Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. AP3-2103 ir įpareigojo ją ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyriui. Atsakovė minėtą sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris 2021 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė, o VAAT sprendimą paliko galioti nepakeistą. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie VAAT sprendimo vykdymą pateikimo, tačiau atsakymo nesulaukė, todėl 2021 m. spalio 13 d. kreipėsi pakartotinai. Atsakydama į pareiškėjos 2021 m. spalio 13 d. raštą atsakovė nurodė, kad kadastrinių matavimų byla yra parengta ir vyksta jos derinimas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu skyriumi. Atsakovės atstovai 2021 m. spalio 27 d. atsiuntė kadastrinių matavimų bylą.

Teigia, kad atsižvelgdama į tai, jog iš kadastrinių matavimų bylos buvo matyti, jog žemės naudojimo būdas nurodytas ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, nors Trakų miesto bendrojo plano rengimo etapo 3 dalyje ,,Sprendimai“ 13.3 papunktyje ,,Trakų miesto funkciniai prioritetai ir bendrieji reglamentai“ uSn skiltyje nurodyta, jog galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai yra ,,Konservacinės paskirties; Kitos paskirties: 1) gyvenamosios teritorijos; 2) visuomeninės teritorijos; 3) komercinės paskirties objektų teritorijos; 4) inžinerinės infrastruktūros teritorijos; 5) bendro naudojimo teritorijos; 6) rekreacinės teritorijos;“, pareiškėjai kilo klausimas dėl atsakovės pasirinkto žemės naudojimo būdo, todėl 2021 m. spalio 29 d. ji kreipėsi į atsakovę su prašymu (toliau – ir Prašymas) paaiškinti, kodėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) naudojimo paskirtis - ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“ ir pakeisti arba papildyti Žemės sklypo naudojimo paskirtį į ,,Kita“, o naudojimo būdą į ,,Gyvenamosios teritorijos“. Atsakovė ginčijamame Sprendime nurodė, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklių), 32 punktu, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Paaiškino, kad dėl formuojamame žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, dėl formuojamame žemės sklype esančio susisiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) g.) priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto, formuojamas žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovė Sprendime nurodydama, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra priklausinys, šio teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Pabrėžia, jog individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Remdamasi kasacinio teismo praktika nurodo, kad pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas, todėl mano, kad atsakovė, teigdama, jog pagrindinis daiktas yra (duomenys neskelbtini), turi pareigą pagrįsti, kad jos teiginiai yra atitinkantys tikrovę.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Atkūrimo tvarka) yra apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pareigos. NŽT nustatyta pareiga atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, tačiau šios pareigos įgyvendinimas siejamas su savivaldybės atitinkamais veiksmais, kadangi valstybinės žemės sklypų formavimas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai, o formuojamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo nustatymas yra savivaldybės pareiga. Atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Nurodo nagrinėjamu atveju aktualų teisinį reglamentavimą ir akcentuoja, jog laikosi pozicijos, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra netinkamas formuoti pagal naudojimo paskirtį – ,,Kita“, naudojimo būdą – ,,Gyvenamosios teritorijos“.

Teigia, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. P2E-1113 (duomenys neskelbtini) suformuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas skirtas atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis/būdas – kita/susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šiuo įsakymu siūloma nustatyti visą eilę specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei kelio servitutą. Ginčo sklypo kadastrinių matavimo byloje, parengtoje 2021 m. rugsėjo 21 d., nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kodas 101 - viešųjų ryšių tinklų elektrinių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos – specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas – 48 kv. m; kodas 106 - elektros tinklų apsaugos zonos - specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas – 167 kv. m; kodas 149 - vandens telkinio ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos - specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas – 221 kv. m; kodas 119 – kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos - specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas – 512 kv. m; kodas 134 valstybiniai parkai- specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas – 512 kv. m. Taip pat nustatomas kelio servitutas – teisė važioti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), servituto plotas - 221 kv. m. Pagal Trakų m. bendrojo plano sprendinius teritorija (duomenys neskelbtini), kurioje suformuotas Žemės sklypas, priklauso urbanizuojamai teritorijai. Trakų miesto bendrojo plano rengimo etapo 3 dalyje „Sprendimai“ 13.3 papunktyje „Trakų miesto funkciniai prioritetai ir bendrieji reglamentai“ uSn skiltyje nurodyta, jog galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai yra „Konservacinės paskirties; Kitos paskirties: (i) gyvenamosios teritorijos; (ii) visuomeninės teritorijos; (iii) komercinės paskirties objektų teritorijos; (iv) inžinerinės infrastruktūros teritorijos; (v) bendro naudojimo teritorijos; (vi) rekreacinės teritorijos“.

Nurodo, kad atsižvelgiant į Žemės sklype nustatytą visą eilę specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei kelio servitutą, jame nėra sąlygų statyti gyvenamąjį namą ar komercinės paskirties objektą ir nustatyti naudojimo paskirtį – ,,Kita“, naudojimo būdą – ,,Gyvenamosios teritorijos“. Siekiant ateityje išvengti galimų skundų, ginčų su pretenzijomis buvo nuspręsta nustatyti žemės sklypui naudojimo paskirtį/būdą – kita/susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja buvo informuota, jog formuojamame Žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, dėl formuojamame žemės sklype esančio susisiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) g.) priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, dėl formuojamame žemės sklype esančio pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto, formuojamas žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.

Pasisakydama dėl Žemės sklype esančio priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, paaiškina, kad Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. P2E-1113 (duomenys neskelbtini) suformuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Po minėto įsakymo parengimo, 2021 m. pabaigoje, 2022 m. pradžioje, kaip vientisas nekilnojamojo turto registro objektas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g.. Į šios gatvės ribas įtraukta ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pažymėta kadastrinių matavimo byloje ginčo Žemės sklype. Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. su automobilių stovėjimo aikštele 2022 m. sausio 6 d. yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi, šiuo metu automobilių stovėjimo aikštelė yra statinio Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. priklausinys.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „Kita“ ir „Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų“ į ,,Kita“ ir „Gyvenamosios teritorijos“, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VAAT 2020 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovė buvo įpareigota ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti Žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir su tuo susijusius dokumentus pateikti NŽT Trakų skyriui. LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartimi VAAT sprendimą paliko galioti.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie teismo sprendimo vykdymą pateikimo, o nesulaukusi atsakymo 2021 m. spalio 13 d. kreipėsi pakartotinai.

Atsakovė 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. AP3E-3183 ,,Dėl informacijos suteikimo“ informavo pareiškėją, kad Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra parengta, taip pat, jog šiuo metu vyksta kadastrinių matavimų bylos derinimas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu skyriumi. Pažymėjo, kad atlikus nurodytus derinimus, kadastrinių matavimų byla artimiausiu metu bus pateikta NŽT Trakų skyriui.

Pareiškėjai 2021 m. spalio 27 d. gavus ir susipažinus su pateikta kadastrinių matavimų byla, jai kilo klausimas dėl atsakovės nustatyto žemės naudojimo būdo, todėl pareiškėja 2021 m. spalio 29 d. Administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) pateikti paaiškinimus, kodėl Žemės sklypo naudojimo paskirtis buvo pasirinkta ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“; 2) pakeisti arba papildyti Žemės sklypo naudojimo paskirtį į ,,Kita“, pobūdį - į ,,Gyvenamosios vietos“.

Atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. AP3E-3750 „Dėl žemės sklypo naudojimo būdo“, kuriame nurodė, kad remiantis Taisyklių 32 punkto nuostatomis, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą (-us). Atsižvelgdama į tai, nurodė, kad formuojamas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip ,,Kitos“ paskirties, ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų“ naudojimo būdo žemės sklypas dėl jame esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) g.) priklausinio – automobilių aikštelės ir pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto.

Byloje taip pat pateiktos Žemės sklypo schemos bei ištraukos iš galiojančio Bendrojo plano ir rengiamo Bendrojo plano.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su atsakovės Sprendimu, kadangi Žemės sklype automobilių aikštelė nėra registruota, o kelio servitutas ir inžineriniai tinklai nėra kliūtis nustatyti Žemės sklypo paskirtį - ,,Kita“, naudojimo būdą - ,,Gyvenamosios teritorijos“.

Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, jog ginčas dėl Administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. P2E-1113 ,,Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“, kurio 1.2 papunkčiu buvo nustatyta, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – ,,Kita“, būdas - ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2653-811/2022, todėl teismas, neperžengdamas nagrinėjamoje byloje pateikto skundo ribų, dėl minėtu įsakymu nustatytų Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo šioje byloje nepasisakys.

Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir teigia, kad Sprendimo motyvai yra neteisingi ir neatitinka tikrovės, taigi jis neatitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamų turinio reikalavimų.

Pažymėtina, kad atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis VAĮ nuostatomis, be kita ko, VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, kuris reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Priimdama individualius administracinius aktus (sprendimus) atsakovė taip pat turi laikytis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos priimamuose sprendimuose turi būti nurodyti teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A556-2134/2012, Nr. A556-1334/2013, Nr. A-1150-502/2018, Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kuriais ji grindžia ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju įvertinus Sprendimo turinį galima daryti išvadą, jog Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Kaip matyti, Sprendime atsakovė rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, dėl kokių priežasčių formuojamas Žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip ,,Kitos“ paskirties, ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų“ naudojimo būdo. Kitaip tariant, atsakydama į pareiškėjos Prašymą atsakovė Sprendime paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype yra inžineriniai tinklai, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Žemės sklype yra susisiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) g.) priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, pravažiavimas į gretimą sklypą, siūloma nustatyti servitutą, buvo nuspręsta nustatyti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ,,Kita“, naudojimo būdą - ,,Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, kadangi dėl paminėtų aplinkybių Žemės sklype nebūtų galima statyti gyvenamojo namo ar komercinės paskirties objektų, taigi ir nustatyti Žemės sklypui naudojimo būdą - ,,Gyvenamosios paskirties“.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendime atsakovė, vadovaudamasi aktualių nurodytų teisės aktų nuostatomis, išdėstė savo poziciją dėl atitinkamų išvadų ir paaiškino, kuo remdamasi jas padarė, todėl pateiktų motyvų išdėstymas yra adekvačiu, aiškiu ir pakankamu, iš jų galima suprasti priimto Sprendimo priėmimo faktinius pagrindus, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Pareiškėja skunde taip pat akcentuoja, kad atsakovė, remdamasi neegzistuojančia automobilių stovėjimo aikštele, kaip pagrindiniu argumentu, dėl ko Žemės sklypo paskirtis negali būti pakeista, padarė teisės taikymo klaidą, todėl Sprendimas yra neteisėtas.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė atsiliepime paaiškino, kad 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje kaip vientisas Nekilnojamojo turto registro objektas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. Pažymėjo, kad į minėtos gatvės ribas yra įtraukta ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pažymėta kadastrinių matavimų byloje ginčo Žemės sklype. (duomenys neskelbtini) g. su automobilių stovėjimo aikštele 2022 m. sausio 6 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. sausio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog 2022 m. sausio 6 d. buvo įregistruotas Trakų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto gatvės plano matyti, jog, kaip atsiliepime nurodo ir atsakovė, įregistruotos (duomenys neskelbtini) g. ribos apima ir automobilių stovėjimo aikštelės ribas. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovės Sprendime nėra remiamasi valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. sausio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes net ir tenkinus pareiškėjos skundą, tai niekaip neturėtų įtakos tai faktinei aplinkybei, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje kaip (duomenys neskelbtini) g. dalis

LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio teisės akto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti ir nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ir (ar) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies prasme, sprendžia, jog jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis ir atitinka esminius VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendime nėra padaryta pažeidimų, kurie reikšmingai paveikė Sprendimo rezultatus. Be to, pareiškėja, įstatymų nustatyta tvarka realizuodama teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamo Sprendimo turinio, jame nurodyto teisinio pagrindo suvokė jo faktines ir teisines priežastis. Administracija veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimą grindė objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.