumas. Nors atsakovė nuo 2016 m. išeidama iš namų ėmė palikti dukrą gana ilgam laikui, o nuo 2017 m. pradžios visai išėjo iš namų ir paliko dukrą, teismas akcentuoja tai, kad faktiškai mažametė nebuvo palikta viena jai nesaugioje aplinkoje ir be jokios priežiūros. Iš esmės atsakovė dukrą paliko savo motinai – mergaitės močiutei, būdama tikra, kad mergaite bus pasirūpinta. Vėliau atsakovė žinojo, kad jos dukra rūpinasi sesuo. Atsakovė netgi yra įsitikinusi, kad sesuo sugeba geriau už ją pačią pasirūpinti jos dukra, ir šia nuostata vadovaujasi. Toks atsakovės elgesys yra nebrandus, nederamas ir savanaudiškas artimųjų atžvilgiu, bet dar negali būti vertinamas kaip darantis ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškas nesirūpinimas vaiku. Kaip minėta, atsakovė kol kas stengiasi ir siekia išsaugoti savo kaip motinos ryšį su dukra. Be to, žinodama savo sugyventinio polinkį girtauti ir smurtauti, atsakovė pati būdama psichologiškai priklausoma nuo sugyventinio, siekia apsaugoti dukrą nuo kontakto su juo. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad atsakovė nėra visiškai abejinga dukrai ir ja nesirūpina. Nors vaiko teisių apsaugos institucija dėjo tam tikras pastangas, taip pat savo pagalbą atsakovei siūlė artimieji, atsakovė nekeitė gyvenimo būdo, kritiškai nevertino savo santykių su A. V., nesukūrė aplinkos, kurioje galėtų kartu saugiai gyventi ir augti jos dukra. Teismo vertinimu, yra tikėtina, kad I. L. motinos pareigų netinkamą vykdymą įtakoja ne vien jos asmeninės savybės ir prisirišimas prie sugyventinio A. V., bet ir tai, kad atsakovė neturi stabilių pajamų ir savo būsto. Iš atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, jog kartu su dukra kaip anksčiau gyventi savo motinos bute atsakovė negali dėl to, kad gyvenant kartu labai komplikuojasi jos pačios santykiai su motina V. L.. To vengdama atsakovė glaudžiasi pas sugyventinį A. V.. Pati atsakovė mano, kad jai įsidarbinus ir gavus socialinį būstą situacija normalizuotųsi. Šiuo metu atsakovė įrašyta eilėje į socialinį būstą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad padėtis ir atsakovės I. L. elgesys, veiksmai dėl dukros negali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir jos dukros G. ryšys nenutrūkęs, taip pat į atsakovės pastangas keisti gyvenimo būdą ir siekį susigrąžinti dukrą, yra pagrindas taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes laikinas motinos valdžios ribojimas labiau atitinka tiek vaiko, tiek atsakovės interesus (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Nepilnametės G. V. tėvas M. V. savo dukra nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, su ja nebendrauja ir ja nesidomi – apskritai jokia forma nedalyvauja mergaitės gyvenime nuo pat jos gimimo, be to, pateikė teismui ieškinio pripažinimą dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, todėl darytina išvada, kad tėvas visiškai nesirūpina dukra, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atitinkamai neterminuotai apribojant G. V. tėvo atsakovo M. V. valdžią dukrai ( CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismo sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju bet kokios tėvų teisės vaiko atžvilgiu pasibaigia. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovei pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus apribojimo pagrindams, atsakovai turi galimybę kreiptis tiek dėl laikino, tiek dėl neterminuoto (jei vaikas nėra įvaikintas) tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. PAV-150 G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta mergaitės teta M. Č., gyvenanti (duomenys neskelbtini). G. V. gyvena laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje, laikinoji globėja pareigas vykdo tinkamai, todėl yra pagrindas nustatyti nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą su M. Č. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl pateiktos tarp šalių sudarytos taikos sutarties.
2018-06-13 teisme gauta ieškovo pateikta šalių 2018 m. birželio 6 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl atsakovų nepilnametei dukrai G. V. teiktino išlaikymo. Taikos sutartyje numatyta, kad kiekvienas iš G. V. tėvų jos išlaikymui skirs po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Su Taikos sutartie turiniu supažindintas ir trečiasis asmuo M. Č., kuri savo parašu patvirtino, kad pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškia. Parengiamajame teismo posėdyje šalys prašė taikos sutartį patvirtinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja įstatymui, pažeidžia šalių, nepilnamečio vaiko, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą dalyje nutraukti (Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-3700 patvirtina, kad išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 171,20 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu atsakovei I. L. suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir į tai, kad pareikštas neturtinis reikalavimas atsakovo M. V. atžvilgiu patenkintas visiškai, iš atsakovo M. V. priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo išspręstas šalių sudaryta taikos sutartimi, CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta žyminio mokesčio dalis už šį reikalavimą iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270, 406, 407 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį dalyje dėl reikalavimų dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės dukros G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Laikinai apriboti motinos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnametės dukros G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.
Patvirtinti tarp ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovaujamo Rūtos Žiedienės, ir atsakovų M. V. bei I. L. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1.Šalys susitaria pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1532-856/2012 patvirtintos I. L. ir M. V. taikos sutarties 3 punkto sąlygą dėl nepilnametės G. V. išlaikymo ir .atsakovas M. V. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (po vieną šimtą Eur) kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-04-13 iki dukros pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Atsakovė I. L. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (po vieną šimtą Eur) kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-04-13 iki dukros pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei G. V..
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnametei G. V. teikimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.