- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- eA-638-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04871-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. AP3E-3750 ,,Dėl žemės sklypo naudojimo“ (toliau – ir Sprendimas / Raštas).
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu panaikino atsakovo 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. AP3-2103 ir įpareigojo jį ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyriui. Atsakovas minėtą sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. liepos 14 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu kreipėsi į Administraciją dėl informacijos apie minėto sprendimo vykdymą pateikimo, tačiau atsakymo nesulaukė, todėl 2021 m. spalio 13 d. kreipėsi pakartotinai. Atsakydama į minėtą raštą Administracija nurodė, kad kadastrinių matavimų byla yra parengta ir vyksta jos derinimas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu skyriumi. Atsakovo atstovai 2021 m. spalio 27 d. atsiuntė kadastrinių matavimų bylą.
2.2. Kadastrinių matavimų byloje nurodytas žemės naudojimo būdas buvo ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, nors Trakų miesto bendrojo plano rengimo etapo 3 dalyje ,,Sprendimai“ 13.3 papunktyje ,,Trakų miesto funkciniai prioritetai ir bendrieji reglamentai“ „uSn“ skiltyje nurodyta, jog galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai yra ,,Konservacinės paskirties; Kitos paskirties: 1) gyvenamosios teritorijos; 2) visuomeninės teritorijos; 3) komercinės paskirties objektų teritorijos; 4) inžinerinės infrastruktūros teritorijos; 5) bendro naudojimo teritorijos; 6) rekreacinės teritorijos;“. Pareiškėjai kilo klausimas dėl atsakovo pasirinkto žemės naudojimo būdo, todėl 2021 m. spalio 29 d. ji kreipėsi su prašymu paaiškinti, kodėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini):), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) naudojimo paskirtis yra ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, taip pat pakeisti arba papildyti Žemės sklypo naudojimo paskirtį į ,,Kita“, o naudojimo būdą į ,,Gyvenamosios teritorijos“ (toliau – ir Prašymas). Administracija ginčijamu Sprendimu nurodė, kad, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 32 punktu, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Paaiškino, kad dėl formuojamame Žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, dėl Žemės sklype esančio susisiekimo komunikacijos priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto, formuojamas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.
2.3. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pažymėjo, kad Žemės sklype automobilių stovėjimo aikštelė, kaip ir joks kitas priklausinys, nėra registruota, o kelio servitutas ar inžineriniai tinklai nelaikytini kliūtis nustatyti naudojimo paskirtį ,,Kita“, naudojimo būdą – ,,Gyvenamosios teritorijos“. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei pažeidžia VAĮ 10 straipsnį, nes Sprendimas nėra aiškus ir suprantamas.
2.4. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) nuostatomis, atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog atsakovo minima automobilių stovėjimo aikštelė būtų įregistruota, taip pat duomenų, jog automobilių stovėjimo aikštelė teisėtai egzistuoja.
2.5. Teisės normos nedraudžia konkrečios rūšies daiktams, pvz. inžineriniams statiniams, turėti pagrindinio daikto statusą ir priklausinius. Statinio klasifikavimas inžineriniu statiniu iš esmės nurodo tik konkretaus daikto (statinio), kaip materialaus objekto, naudojimo paskirtį ir gali tik implikuoti, bet jokiu būdu nenusprendžia jo ryšių su jį supančiais daiktais. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenys apie automobilių stovėjimo aikštelę nebuvo išviešinti, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra priklausinys.
2.6. Pareiškėja pažymėjo, kad 1) registruojami daiktai – gali būti nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai; 2) registruojami ne bet kokie nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, bet tik tokie, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka; 3) registruojami nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai turi būti ne tik suformuoti, bet ir jų įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimas turi būti nustatytas teisės aktais. Toks atitinkamo daikto registravimas gali būti nustatytas ne tik įstatyme, bet ir poįstatyminiame teisės akte, kas reiškia, kad nekilnojamasis daiktas ir pagal prigimtį kilnojamasis daiktas yra registruojamas, jei įgyvendintos antra ir trečia sąlygos, kurių vienos nesant daiktas neturi būti registruojamas.
2.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė atsakovo argumentus, kad prašomo natūra grąžinti Žemės sklypo dalis yra užstatyta inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele. Atsižvelgiant į tai, kad aikštelė nėra įregistruota, teisine prasme ji neegzistuoja, todėl Administracija Sprendime padarė teisės taikymo klaidą.
2.8. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo argumentais dėl formuojamame Žemės sklype esančio pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti servituto, pažymėjo, kad servitutas gali būti nustatytas bet kokio žemės naudojimo būdo žemės sklype, kadangi jo nustatymas reiškia teisių į svetimą daiktą suteikimą, o ne aplinkybę, jog turi būti nustatomas konkretus žemės sklypo naudojimo būdas. Pareiškėjos nuomone, atsakovo teiginys, kad servituto nustatymas yra kliūtis pakeisti Žemės sklypo paskirtį, neatitiko tikrovės bei paneigia teismų praktiką.
2.9. Žemės sklype esantys inžineriniai tinklai ir taikomos specialiosios naudojimo sąlygos taip pat nėra kliūtis pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Aplinkybė, jog Žemės sklype yra elektros tinklų apsaugos zona, viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zona ar kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų apsaugos zona, neužkerta kelio Žemės sklypo naudojimo būdą nustatyti kitokį, nei teigia atsakovas. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartyje sutiko, kad nagrinėjamu atveju natūra išlikusioje Žemės sklypo dalyje esantiems įvažiavimams į kitus sklypus bei inžineriniams įrenginiams eksploatuoti gali būti nustatomi servitutai, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindžiančios visuomenės poreikį šiai teritorijai.
2.10. Administracija, Sprendime nurodydama, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra priklausinys, šio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Administracija atsiliepime rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka) apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pareigos. NŽT nustatyta pareiga atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, tačiau šios pareigos įgyvendinimas siejamas su savivaldybės atitinkamais veiksmais. Atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
4.2. Atsižvelgiant į Žemės sklype nustatytą eilę specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei kelio servitutą Žemės sklypas yra netinkamas formuoti pagal naudojimo paskirtį – ,,Kita“, naudojimo būdą – ,,Gyvenamosios teritorijos“, jame nėra sąlygų statyti gyvenamąjį namą ar komercinės paskirties objektą. Siekiant ateityje išvengti skundų, ginčų su pretenzijomis buvo nuspręsta nustatyti Žemės sklypui naudojimo paskirtį / būdą – kita / susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Pareiškėja buvo informuota, kad dėl formuojamame Žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, dėl susisiekimo komunikacijos priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, dėl pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto, formuojamas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.
4.3. Pasisakydamas dėl Žemės sklype esančio priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, atsakovas paaiškino, kad Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. P2E-1113 (duomenys neskelbtini) suformuotas 512 kv. m. ploto žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Po minėto įsakymo parengimo, kaip vientisas nekilnojamojo turto registro objektas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. Į šios gatvės ribas įtraukta ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pažymėta kadastrinių matavimo byloje ginčo Žemės sklype. Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. su automobilių stovėjimo aikštele 2022 m. sausio 6 d. yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, taigi, automobilių stovėjimo aikštelė yra statinio Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. priklausinys.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, be kita ko, nustatė, kad:
6.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu įpareigojo Administraciją ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti Žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir su tuo susijusius dokumentus pateikti NŽT Trakų skyriui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
6.2. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie teismo sprendimo vykdymą pateikimo, nesulaukusi atsakymo 2021 m. spalio 13 d. kreipėsi pakartotinai.
6.3. Atsakovas 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. AP3E-3183 informavo pareiškėją, kad Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra parengta, taip pat jog vyksta kadastrinių matavimų bylos derinimas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu skyriumi. Pažymėjo, kad atlikus nurodytus derinimus, kadastrinių matavimų byla artimiausiu metu bus pateikta NŽT Trakų skyriui.
Šalies argumentai
6.4. 2021 m. spalio 27 d. pareiškėja gavo ir susipažino su pateikta kadastrinių matavimų byla, o 2021 m. spalio 29 d. pareiškėja Administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) pateikti paaiškinimus, kodėl Žemės sklypo naudojimo paskirtis buvo pasirinkta ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“; 2) pakeisti arba papildyti Žemės sklypo naudojimo paskirtį į ,,Kita“, pobūdį į ,,Gyvenamosios vietos“.
Atsiliepimas
6.5. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nurodė, kad, remiantis Taisyklių 32 punkto nuostatomis, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą (-us). Atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad formuojamas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip ,,Kitos“ paskirties, ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų“ naudojimo būdo žemės sklypas dėl jame esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) g.) priklausinio – automobilių aikštelės ir pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas dėl Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. P2E-1113, kurio 1.2 papunkčiu buvo nustatyta, jog Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – ,,Kita“, būdas – ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2653-811/2022, todėl teismas, neperžengdamas nagrinėjamoje byloje pateikto skundo ribų, dėl minėtu įsakymu nustatytų Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo šioje byloje nepasisakė.
8. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kuriais ji grindė ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinęs Sprendimo turinį teismas konstatavo, jog Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Sprendime atsakovas rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, dėl kokių priežasčių formuojamas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip ,,Kitos“ paskirties, ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų“ naudojimo būdo. Atsakydama į pareiškėjos Prašymą Administracija paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklype yra inžineriniai tinklai, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Žemės sklype yra susisiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) g.) priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, pravažiavimas į gretimą sklypą, siūloma nustatyti servitutą, buvo nuspręsta nustatyti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ,,Kita“, naudojimo būdą – ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, kadangi dėl paminėtų aplinkybių Žemės sklype nebūtų galima statyti gyvenamojo namo ar komercinės paskirties objektų, taigi ir nustatyti Žemės sklypui naudojimo būdą – ,,Gyvenamosios paskirties“. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime, vadovaudamasis aktualių teisės aktų nuostatomis, išdėstė savo poziciją dėl atitinkamų išvadų ir paaiškino, kuo remdamasis jas padarė, pateiktų motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, pareiškėjos argumentai nesudarė pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
9. Vertindamas argumentus dėl neegzistuojančios automobilių aikštelės teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas paaiškino, jog 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje kaip vientisas Nekilnojamojo turto registro objektas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. Į minėtos gatvės ribas buvo įtraukta ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pažymėta kadastrinių matavimų byloje ginčo Žemės sklype. (duomenys neskelbtini) g. su automobilių stovėjimo aikštele 2022 m. sausio 6 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Byloje pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras) 2022 m. sausio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtino, jog 2022 m. sausio 6 d. buvo įregistruotas Trakų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. Iš byloje pateikto gatvės plano teismas nustatė, kad įregistruotos (duomenys neskelbtini) g. ribos apima ir automobilių stovėjimo aikštelės ribas. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog Sprendime nėra remiamasi Registrų centro 2022 m. sausio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, neturi esminės reikšmės, nes net ir tenkinus pareiškėjos skundą, tai neturėtų įtakos aplinkybei, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje kaip (duomenys neskelbtini) g. dalis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis ir atitinka esminius VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Be to, pareiškėja, įstatymų nustatyta tvarka realizuodama teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš Sprendimo turinio, jame nurodyto teisinio pagrindo suvokė jo faktines ir teisines priežastis. Administracija veikė kompetencijos ribose, Sprendimą grindė objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl, teismo teigimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas ar neteisėtas. Kitus ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.
III.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naujo sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sujungti nagrinėjamą bylą su administracine byla Nr. eI3-2653-811/2022, kurioje nagrinėjamas prašymas panaikinti Trakų rajono savivaldybės direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. P2E-1113 ir dėl to nagrinėjamoje byloje nevertino esminių pareiškėjos argumentų.
Šalies argumentai
12.2. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl automobilių stovėjimo aikštelės ir pažymi, kad šiuo klausimu jau yra pasisakęs tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl ginčo, kad žemės sklypas yra neužstatytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies prasme, nėra. Priešingai, jei žemės sklypas būtų užstatytas automobilių stovėjimo aikštele, savo prigimtimi statiniu, toks sklypas negalėtų būti grąžinamas natūra, todėl ir atitinkamų teismo sprendimų nebūtų priimta.
12.3. Teismas rėmėsi atsakovo pateikta (duomenys neskelbtini) g. kadastro bylos ištrauka, kuri, pasak Administracijos, buvo suformuota tik 2022 m. sausio 7 d. Kadastrinė byla buvo pateikta teismui po to, kai pareiškėja nurodė teismui, jog automobilių aikštelė galbūt net neegzistuoja. Atsakovas neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo.
12.4. Pareiškėja, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas, pabrėžia, kad teismui pateiktoje kadastrinėje byloje nėra duomenų apie automobilių stovėjimo aikštelę, išskyrus brėžinį, kuris nėra susietas nei su kadastrine byla, nei su atsakovo pateiktu Registrų centro išrašu, kuris nepatvirtina, jog gatvė turi priklausinį. Akivaizdu, kad dokumentuose dėl Žemės sklypo nenurodyta nei automobilių stovėjimo aikštelė, nei kad ji patenka į Žemės sklypą, nei koks tokios automobilių stovėjimo aikštelės plotas. Be to, teismas nurodė, kad tokie atsakovo pateikti duomenys yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Žemės sklype esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra Žemės sklypo dalis. Tačiau Administracijai nepateikus dokumento, kuris patvirtintų, jog atsakovui nuosavybes teise priklauso automobilių stovėjimo aikštelė Žemės sklype, nėra pagrindo vertinti, jog kadastrinė byla, kurioje nenurodyta automobilių stovėjimo aikštelė, turi įtakos atsakovo teiginiams. Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad nei kadastrinės bylos ištraukoje, nei Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie priklausinį – automobilių stovėjimo aikštelę. Atsakovas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu atsirado automobilių stovėjimo aikštelė ir kodėl ji atsirado tik 2022 m. sausio mėnesį, atlikus kadastrinius matavimus.
12.5. Jei automobilių stovėjimo aikštelė (statinys) egzistuoja, jos naudojimui turi būti išskirtas žemės sklypas. Iš Administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad nei servitutas naudotis automobilių stovėjimo aikštele, nei kitas leistinas būdas eksploatuoti šį statinį žemės sklype, nebuvo nustatytas. Jeigu atsakovas norėtų naudotis automobilių stovėjimo aikštele, turėtų būti nustatytas servitutas. Kitu atveju, pareiškėjai registravus savo teises į Žemės sklypą ar jo dalį, būtų pažeidžiami pareiškėjos, kaip Žemės sklypo savininkės, interesai, kadangi atsakovas pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype naudotųsi statiniu neatlygintinai. Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra nepagrįstos, teismas neįvertino visų pareiškėjos argumentų ir rėmėsi nepagrįstais atsakovo duomenimis.
12.6. Atsakovo pateiktas Registrų centro 2022 m. sausio 12 d. išrašas, kuriame nėra duomenų apie automobilių aikštelę, kaip priklausinį, yra atspausdintas vėliau, nei priimamas Sprendimas. Tai yra nauja aplinkybė, kuri neegzistavo Sprendimo priėmimo metu. Pareiškėja pabrėžia, kad nors atsakovas Sprendime įvardijo faktines Sprendimo priėmimo priežastis, tačiau jų nemotyvavo (neįvardijo tinkamų teisės aktų).
12.7. Dėl sąlygų, nesuteikiančių teisės Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą keisti į „Gyvenamosios paskirties“, pareiškėja pažymi, kad nors Sprendime nurodyta, jog „žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us)“, tačiau įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodyta priešingai: „Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriame, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę negalima, todėl argumentas, kad galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas.“. Taip pat teisės aktuose nebuvo įtvirtinto draudimo Žemės sklypo naudojimosi būdą nustatyti kaip „Gyvenamosios paskirties“. Atsakovas suklaidino teismą, kadangi teisinis reglamentavimas, draudžiantis Žemės sklypo naudojimosi būdą nustatyti kaip „Gyvenamosios paskirties“ net neegzistuoja. Atsakovas piktnaudžiauja valstybės suteiktomis teisėmis.
12.8. Aplinkybė, kad Žemės sklype nustatytas inžinerinių tinklų koridorius taip pat neužkerta kelio Žemės sklypo naudojimosi būdą nustatyti į „Gyvenamosios paskirties“. Pareiškėjai įregistravus nuosavybės teises į Žemės sklypą, ji turėtų teisę Žemės sklype gyventi kilnojamojo pobūdžio statinyje, kuris nepažeistų Žemės sklypui keliamų reikalavimų. Atsakovas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, dėl kokių priežasčių Žemės sklypo naudojimosi būdas negali būti nustatytas kaip „Gyvenamosios paskirties“, nes tokie argumentai neegzistuoja, kaip ir teisės aktai, lemiantys Sprendimo pagrįstumą. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė. Sprendimas nepagrįstai varžo pareiškėjos, kaip būsimos Žemės sklypo savininkės, teisėtus interesus. Teismui pripažinus, kad Sprendimas yra teisėtas, yra pažeidžiamas interesų pusiausvyros principas, kadangi Administracija, būdama viešojo administravimo subjektas, priėmė sau palankų Sprendimą, pareiškėjai priklausiančiame Žemės sklype atlikti komercinio pobūdžio veiklą, nenustatant servituto. Dėl šios priežasties atsakovas turės teisę nepagrįstai pelnytis iš pareiškėjai priklausiančio Žemės sklypo. Tokia situacija pažeistų protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus.
12.9. Teismas neįvertino pareiškėjos argumentų, kad atsakovas pažeidė gerojo administravimo principą, Sprendime taip pat nėra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuojama, dėl kokių teisinių priežasčių yra atsisakoma Žemės sklypo naudojimosi būdą nustatyti kaip „Gyvenamosios paskirties“. Pareiškėja, teismui palikus galioti Sprendimą, patirtų didelius nuostolius, kadangi negautų jokių pajamų už tai, jog atsakovas Žemės sklype vykdo komercinę veiklą ir neteisėtai naudojasi Žemės sklypu.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
14. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą bei nurodo šiuos argumentus:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai įvertino pareiškėjos argumentus. Žemės sklypas yra netinkamas formuoti pagal naudojimo paskirtį – „Kita“, naudojimo būdą – „Gyvenamosios teritorijos“.
14.2. Ginčo sklype nustatytos specialiųjų žemės naudojimo sąlygos bei kelio servitutas, dėl to sklype nėra galimybės statyti gyvenamąjį namą ar komercinės paskirties objektą. Atsakovas siekia išvengti ateityje galimų skundų.
14.3. Sprendimu buvo pranešta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Dėl formuojamame Žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, dėl formuojamame žemės sklype esančio susisiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) gatvės) priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, dėl pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto, Žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.
14.4. Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. P2E-1113 (duomenys neskelbtini) suformuotas 512 kv. m. ploto žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Po šio įsakymo parengimo, 2021 metų pabaigoje, 2022 metų pradžioje, kaip vientisas nekilnojamojo turto registro objektas buvo suformuota ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė. Į šios gatvės ribas įtraukta ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pažymėta kadastrinių matavimo byloje ginčo žemės sklype. Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė su automobilių stovėjimo aikštele yra 2022 m. sausio d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Automobilio stovėjimo aikštelė yra statinio Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvės priklausinys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo / Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis ir atitinka esminius VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėja apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės normų taikymu nesutinka, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
18. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2021 m. spalio 29 d. pareiškėja Administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) pateikti paaiškinimus, kodėl Žemės sklypo naudojimo paskirtis buvo pasirinkta ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“; 2) pakeisti arba papildyti Žemės sklypo naudojimo paskirtį į ,,Kita“, pobūdį į ,,Gyvenamosios vietos“, o atsakovas ginčijamu Raštu pateikė informaciją, kad remiantis Taisyklių 32 punkto nuostatomis, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą (-us), todėl formuojamas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip ,,Kitos“ paskirties, ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų“ naudojimo būdo žemės sklypas dėl jame esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) g.) priklausinio – automobilių aikštelės ir pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių formuojamam žemės sklypui nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdas, žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas gali būti keičiamas vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija).
19. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčas dėl Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. P2E-1113, kurio 1.2 papunkčiu buvo nustatyta, jog Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – ,,Kita“, būdas – ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2653-811/2022.
20. VAĮ (ginčui aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos kreipimosi į atsakovą turinį, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neturi pagrindo atsakovo pateikto atsakymo pripažinti sprendimu administracinėje procedūroje, nes ne Rašto turinys ginčijamame teisiniame santykyje turi įtakos pareiškėjos teisių bei pareigų apimčiai, o Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. P2E-1113 1.2 papunkčio nuostata dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo. Kaip minėta anksčiau, pareiškėja šio įsakymo nuostatų teisėtumą taip pat ginčija teisme.
22. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčijo pateikto atsakovo Rašto procedūriniu aspektu, todėl teisėjų kolegija šių aplinkybių nenagrinės.
23. Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aptartu teisiniu reguliavimu (nutarties 18-20 p.) teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamu Raštu atsakovas pateikė išsamią informaciją pareiškėjos kreipimesi suformuluotais klausimais bei nurodė priežastis, trukdančias patenkinti jos prašymą. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties bei būdo pasireiškia būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2653-811/2022 ir joje turi būti vertinamas.
24. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, ir nors ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas pritaikė nevisiškai tinkamai, teisėjų kolegija šį netikslumą ištaiso ir pakeičia pirmosios instancijos teismo motyvus. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, o pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
25. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.