- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-19
- Bylos Nr.
- eI3-2653-811/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Vita Valeckaitė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“ Nr. P2E-1113 (toliau – ir Įsakymas).
Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 21 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – ir NŽT Trakų skyrius) gavo atsakovės direktoriaus įsakymą dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovės direktorius Įsakymu nustatė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), plotas – 512 kv. m., taip pat pagrindinę žemės naudojimo paskirtį / būdą – kita / susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Įsakymu taip pat pasiūlyta nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kelio servitutą, architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas, patvirtintas žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), planas.
Pabrėžia, kad Įsakymo 1.2. punkte nuspręsta, kad Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis / būdas – kita / susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Pažymi, kad atsakovės direktoriaus Įsakyme nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir būdas pažeidžia pareiškėjos teises ir užkerta kelią pilnaverčiam naudojimuisi Žemės sklypu. Teigia, kad įsakymo 1.2. punktu nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas yra neatitinkantis tikrovės, kadangi Žemės sklype gali būti nustatyti keli žemės naudojimo būdai, kurie atitiktų tikrąją Žemės sklypo situaciją.
Vadovaujasi įsakymo „Dėl pagrindinės žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro, V dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad kitos paskirties žemė turi 14 galimų žemės naudojimo būdų, todėl aptariamo Žemės sklypo naudojimo būdas galėtų būti nustatytas, kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos arba susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 17.6 punktu ir pabrėžia, kad vienu metu gali būti nustatyti keli žemės naudojimo būdai, tačiau atsakovė, suprasdama, jog nei servitutas, nei inžineriniai tinklai nėra kliūtis nustatyti kitokį, tinkamiausią pagrindinį žemės naudojimosi būdą, pasirinko numatyti siauriausią ir visos Žemės sklypo galimo naudojimo labiausiai neatitinkantį žemės naudojimo būdą. Akcentuoja, kad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Mano, kad atsakovės direktoriaus Įsakymas nėra tikslus, neatitinka realaus Žemės sklypo naudojimo būdo, todėl yra naikintinas.
Atkreipia dėmesį, kad specialiosios Žemės sklypo naudojimo sąlygos, kelio servitutas ir architektūriniai – urbanistiniai apribojimai ir sąlygos neužkerta kelio nustatyti Žemės sklypui labiausiai tinkančią žemės naudojimo paskirtį – kita, o naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Mano, kad pastarasis Žemės sklypo naudojimosi būdas visiškai pilnai atitinka Žemės sklypo tikrąjį naudojimo būdą, kadangi neegzistuoja jokie apribojimai statyti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus su pagalbinės ūkinės paskirties pastatais.
Pažymi, kad atsakovė, priimdama administracinius sprendimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintu principu, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Dėl šios priežasties neatitinkantis tikrovės Įsakymas turėtų būti panaikintas, taip užtikrinant, kad pareiškėjos teisės nebūtų pažeidžiamos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 106¹ punkte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, teritorijų planavimas yra viena iš pagrindinių savivaldybės funkcijų.
Pažymi, kad Atkūrimo tvarkoje yra apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pareigos. Nacionalinei žemės tarnybai nustatyta pareiga atkuriant nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, tačiau šios pareigos įgyvendinimas siejamas su savivaldybės atitinkamais veiksmais, kadangi valstybinės žemės sklypų formavimas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai, o formuojamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo nustatymas yra savivaldybės pareiga. Atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Atkreipia dėmesį, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir Žemės ūkio ministras) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Aplinkos ministras) 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo 3D-1/D1- 1 redakcija) 32 punktu, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Laikosi pozicijos, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra netinkamas formuoti pagal naudojimo paskirtį - kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos.
Nurodo, kad Administracijos direktoriaus Įsakymu (duomenys neskelbtini) suformuotas 512 kv. m ploto žemės sklypas, skirtas atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis / būdas – kita / susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šiuo Įsakymu siūloma nustatyti visą eilę specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei kelio servitutą. Ginčo sklypo kadastrinių matavimų byloje, parengtoje 2021 m. rugsėjo 21 d., nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kodas 101 – viešųjų ryšių tinklų elektrinių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas - 48 kv. m), kodas 106 – elektros tinklų apsaugos zonos ( specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas – 167 kv. m), kodas 149 – vandens tekinio ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas - 221 kv. m), kodas 119 – kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos (specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas – 512 kv. m), kodas 134 – valstybiniai parkai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas – 512 kv. m). Taip pat nustatomas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (servituto plotas – 221 kv. m).
Pabrėžia, kad pagal Trakų miesto bendrojo plano sprendinius teritorija (duomenys neskelbtini), kurioje suformuotas Žemės sklypas, priklauso urbanizuojamai teritorijai. Trakų miesto bendrojo plano rengimo etapo 3 dalyje „Sprendimai“ 13.3 punkte „Trakų miesto funkciniai prioritetai ir bendrieji reglamentai“ uSn skiltyje nurodyta, jog galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai yra „Konservacinės paskirties; Kitos paskirties: (i) gyvenamosios teritorijos; (ii) visuomeninės teritorijos; (iii) komercinės paskirties objektų teritorijos; (iv) inžinerinės infrastruktūros teritorijos; (v) bendro naudojimo teritorijos; (vi) rekreacinės teritorijos“.
Akcentuoja, kad, atsižvelgiant į ginčo sklype nustatomų visą eilę specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei kelio servitutą, kas sudaro negalimas sąlygas statyti gyvenamąjį namą ar komercinės paskirties objektą ir nustatyti naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, ko siekia pareiškėja, buvo nuspręsta nustatyti žemės sklypui naudojimo paskirtį / būdą – kita / susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.
Nurodo, kad Administracijos direktoriaus Įsakymu (duomenys neskelbtini) suformuotas 512 kv. m ploto žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Po šio Įsakymo parengimo, 2021 m. pabaigoje, 2022 m. pradžioje, kaip vientisas nekilnojamojo turto registro objektas buvo suformuota ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė. Į šios gatvės ribas įtraukta ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pažymėta kadastrinių matavimų byloje ginčo žemės sklype. Šiai dienai automobilio stovėjimo aikštelė yra statinio Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. priklausinys. Atsižvelgiant į automobilių stovėjimo aikštelės plotą, nuosavybei grąžintinas žemės sklypas sumažėjo 120,03 kv. m.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Vertindamas pareiškėjos nurodytus teiginius, pažymi, kad žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas nėra savitikslis dalykas, svarbu užtikrinti, kad būtų reali galimybė naudoti žemės sklypą pagal nustatytą naudojimo būdą. Atkreipia dėmesį, kad per ginčo Žemės sklypą eina kelio servitutas, kuris užtikrina patekimą į gretimą žemės sklypą, žemės sklype yra inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos. Mano, kad šios aplinkybės svarbios vertinant Įsakymo teisėtumą. Taip pat pažymi, kad nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas privalo atitikti savivaldybės bendrojo plano sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad NŽT Trakų skyrius 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 46SD-1049-(14.46.137 E.) kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas nustatyti, ar buvusio savininko L. J. (L. J.) valdytos žemės ribose, jei ši nepriskirta valstybės išperkamai, yra galimybė suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.
Trakų rajono savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. AP3E-362 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko L. J. iki 1940 m, nacionalizacijos Trakų rajone Trakų mieste, turėtą žemę“ pranešė, kad buvusio savininko L. J. (L. J.) iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtos žemės vietoje yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o pats formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti yra apribotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, bei žemės sklypais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl suformuoti 0,0864 ha ploto žemės sklypo nėra galimybės. Laisvos neužstatytos žemės plotas yra apie 0,05 ha.
Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. AP3-2103 ,,Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė organizuoti kadastrinių matavimų bylos rengimą žemės sklypui nuosavybės teisėms atkurti (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad žemės sklypas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir būdą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3- 1046-426/2020 Trakų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. AP3-2103 panaikintas ir Trakų rajono savivaldybės administracija įpareigota ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui.
Atsakovė 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. AP-3183 pranešė pareiškėjai, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra parengta. Taip pat nurodė, kad šiuo metu vyksta kadastrinių matavimų bylos derinimas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu skyriumi. Atsakovė pažymėjo, jog atliktus nurodytus derinimus, kadastrinių matavimų byla artimiausiu metu bus pateikta NŽT Trakų skyriui.
Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. P2E-1113 ,,Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“ nustatė žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą – 512 kv. m; pagrindinę žemės naudojimo paskirtį / būdą – kita / susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; pasiūlė nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas: Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, vienuoliktasis skirsnis), Elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyrius, pirmasis skirsnis), Valstybiniai parkai (V skyrius, dvidešimt trečiasis skirsnis), Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, dešimtasis skirsnis); kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis); architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas – nustatoma rengiant specialiuosius reikalavimus statybai; patvirtino žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), planą.
NŽT Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 12 ir 84¹.1.1.1 punktais, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punktu, atsižvelgdamas į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. P2E-1113 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geokada“ matininko M. D. parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą.
Atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. AP3E-3750 ,,Dėl žemės sklypo naudojimo būdo“ pranešė pareiškėjai, jog vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 32 punktu, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Dėl formuojamame žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ir taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, dėl formuojamame žemės sklype esančio susisiekimo komunikacijos ((duomenys neskelbtini) gatvės) priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės, dėl formuojamame žemės sklype esančio pravažiavimo į gretimą sklypą ir siūlomo nustatyti kelio servituto, formuojamas žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.
NŽT Trakų skyrius 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 46SD-5873-(14.46.137 E.) „Dėl kvietimo susipažinti su grąžinamo natūra žemės sklypo dokumentais (duomenimis)“ informavo pareiškėją, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius perdavė NŽT Trakų skyriui Įsakymu patvirtintą laisvo (neužstatyto) natūra grąžintino 0,0512 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, planą ir kitą dokumentaciją. Pareiškėjos prašyta atvykti į NŽT Trakų skyrių 2022 m. sausio 11 d. 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), 6 kabinetą ir susipažinti su grąžinamo natūra žemės sklypo plotu, vieta, ribomis, žemės sklypo planu, nustatyta žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, būdu ir pobūdžiu, žemės sklypui taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei servitutais.
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės nustatytu žemės sklypo naudojimo būdu – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, 2022 m. sausio 12 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. P2E-1113 ,,Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)“
Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo 1.2. papunkčiu žemės sklypui, skirtam atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nustatytos žemės naudojimo paskirties / būdo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. To paties straipsnio 16 dalyje numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, Lietuvos Respublikos žemės fondas yra skirstomas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; komercinės paskirties teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas, rekreacines teritorijas, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; naudingųjų iškasenų teritorijas; teritorijas krašto apsaugos tikslams; atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Žemės įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 32 punktu, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė laikosi pozicijos, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra netinkamas formuoti pagal naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos.
Kaip jau minėta, pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Taigi vienas iš esminių paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas bendrajam planui.
Pagal Trakų miesto bendrąjį planą, teritorija (duomenys neskelbtini), kurioje suformuotas Žemės sklypas, priklauso urbanizuojamai teritorijai. Atsižvelgiant į Trakų miesto bendrojo plano rengimo etapo 3 dalyje „Sprendimai“ 13.3 punkte „Trakų miesto funkciniai prioritetai ir bendrieji reglamentai“ uSn skiltyje nurodytas galimas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdus, įvertinus ginčo sklypo kadastrinių matavimų byloje, parengtoje 2021 m. rugsėjo 21 d., nustatomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taip pat nustatomą kelio servitutą, pagrįstai nustatyta, kad formuojamas žemės sklypas yra tinkamas naudoti tik kaip kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad ginčo žemės sklypo, kurio pagal pateiktus duomenis pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, naudojimo būdas turi būti keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad nustatytas Žemės naudojimo būdas, priešingai, nei nurodo pareiškėja, atitinka realų Žemės sklypo naudojimo būdą – pagal Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašą nuo 1985 m. žemės sklype registruotas statinys – kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvė, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kelių (gatvių). Pareiškėjos teiginys, kad nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas pažeidžia jos teises ir užkerta kelią pilnaverčiam naudojimuisi Žemės sklypu, yra deklaratyvus, kadangi ji nenurodė kaip konkrečiai pasireiškia jos teisių pažeidimas ir kuo būtent užkertamas kelias pareiškėjau naudotis Žemės sklypu.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad Žemės sklypas kada nors buvo priskiriamas kitos paskirties žemei ar kad buvo nustatytas kitas, nei skundžiamame Įsakyme, naudojimo būdas (Žemės įstatymo 29 str.).
Pareiškėjos rašytinių paaiškinimų teiginiai, susiję su automobilių stovėjimo aikštelės teisėtumu, t. y. kad, pareiškėjos manymu, automobilių stovėjimo aikštelė nėra ir negali būti registruota, kad ji negali būti atskiru inžinieriniu statiniu, nėra susiję su nagrinėjamu ginču dėl Žemės sklypo naudojimo būdo, kadangi, kaip nurodo pati pareiškėja, dėl kadastrinių matavimų yra nagrinėjama civilinė byla, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Įsakymas yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, todėl nėra pagrindo jo panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.