Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

nuteistajai L. B. (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis), jos gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

nuteistajai V. B. (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis), jos gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. ir nuteistosios V. B. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – palikta galioti.

V. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į bausmės laiką BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. liepos 28 d.

Civilinis ieškinys patenkintas. Iš L. B. ir V. B. solidariai M. S. K. naudai priteisti 12015,48 eurai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindais konfiskuotas J. S. vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. ir L. B. pripažintos kaltomis ir nuteistos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad veikdamos bendrai, pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą turtą: 2017 m. kovo 17 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai, melagingai prisistatant medicinos darbuotojomis ir A. V. O. nurodant melagingas aplinkybes, tai yra, kad jam priklauso ligos kompensacija – 80 eurų, kuriuos norima sumokėti, A. V. O. pateikė žinomai netikrą 500 eurų nominalo banknotą ir pareikalavo A. V. O. pateikti grąžą – 420 eurų, tokiu būdu, veikdamos bendrai, pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – A. V. O. priklausančius 420 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. V. O. reikalaujamos pinigų sumos neturėjo.

2. Be to, V. B. ir L. B. pripažintos kaltomis ir nuteistos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, už tai, kad veikdamos bendrai, pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 2017 m. kovo 17 d. apie 13 val., veikdamos bendrai, melagingai prisistatant medicinos darbuotojomis ir taip apgaule, vagystės tikslu įsibrovus į M. S. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš M. S. K. namų pagrobė didelės vertės svetimą turtą – M. S. K. priklausančius 11100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, kas atitinka 10 338,08 eurų, ir 7740 eurų taip padarydamos M. S. K. bendrą 18 078,08 eurų turtinę žalą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji L. B. ir jos gynėjas advokatas V. Paltanavičius atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl socialinio tyrimo išvados atlikimo, likusioje dalyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji V. B. ir jos gynėjas advokatas D. Gudas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras T. Dorelaitis prašė apeliacinius skundus atmesti, tenkinti prašymą dėl L. B. nustatytos sunkinančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistosios L. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios V. B. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas L. B. ir V. B. kaltomis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei BK 178 straipsnio 3 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.

10. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu dėl pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ir teigiama, kad teisme ištirtų įrodymų nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį L. B. ir V. B. atžvilgiu, taip pat ginčijamas įrodymų (nukentėjusiojo pareiškimo ir parodymo atpažinti) teisėtumas. L. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu dėl vagystės metu pagrobtos pinigų sumos, prašoma nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat teigiama jog paskirta bausmė per griežta. V. B. gynėjo advokato D. Gudo apeliaciniame skunde nesutinkama su V. B. nuteisimu už vagystės padarymą, ginčijamas įrodymų vertinimas, prašoma ją išteisinti.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies

11. Apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo pateiktą įrodymų vertinimą, teigiama jog nepakanka įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį L. B. ir V. B. atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir iš naujo įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų pakako patraukti L. B. ir V. B. baudžiamojon atsakomybėn dėl pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti svetimą A. V. O. priklausantį turtą (420 eurų).

15. Duomenys pagrindžiantys nuteistųjų kaltę pagrįstai įvertinti ir skundžiamame nuosprendyje: V. M. parodymai, kad kaltinime nurodytu laiku L. B. ir V. B. nuvežė į (duomenys neskelbtini), išleido prie kažkokio namo. Jos užtruko palyginus nedaug ir grįžę, kaip įprasta pinigų neskaičiavo; V. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namą prie kurio išleido nuteistąsias, nustatyta, kad jame gyvena būtent nukentėjusysis A. V. O.; 2017 m. gegužės 15 d. Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuris patvirtina, kad V. B. ir L. B. priklausančių telefono numerių veikimas buvo užfiksuotas netoli nusikaltimo padarymo vietos, atitinkančiu nusikaltimo padarymo laiką laiku. V. M. vairuotame automobilyje apžiūros metu rasti daiktai, telefonas, kuriame buvo užfiksuota V. B. priklausančio numerio naudojimas iš to telefono aparato būtent įvykio dieną, taip pat rasti kiti daiktai, kurie patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad moterys prisistatė medicinos darbuotojomis (kraujospūdžio matavimo prietaisas, stetoskopas, akiniai skaidriais stiklais, spaudas ant kurio užrašyta „BP slaugytoja A. V.“, žalsvos spalvos užrašų knygutė, jos viduje įdėtas 500 eurų nominalo suvenyrinis banknotas; akiniai skaidriais stiklais, guminės pirštinės. Tai yra visi apgaulei naudoti daiktai. Šie duomenys visumoje neginčytinai patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimus, jo nurodytas aplinkybes ir Asmens parodymų atpažinti teisingumą, kas sudaro pagrindą išvadai, jog būtent L. B. ir V. B. pasikėsino apgaulės būdu įgyti nukentėjusiojo turtą.

16. Atmetant apeliacinio skundo argumentą, kad nebuvo atlikta ekspertizė banknoto netikrumui patvirtinti, pažymima, kad byloje turi būti nustatinėjamos tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Apžiūros protokole nurodoma, kad 500 eurų nominalo banknotas buvo suvenyrinis, taigi akivaizdu, jog jis nebuvo kokybiškai padirbtas, dėl ko būtų kilusi abejonė jo tikrumu/netikrumu. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnas galėjo nuspręsti, kad banknotas nėra tikras, specialių žinių šiai išvadai nereikėjo. Papildomai tirti, tai, kas yra akivaizdu (įvertinus, jog tai suvenyrinis banknotas) nebuvo pagrindo. Be to, kaip matyti iš L. B. parodymų ji pripažino, kad turėjo suvenyrinį 500 eurų nominalo banknotą, jis yra jos vaiko.

18. Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama nukentėjusiojo pareiškimo (dėl pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą) teisėtumui. Iš byloje esančio A. V. O. protokolo – pareiškimo matyti, kad jame nurodomos pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką aplinkybės, taip pat prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis. A. V. O. patvirtino, kad protokolas-pareiškimas surašytas teisingai ir jį pasirašė (t. 1, b. l. 48-50). Tai, kad pats nukentėjusysis į policiją nesikreipė, o protokolo-pareiškimo tekstą užrašė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. K., nesuteikia pagrindo laikyti jį neteisėtu, ar neatitinkančiu nukentėjusiojo valios dokumentu. Iš (duomenys neskelbtini) R. K. paaiškinimų matyti, kad nukentėjusysis buvo pasipiktinęs ir sutiko rašyti pareiškimą, kurį surašė iš jo žodžių ji, dėl nukentėjusiojo garbaus amžiaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nukentėjusiojo protokolas – pareiškimas atitinka BPK 167 straipsnyje reikalaujamą nukentėjusio skundą, jame nukentėjusiojo valia aiškiai išreikšta, ji įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente. Be to, nukentėjusysis A. V. O. apklausiamas teisme apie nusikalstamą veiką nurodė, kad tokių dalykų neapkenčia ir nors turtinio pobūdžio pretenzijų nereiškia, nes jo nepavyko apgauti, tačiau pareiškimo nėra atšaukęs. BPK 174 straipsnis numato, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl vagystės įvykdytos (duomenys neskelbtini) rajone pradėtas 2017 m. kovo 17 d. Marijampolės apylinkės prokuratūroje. Pagal liudytojo parodymus nustatytas poreikis apklausti A. V. O., todėl jai tarnybos vadovo pavedimu (duomenys neskelbtini) vykstant į darbą jį apklausė ir tą pačią dieną (2017 m. kovo 27 d.) pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl pasikėsinimo įvykdyti nusikalstamą veiką. Jei nusikalstamos veikos padarytos kelių ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos teritorijose, kai kelių įstaigų veiklos teritorijose padarytas vienodas nusikalstamų veikų skaičius, ikiteisminį tyrimą paprastai atlieka ta įstaiga, kurios veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika. Aptariamu atveju, šios nuostatos pažeistos nebuvo. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės jau buvo pradėtas Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, duomenys apie kitą galimai padarytą nusikalstamą veiką gauti atliekant šį tyrimą, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė priėmusi pareiškimą iš asmens, esminių procesinių pažeidimų nepadarė.

19. Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai L. B. ir V. B. kaltę grindė nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiojo, liudytojo V. M. parodymais ir rašytiniais įrodymais. Apylinkės teismas teisingai šiuos įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai sprendė, kad jų pakanka išvadai, jog L. B. ir V. B. kaltinime nurodytais veiksmais pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių. Ši L. B. ir V. B. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai.

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies

20. Apeliaciniame L. B. skunde neginčijama kaltė dėl vagystės, tačiau nesutinkama su inkriminuota pagrobta suma, teigiama, kad visos pagrobtos lėšos rastos sulaikymo metu. V. B. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijama kaltė dėl vagystės, teigiama, kad būnant (duomenys neskelbtini), jai skambino L. B. ir pakvietė užeiti į kažkokį gyvenamąjį namą, kuriame L. B. tuo metu buvo, suprato, kad L. B. kažką pardavė. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir iš naujo įvertinusi byloje surinktus duomenis, sutinka su teismo išvada, jog byloje surinktų duomenų pakako patraukti L. B. ir V. B. baudžiamojon atsakomybėn dėl didelės vertės svetimo turto – M. S. K. priklausančių 11100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, ir 7740 eurų pagrobimo.

21. Šią išvadą pagrindžia nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiosios M. S. K. paaiškinimai. Todėl teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas grįsdamas L. B. ir V. B. kaltę, jais rėmėsi, o taip pat vertino, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Nukentėjusioji M. S. K. paaiškino, kad pas ją apsilankė išvaizdą pakeitusi L. B., kuri prisistatė kaip medicinos darbuotoja, dirbanti ligonių kasose. Sakė, kad atnešė jai priklausančią 80 eurų išmoką, tačiau turėjo tik 500 Eur nominalo banknotą, iš kurio reikėjo grąžos, atnešė jai iš kambario grąžą. Tada L. B. paskambino kažkokiai D. ir pakvietė ateiti. Iškart atėjo V. B., kuri taip pat buvo su šviesiu peruku ir kaip L. B.. Jos abi ją kalbino, pasiūlė palyginti jai duotą 500 eurų kupiūrą su jos turima 500 eurų kupiūra ir įsitikinti, ar jos jai davė nepadirbtą kupiūrą. Tada iš gretimo kambario iš spintelės nukentėjusioji atsinešė kitą 500 eurų kupiūrą ir ją apžiūrėjo, nusprendė, kad tikra. Jos pasakė privalančios ją apžiūrėti, pamatuoti spaudimą, apžiūrėti nugarą. Liepė gulti kitame kambaryje ant lovos ir nejudėti. Kuri ją apžiūrėjo, pasakyti negali. Po apžiūros jos greitai išėjo. Iškart joms išėjus, pastebėjo, kad dingo jai priklausantys 11100 JAV dolerių ir 7740 eurų.

23. Nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, apie tai, kad po antrosios moters atėjimo, jos abi ją kalbino, siūlė palyginti jai duotą 500 eurų kupiūrą, sakė privalančios ją apžiūrėti, pamatuoti spaudimą, apžiūrėti nugarą, liepė gulti kitame kambaryje ant lovos ir nejudėti, po apžiūros greitai išėjo, liudytojo nurodytos aplinkybės, kad L. B. ir V. B. visada užsidėdavo šviesios spalvos perukus, analizuojamos vagystės atveju, abi nuėjo į namą, po maždaug 30-40 minučių grįžo, sėdėdamos ant automobilio galinės sėdynės skaičiavo pinigus, patvirtina, kad L. B. ir V. B. veikė bendrai. Abi naudojo apgaulę nukentėjusiosios atžvilgiu. Jos prisistatė medicinos darbuotojomis, buvo užsimaskavusios - dėvėjo perukus, turėjo medicinos darbuotojams būdingus daiktus - medicininę įrangą kraujo spaudimui matuoti, medicinos darbuotojos spaudą, teigė, kad atnešė priklausančią kompensaciją, vienai vykdant nukentėjusiosios neva medicinę apžiūrą, jai liepus nusisukti į sieną, kita apieškojo namus ir surado pinigus iš įvairių slaptaviečių. Vienai L. B. to padaryti nebūtų pavykę. Šios aplinkybės paneigia V. B. versiją, jog ji manė, kad L. B. kažką pardavė, kadangi abi nuteistosios veikė bendrai, naudojo apgaulę. Todėl teisingai ir pagrįstai teismas L. B. ir V. B. parodymus apie tai, kad V. B. apie nusikalstamą veiką nežinojo, L. B. apie pagrobtus pinigus nieko nesakė, vertino kaip gynybinę V. B. poziciją, o L. B. siekį padėti išvengti atsakomybės V. B., bei nustatė ir išsamiai aprašė nuteistųjų naudotą nusikaltimo schemą.

24. Teisėjų kolegija vertindama nukentėjusiosios parodymus, kaip nuoseklius, atsižvelgia, kad juos patvirtina liudytojo V. M. parodymai, jie atitinka ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus (nuteistųjų telefonų numerių signalai užfiksuoti netoli nusikaltimo vietos). Tuo tarpu vertinant nuteistųjų L. B. ir V. B. parodymų nenuoseklumą ir jų kaitą, akivaizdu, jog jos parodymus keičia ir pripažįsta tik tas aplinkybes, kurios nustatomos neginčijamais ir akivaizdžiais duomenimis. Todėl remtis nuteistųjų parodymais ir jų pagrindu daryti išvadas nėra pagrindo. Todėl ir L. B. pripažįstama pagrobta suma tik ta, kuri buvo rasta sulaikymo metu yra siekis švelninti savo atsakomybę. Kaip pagrįstai ir teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas iš nukentėjusiosios buvo pagrobta būtent 11 100 JAV dolerių bei 7740 eurų. Teisėjų kolegijai nukentėjusiosios galimybė turėti tokią pinigų sumą nekelia abejonių. Nukentėjusioji paaiškino, kad pinigus buvo susitaupiusi per visą savo gyvenimą dirbdama kolūkyje buhaltere. Visą gyvenimą gyveno viena, šeimos neturėjo, todėl gyveno taupydama. Jos darbo stažas 35 metai. 55 metų išėjo į pensiją. Turėjo jėgų ir sveikatos todėl dirbo žemės ūkyje. Turėjo gyvulius, kuriuos augino ir pardavinėjo. Taip susitaupė tokią sumą pinigų. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 18 d. tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad M. S. K. 24 metų laikotarpiu gavo 41833,56 eurų pajamų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pateikiamas yra tik 24 metų laikotarpis, be to nukentėjusioji, nurodė, kad užsiėmė žemės ūkio veikla, augino gyvulius, juos pardavė. Nukentėjusios gyvenimo būdas, jos nuolatinis darbas ir gaunamos pajamos iš darbo, vėliau senatvės pensijos, bei dirbant papildomus žemės ūkio darbus yra realios turėtai pinigų sumai sukaupti. Teisėjų kolegija mano, kad sukaupta pinigų suma JAV doleriais rodo, jog nukentėjusioji taupė tiek iki euro įvedimo Lietuvoje, tiek ir po to kai nacionaline valiuta tapo eurai ( sukaupta 7740 eurų).

25. Sutiktina su L. B. apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusioji nurodė, kad pinigus paslėpė 2014 metais ir su tuo, jog iki pasirodant L. B. ir V. B. pas nukentėjusiąją buvo apsilankius nepažįstama moteris. Tačiau kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas nukentėjusioji kategoriškai parodė, kad neturi jokių giminaičių, be jos niekas nežinojo pinigų slėpimo vietų. O apsilankiusi nepažįstama moteris visą laiką buvo su ja virtuvėje ir neturėjo galimybės patekti į kambarius. Po jos apsilankymo butas nebuvo apieškotas, nes nepažįstama moteris tam neturėjo fizinės galimybės, nebuvo palikta nė trupučio be priežiūros. Be to atkreipiamas dėmesys į tai, kad atėjus pas nukentėjusiąją L. B. ir nurodžius, jog jai priklauso kompensacija, o ji turi tik 500 eurų banknotą, todėl reikalinga grąža, nukentėjusioji buvo nuėjusi ir gražai pinigus paėmė iš vienos iš slaptaviečių, taigi akivaizdu, jog pinigai iki nuteistųjų apsilankymo joje buvo (siuvimo mašinos dėžės durelių stalčiuje). O tik po L. B. ir V. B. apsilankymo pas nukentėjusiąją namuose pinigai iš slaptaviečių dingo, iki tol pinigų paslėpimo vietų apieškojimų požymių nebuvo. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodyta pagrobtų pinigų suma nėra. Nukentėjusioji nuosekliai ir itin detaliai nurodė, tiek vietas, kuriose buvo pinigai paslėpti, tiek ir jų valiutas bei sumas.

26. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, dėl pagrobtos pinigų sumos aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais, kad po L. B. ir V. B. sulaikymo automobilyje surasta tik 3750 JAV dolerių ir 2570 eurų, besąlygiškai nepatvirtina, kad būtent tik tokia suma buvo pagrobta. Byloje nustatyta, kad važiuojant iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) iki nuteistųjų sulaikymo, jos buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ten praleido 15-20 minučių. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas V. M.. Todėl L. B. ir V. B. turėjo realią galimybę paslėpti dalį pinigų, kuri nebuvo rasta automobilyje sulaikant nuteistąsias. Svarbu ir tai, kad automobilyje taip pat nebuvo rasti ir šviesių plaukų perukai. Liudytojas V. M. patvirtino, kad L. B. ir V. B. juos visada dėvėdavo, nukentėjusieji nurodė, kad moterys prisistačiusios medicinos darbuotojomis, kurias jie atpažino, kaip L. B. ir V. B., dėvėjo perukus. Nors pinigai ir perukai nebuvo rasti kratos metu (duomenys neskelbtini), name, kur buvo sustojusios ir nuėjusios nuteistosios, tačiau krata buvo pradėta tik 16.05 val., taigi tarp nuteistųjų apsilankymo nurodytame name ir kratos jame atlikimo praėjo didelis laiko tarpas, per kurį buvo pakankamai laiko pinigus ir perukus pašalinti ar paslėpti. Nusikaltimo baigtumui pakanka nustatytų faktinių aplinkybių, kad apeliantės užvaldžiusios svetimą didelės vertės turtą, kurį laiką turėjo galimybę disponuoti šiuo turtu kaip savu, turėjo realią galimybę jį paslėpti, todėl tai, kur nuteistosios padėjo dalį pagrobtų pinigų, juridiniam veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Šiame kontekste atmetami ir deklaratyvūs argumentai, jog pinigus galėjo paimti policijos pareigūnai.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L. B. ir V. B. atžvilgiu priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, jų kaltė dėl didelės vertės svetimo turto vagystės įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, taip pat ir rašytiniais byloje užfiksuotais įrodymais.

Dėl bausmės L. B. individualizavimo

28. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

29. Vertinant apeliacinio skundo argumentus sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė L. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes ji buvo teista 2014 m. lapkričio 11 d., tuo tarpu įstatymas nustatantis šią sunkinančią aplinkybę priimtas tik 2015 m. kovo 19 d., todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, kaip neatitinkanti bylos aplinkybių ir šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas.

30. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistosios asmenybę, tiek ir jos padarytų nusikalstamų veikų bei jos pačios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Skiriant bausmę, buvo teisingai įvertinta tai, kad padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių (pasikėsinimas sukčiauti) ir sunkių nusikaltimų (vagystė) kategorijų, įvertino, kad L. B. už nusikaltimus nuosavybei veikos padarymo metu jau buvo teista du kartus, paskirtų baudų nesumokėjusi. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, L. B. gynėjas advokatas V. Paltanavičius pateikė kvitą, kad 2018-09-25 sumokėta 753,56 Eur bauda, tačiau tai buvo padaryta po skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir įtakos bausmės skyrimui neturėjo. Teismas įvertino, kad nusikalstamos veikos nukreiptos prieš labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, kad anksčiau paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau L. B. išvadų nepadarė. Aplinkybių visuma rodo, kad švelnesnės bausmės jos atžvilgiu yra neveiksmingos, kad nuteistoji nėra linkusi laikytis įstatymų, paisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. O nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jos elgesys, priešingai ji linkusi nusikalsti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad šeiminės aplinkybės L. B. nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio ir sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik L. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką. Kurios dydžius nustatė mažesnius nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu. Pripažinti L. B. paskirtą bausmę aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Net ir įvertinus tai, kad šalintina viena L. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paskirtos bausmės teisingos ir nekeistinos. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos virdurkio. Už įstatyme numatytos sunkios veikos (BK 178 straipsnio 3 dalies) padarymą asmeniui gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra virš keturių metų ( 4 metai ir pusantro mėnesio). Gi skundžiamu nuosprendžiu L. B. pirmos instancijos teismas skyrė dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, tai reiškia, kad paskirtoji bausmė yra ženkliai mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad paskirtos bausmės mažesnės nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, nors nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, mano jog švelninti L. B. paskirtą ir taip palyginus švelnią bausmę, nėra teisinio pagrindo.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos medžiagą ir aptartas aplinkybes apylinkės teismas teisingai aiškino BK 75 straipsnio, nustatančio bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką, nuostatas ir pagrįstai jų nepritaikė. Teismas pagrįstai įvertino, duomenis apie padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, sprendė, jog šie duomenys neleidžia teigti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, jai bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad abi apeliantės šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kur atlieka ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Taigi L. B. savo elgesio kritiškai nevertina, teisme nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima manyti, kad pasikeis, jos antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, ji nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad bausmės tikslai ir teisingumo principas bus pasiektas tik L. B. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl L. B. ir V. B. kaltės dėl pasikėsinimo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, taip pat įvykdžius 11100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ir 7740 eurų vagystę, L. B. už nusikalstamų veikų padarymą paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Tačiau nepagrįstai nustatė L. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji veikas padarė būdama recidyvistė, todėl L. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, V. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

33. Teisėjų kolegija vertindama skundžiamo teismo nuosprendžio turinį pastebi, jog nuosprendžio motyvuojamojoje bausmės skyrimą dalyje (nuosprendžio 18 lapas) padaryta klaida, nurodoma, jog „Kaltinamųjų įvykdyta E. J. įvykdyta didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 straipsnio 3 dalis) įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis)“. Ši klaida taisytina, pašalinant iš šio sakinio žodžius „E. J. įvykdyta“. Toks asmuo bylos procese neegzistavo, todėl šios klaidos ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistosios V. B. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies nustatytą L. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje ji padarė būdama recidyvistė.

Ištaisyti nuosprendžio motyvuojamojoje bausmių skyrimą dalyje padarytą klaidą:

iš sakinio „Kaltinamųjų įvykdyta E. J. įvykdyta didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 straipsnio 3 dalis) įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis)“, pašalinant žodžius „E. J. įvykdyta“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.