- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-593-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00125-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria Tarnybai pavesta parinkti gynėją, kuris gintų M. S. baudžiamojoje byloje dėl Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimo bendrinant nuosprendžius Kauno apylinkės teisme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistojo M. S. atžvilgiu priimtų kelių nuosprendžių vykdymo tvarkos.
Kauno apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi įpareigojo Tarnybą skirti gynėją M. S. teismo posėdyje, kuris paskirtas 2015-03-17, 9.10 val. Teismas nurodė, jog ši nutartis yra neskundžiama.
Šalies argumentai
Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnyba pateikė skunda Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 nutartį. Skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 1 d. 7 p., taikomas tik įtariamiesiems ir kaltinamiesiems. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 nutarties, M. S. nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, todėl jam nėra pagrindo skirti gynėją remiantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Klausimas dėl nuteistojo atžvilgiu priimtų kelių nuosprendžių vykdyme tvarkos patenka ne į baudžiamosios bylos nagrinėjimo, bet į bausmės vykdymo stadiją. Pagal BPK 362 str. 4 d. klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 str., taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas posėdis teisme. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą gynėją ir kitus proceso dalyvaus, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Tarnybos teigimu, šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad gynėjo dalyvavimas <...> nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo atžvilgiu priimtų kelių nuosprendžių vykdymo tvarkos, nėra būtinas. Tarnyba mano, kad ji turi teisę paduoti skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-03-06 nutarties paskirti gynėją, kadangi savo kompetencijos ribose siekia ginti viešąjį interesą. Pagal VGTPĮ 9 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų, kurios pagal joms įstatymu nustatytą statusą yra valstybės institucijos, uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą, sudaryti sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokėti užmokestį antrinę teisinę pagalba teikiantiems advokatams. Veikdama šiuo teisiniu pagrindu, Tarnyba įgyvendina viešąjį interesą valstybės jai pavestoje veiklos srityje. Tarnyba, kaip valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ir ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, paduoti skundus teismui ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose). Teismui nepagrįstai įpareigojus Tarnybą paskirti gynėją BPK 51 str. 1 d. 7 p., sprendžiant klausimą dėl nuteistojo M. S. atžvilgiu priimtų kelių nuosprendžių vykdymo tvarkos, bus pažeistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, kadangi paskirtam advokatui bus mokamas užmokestis iš valstybės biudžeto. Siekiant užtikrinti racionalų ir taupų valstybės lėšų panaudojimą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas turėtų būti skiriamas tik įstatymų nustatyta tvarka.
Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos skundas paliekamas nenagrinėtu.
BPK 439 straipsnio 1 dalies nuostata numato, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę Kodekso X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Detalią žemesnių teismų nutarčių apskundimo aukštesniems teismams tvarką reglamentuoja BPK 440 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog skundus dėl žemesniojo teismo nutarties aukštesniajam teismui turi teisę paduoti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos šio kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Tokia straipsnio redakcija leidžia daryti išvadą, kad BPK X dalies tvarka skundus turi teisę paduoti tik bylos nagrinėjimo teisme dalyviai. Byloje nedalyvaujantys asmenys skundus aukštesniesiems teismams gali paduoti tik tuo atveju, jei jiems buvo taikytos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos prievartos priemonės. Kadangi skundą pateikusi Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnyba šioje baudžiamojoj byloje, kurioje buvo gautas teikimas dėl kelių nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo nuteistajam M. S., nėra proceso dalyvis, nei kitas byloje nedalyvaujantis asmuo, nei asmuo, kuriam taikytos procesinės prievartos priemonės, taip pat nėra nustatyta specialios apskundimo tvarkos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnyba neturi procesinės teisės paduoti skundą. Be to, vadovaujamasi teismine praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1N-59/2012). Todėl Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos skundas paliekamas nenagrinėtu.
Pažymėtina tai, jog iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2015-03-06 nutartyje konstatavo, kad teikimo dėl nuosprendžių vykdymo nagrinėjime turi dalyvauti gynėjas ir šia nutartimi įpareigojo Instituciją nuteistajam M. S. paskirti gynėją. Motyvavo tuo, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam taikomos BPK 51 str. nuostatos. Toks šio Įstatymo plečiamasis aiškinimas neatitinka šio Įstatymo raidės (esmės). BPK 51 straipsnis reglamentuoja būtinąjį gynėjo dalyvavimo atvejus tik ginant įtariamąjį ir kaltinamąjį. Pažymėtina tai, kad BPK 22 str. 2 dalyje konstatuota, kad kaltinamasis, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju. Pažymėtina tai, kad nuteistųjų teises reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 362 straipsnio 4 dalį, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad gynėjo dalyvavimas, priešingai nei 2015-03-06 nutartyje nurodė Kauno apylinkės teismas, nėra būtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.