Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 35 parų arešto bausmę, taip pat BK 187 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 50 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos paskiriant subendrintą bausmę – 75 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirta:

1) intensyvi priežiūra, įpareigojant A. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareiga visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareiga visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareiga visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. B. civilinės ieškovės UAB „M“ naudai priteista 11 400,17 EUR turtinei žalai atlyginti, civilinės ieškovės UAB „S“ naudai – 3 064,69 EUR turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. vasario 6 d. apie 23.30 val., išdaužęs UAB „M“ parduotuvės „Moki-veži“ įėjimo duris, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „M“ priklausantį turtą – spaudiminę rėlę „FSG-5“, 10,99 EUR vertės, ir apsaugą nuo sausos eigos „Hydrostop S“, 47,95 EUR vertės, iš viso pasikėsino pagrobti UAB „M“ priklausantį turtą už 58,94 EUR, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. B. 2023 m. vasario 6 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 promilių girtumas), sugadino svetimą turtą, įsibrovimo metu į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę „Moki-veži“, tyčia joje sukeldamas gaisrą, t. y. sugadino mestą į parduotuvės duris šiukšliadėžę, kurios vertė 217,80 EUR, išdaužė ir po to padegė parduotuvės įėjimo duris, kurių vertė 8 493,90 EUR, dėl padegimo apdegė įėjimo patalpa ir joje buvusios prekės: 2 vnt. išpardaviminių stalų, 336,38 EUR vertės, vnt. kaina 168,19 EUR; 9 vnt. medžio anglies „TEXAS CLUB“, 86,40 EUR vertės, vnt. kaina 9,60 EUR; 27 vnt. smėlio ir techninės druskos mišiniai, 116,10 EUR vertės, vnt. kaina 4,30 EUR; 2 vnt. plastikinės čiuožynės „Snowfun“, 4,76 EUR vertės, vnt. kaina 2,38 EUR, 11 vnt. plastikinių rogučių „Jack slider“, 71,06 EUR vertės, vnt. kaina 6,46 EUR; 3 vnt. plastikinių rogučių „Snowflake“, 26,43 EUR vertės, vnt. kaina 8,81 EUR; 13 vnt. plastikinių rogučių „Baby fun“, 250,64 EUR vertės, vnt. kaina 19,28 EUR; 25 vnt. sniego kastuvų, 87 EUR vertės, vnt. kaina 3,48 EUR; 44 vnt. kastuvų sniegui, 314,60 EUR vertės, vnt. kaina 7,15 EUR. Taip pat dėl padegimo buvo apgadinta UAB „S“ patalpa bei joje buvusios prekės ir daiktai: kasos aparatas, 154,88 EUR vertės, prekystalis-biuro baldai, 1379,40 EUR vertės, printeris „Canon MF 443DV“, 532,40 EUR vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P30 Lite“, 289,20 EUR vertės, signalizacijos davikliai, 236,58 EUR vertės, šlifavimo popierius „Bona 8300“, 72 vnt., 125,84 EUR vertės, vnt. kaina 1,75 EUR, ir šlifavimo popierius „Bona 8100“, 40 vnt., 46,40 EUR vertės, vnt. kaina 1,16 EUR, akumuliatorinis stiklo pritraukėjas „N. G.“, 299,99 EUR vertės, taip tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadinus turtą buvo padaryta žala UAB „M“ už 10 206,03 EUR ir UAB „S“ už 3 064,69 EUR. A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. B. (toliau ir – apeliantas), prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių ir sumažinti UAB „M“ naudai atlygintinos turtinės žalos dydį, sumažinti UAB „S“ naudai priteistos turtinės žalos dydį iki 2 200 EUR pagal A. B. ir UAB „S“ sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

3.1. Apeliantas nurodo, kad civilinio ieškovo UAB „M“ pirmos instancijos teismui pateiktų patirtos žalos įrodymų nepakanka pagrįstai pripažinti, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos buvo padaryta būtent 11 400,17 EUR dydžio žala. Nurodo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) normas, kurios reguliuoja civilinio ieškinio išsprendimo klausimą baudžiamajame procese, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-7-50-1073/2019, kurioje yra nurodoma, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir kai nustatomas tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys.

3.2. Apeliantas nurodo, kad itin didelę dalį žalos bendroje sumoje sudaro 2023 m. vasario 10 d. pasiūlyme Nr. 102701 nurodyta suma už aliuminio profilio varčių su stiklo paketais (2 vnt.) pakeitimą. Apeliantas pabrėžia, kad jis išdaužė tik dviejų durų stiklo paketus, visos durų varčios liko stovėti tose pačiose vietose, tai, apelianto nuomone, įrodo 2023 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukos, kuriose vizualiai matoma, kad yra išdaužti 2 durų stiklo paketai, tačiau durų varčios nėra sunaikintos/sugadintos. Po įvykio apeliantas pats apsilankė „Moki Veži“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir mano, jog durų varčios stovi tos pačios, kadangi nuo vežimėlių ant jų yra matomos naudojimo žymės (apibrozdinimai). Todėl 2023 m. vasario 10 d. pasiūlymas Nr. 102701 nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas civilinio ieškovo žalai pagrįsti. Ieškovas į tas pačias durų varčias įdėjo tik naujus stiklo paketus, kurių kaina 573,75 EUR, kaip nurodoma 2023 m. vasario 10 d. pasiūlyme Nr. 102701. Šioje dalyje padarytos žalos dydis mažintinas.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodomas 2023 m. vasario 9 d. atliktų darbų aktas, pagal kurį buvo atlikti tokie darbai: centrinių durų užkalimas, centrinių durų plokštės tvirtinimas (t. y. laikino pobūdžio darbai), gaisrinio vandentiekio atstatymo darbai, rezervuaro pildymas. Apelianto manymu, šie darbai nėra civilinio ieškovo tiesioginė žala ir tiesioginiai nuostoliai dėl jo nusikalstamos veikos.

3.4. Apeliantas skunde nurodo, kad civilinis ieškovas UAB „M“ įtraukė PVM sąskaitas faktūras į savo vykdomą PVM atskaitą ir pasinaudojo teise susigrąžinti PVM mokestį, todėl, PVM mokestis negali būti pripažintinas civilinio ieškovo nuostoliu ir teismas nepagrįstai antrą kartą priteisė PVM iš apelianto. Vadovaudamasis Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-488-323/2014, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, mano, kad PVM neturi būti įskaičiuojamas į priteistinos žalos sumą, kadangi tokiu atveju civilinis ieškovas nepagrįstai praturtėtų.

3.5. Apeliantas taip pat nurodo, kad iš AB „L“ gavo dokumentus, jog turi kompensuoti UAB „M“ išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi UAB „M“ šiai dienai yra gavusi draudimo išmokas, kurių iš apelianto reikalauja regreso tvarka AB „L“, palikus galioti pirmos instancijos nuosprendžio dalį dėl 11 400,17 EUR dydžio žalos priteisimo UAB „M“ naudai, susidaro situacija dėl kurios apeliantas atlygins žalą du kartus.

3.6. Apeliantas su UAB „S“ sudarė susitarimą dėl jo padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir terminų. Todėl šio civilinio ieškovo atžvilgiu prašo pakeisti teismo nuosprendį ir patvirtinti šalių sudarytą susitarimą bei susitartos žalos dydį ir jo atlyginimo tvarką.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. B. atstovė gynėja I. Abramavičiūtė, apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Taip pat prašė tenkinti A. B. susitarimą su UAB „S“ dėl turtinės žalos atlyginimo. UAB „M“ atstovas T. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti 658,97 EUR apimtyje.

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija savo kaltės ir veiksmų kvalifikacijos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, tačiau skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinių ieškinių klausimas. Apeliaciniame skunde kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neišsakoma, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančio BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies jį patenkina arba atmeta. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinta turtinės žalos samprata, dėl to sprendžiant civilinio ieškinio klausimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluota turtinės žalos samprata, pagal kurią žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019).

8. Atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, taigi, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad dėl nusikalstamų A. B. veiksmų UAB „M“ ir UAB „S“ patyrė žalą, todėl įgijo teisę reikalauti patirtos turtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, be kita ko, nustatė, jog nuteistasis sugadino svetimą turtą, t. y. įsibrovimo metu į parduotuvę „Moki-veži“, esančią (duomenys neskelbtini), tyčia joje sukeldamas gaisrą, sugadino mestą į parduotuvės duris šiukšliadėžę, išdaužė ir po to padegė parduotuvės įėjimo duris, dėl padegimo apdegė įėjimo patalpa ir joje buvusios UAB „M“ bei UAB „S“ prekės ir turtas. Apylinkės teismas, pripažinęs A. B. kaltu dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, iš nuteistojo UAB „M“ naudai priteisė 11 400,17 EUR, o UAB „S“ – 3 064,69 EUR.

9. Apeliaciniu skundu A. B. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir nurodo, kad su UAB „S“ sudarė susitarimą dėl 2 200 EUR žalos atlyginimo, todėl prašo jį patvirtinti, taip pat prašo pakartotinai įvertinti UAB „M“ reikalavimo pagrįstumą bei žalos dydžio įrodymų pakankamumą. Apelianto nuomone, dalis UAB „M“ turtinės žalos yra nepagrįsta įrodymais, kvestionuoja žalą, susijusią su dviejų durų stiklo paketų ir varčių keitimu, atliktų darbų akte nurodytų gaisro padarinių šalinimo darbų būtinumą ir priežastinį ryšį su nuteistojo nusikalstamais veiksmais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad AB „L“ regreso tvarka kreipėsi dėl UAB „M“ išmokėtos draudimo išmokos kompensavimo.

Dėl UAB „M“ civilinio ieškinio

10. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė AB „L“ pranešimus dėl išmokos išieškojimo, kuriuose nurodyta, kad dėl 2023 m. vasario 6 d. 23.30 val. draudiminio įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaltininku pripažintas A. B., draudimo bendrovė UAB „M“ išmokėjo 1 943,88 EUR ir 7 019,75 EUR dydžio draudimo išmokas ir prašo A. B. šias sumas nurodytais terminais regreso tvarka pervesti AB „L“. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme UAB „M“ pateikė AB „L“ išmokas UAB „M“ patvirtinančius įrodymus: 1) 2023 m. kovo 13 d. mokestinį pavedimą Nr. 27253214 dėl 956,99 EUR išmokos už sugadintas prekes (medžio anglį, smėlio ir techninės druskos mišinius, plastikines čiuožynes, plastikines rogutes, sniego kastuvus) pagal 2023 m. vasario 7 d. UAB „M“ pateiktus Draudiminio įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis; 2) 2023 m. kovo 27 d. mokestinį pavedimą Nr. 27393561 dėl 986,89 EUR išmokos pagal atliktų darbų akte nurodytus gaisro padarinių šalinimo darbus pagal UAN „E“ atliktų darbų aktą ir 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą; 3) 2023 m. kovo 30 d. mokestinį pavedimą Nr. 27440583 dėl 7 019,75 EUR išmokos UAB „M“ už aliuminio profilio varčių komplektus su stiklo paketais, stiklo paketą, varčių ir stiklo paketo transportavimą, demontavimo ir montavimo darbus, technikos nuomą, seno stiklo paketo ir senų varčių utilizavimą, pagal UAB „MV“ 2023 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą.

11. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „M“ buvo pateikusi civilinį ieškinį, prašydama priteisti 11 400,17 EUR turtinę žalą, tačiau įvertinusi apeliacinės instancijos teisme gautus papildomus įrodymus, susijusius su dalies A. B. veiksmais padarytos žalos atlyginimu draudimo bendrovės, UAB „M“ pateikė pranešimą dėl civilinio ieškinio tikslinimo, kuriuo naujų aplinkybių nenurodė ir naujų reikalavimų nereiškė, tačiau sumažino reikalaujamos priteisti iš A. B. turtinės žalos dydį. Nurodė, kad palaiko reikalavimą tik dėl 658,97 EUR turtinės žalos, kuri nebuvo atlyginta draudimo bendrovės, priteisimo. Šią sumą sudaro 200,97 EUR sugadintų prekių PVM suma, kurią bendrovė prisiėmė nurašant prekes, 180 EUR (be PVM) už sulaužytą šiukšlių dėžę ir 278 EUR (be PVM) už sugadintus 2 išpardaviminius stalus (vieneto kaina – 139 EUR be PVM). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks civilinio ieškovo veiksmas pagal savo turinį atitinka dalies ieškinio atsisakymą.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako pareikšto ieškinio. Teismas, priimdamas ieškovo ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškinio atsisakymas reiškia, jog ieškovas atsisako paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik konkrečiame procese, bet ir ateityje. Šiuo atveju civilinio ieškovo dalies reikalavimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), pareikštas laisva valia, be to, iš bylos duomenų matyti, kad dalį A. B. veiksmais padarytos žalos UAB „M“ jau yra atlyginęs AB „L“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio dalies, atitinkančios 10 741,20 EUR, atsisakymas priimtinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas), o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl UAB „M“ apeliacinės instancijos teisme palaikomo reikalavimo priteisti 658,97 EUR turtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. gynėja nurodė, kad įvertinus dalies civilinio ieškinio reikalavimų atsisakymą, nebepalaiko skundo reikalavimų, susijusių su draudimo bendrovės atlyginta UAB „M“ patirtos žalos dalimi.

14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas UAB „M“ apsaugos ir vidaus audito vadovas T. M. parodė, kad nuteistasis prie įėjimo stovinčią šiukšline išdaužė išorinių lauko automatinių durų stiklus ir apgadino duris. Iš baudžiamojoje byloje esančių fotonuotraukų prie įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie išdaužto stiklo praėjime į parduotuvės vidų guli metalinė šiukšliadėžė, kurios korpusas atviras. Logiška, kad išdaužiant slankiojančių durų stiklo paketą šiukšlių dėžė galėjo būti apgadinta ir todėl nebetinkama naudoti pagal paskirtį. Taip pat iš fotolentelėje esančių nuotraukų matyti, kad metaliniuose krepšiuose, kuriuos civilinis ieškovas įvardijo išpardaviminiais stalais, yra sudėti smarkiai apdegę sniego kastuvai, krepšiai vietomis apdegę. T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl gaisro ir jo gesinimo buvo apgadinti tambūre esantys prekių išpardaviminiai stalai 2 vnt. Teisėjų kolegijai nurodyto turto sugadinimas abejonių nekelia, jį patvirtina tiek liudytojo parodymai, tiek ir byloje esančios fotonuotraukos. Šio turto sugadinimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su nuteistojo nusikalstamais veiksmais, todėl civiliniam ieškovui padaryta žala turi būti atlyginta.

15. Grįsdamas reikalavimą dėl patikslintame ieškinyje nurodytos žalos dydžio, UAB „M“ pateikė UAB „D“ PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad 2022 m. kovo 9 d. išpardaviminio profilinio krepšio vieneto kaina buvo 129 EUR (be PVM), taip pat UAB „J“ PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią 2022 m. balandžio 25 d. pastatomos lauko šiukšlių dėžės 70 l kaina – 180 EUR. Iš pateiktų žalą pagrindžiančių dokumentų matyti, kad juose nurodytos vertės yra artimos jų apgadinimo laikui, pasak civilinio ieškovo atstovo, vertės nėra pakitusios iki šiol. Iš čia darytina išvada, kad A. B. veiksmais padaryta turtinė žala šioje dalyje yra visiškai įrodyta, už šiukšlių dėžės ir išpardaviminio profilinio krepšių sugadinimą draudimo bendrovė žalos UAB „M“ nėra atlyginusi, todėl ji pagrįstai priteista iš nuteistojo.

16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme UAB „M“ nurodė ir pilnai įrodė 180 EUR reikalavimą už šiukšliadėžės sugadinimą, todėl šio reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Kita vertus, už 2 sugadintus išpardaviminius stalus civilinis ieškovas prašė priteisti 278 EUR, nurodydamas, kad vieneto kaina 139 EUR (be PVM). Toks reikalavimas neatitinka UAB „D“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos šių daiktų vieneto kainos – 129 EUR (be PVM). Kad suklydo nurodant šio turto vertę, 2023 m. birželio 2 d. elektroniniame laiške pripažino ir civilinio ieškovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas UAB „M“ reikalavimą dėl žalos už 2 sugadintus išpardaviminius stalus priteisimo tenkinti tik iš dalies, iš A. B. civiliniam ieškovui priteisiant 258 EUR žalos už sugadintus 2 išpardaviminius stalus.

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, be kita ko, ir nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bylose, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga; išvadų 9.1 punktas) („Teismų praktika“ Nr. 29). Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, apelianto atstovės argumentas, jog priteisiant turtinės žalos už sugadintus daiktus dydį būtina atsižvelgti į tų daiktų nusidėvėjimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Patikslintu civiliniu ieškiniu UAB „M“ taip pat prašo priteisti 200,97 EUR draudimo bendrovės neatlygintą sugadintų prekių pirkimo PVM sumą, kurią bendrovė turėjo prisiimti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad toks reikalavimas nepagrįstas, kadangi tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įgyja PVM mokėtojas, pirkimo sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu bei pateikia nuorodą į teismų praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2006 ir 3K-3-507/2008, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-488-323/2014. Vis tik, nagrinėjamos baudžiamosios bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) skiriasi nuo esančių apelianto civilinėse bylose priimtose nurodytose nutartyse, kur aptariamas už automobilio remonto paslaugas mokėtinas PVM. Šiuo atveju buvo įsigytos prekės pardavimui, tačiau dėl nuteistojo kaltės jos nebegalėjo būti realizuotos.

19. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paaiškėjus, kad prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų (o jeigu jos pasigamintos, – joms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, pradėtos naudoti kitoje negu šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje arba prarandamos, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. Iš čia seka, kad UAB „M“ praradus PVM apmokestinamas prekes, jos negalėjo būti parduotos ir galutinis vartotojas nesumokėjo PVM mokesčio, todėl UAB „M“ turėjo sugadintų prekių PVM dydį atitinkančia PVM suma padidinti (sumažinti grąžintiną iš biudžeto) mokėtiną į biudžetą PVM dydį. Tai laikytina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su A. B. nusikalstamais veiksmais susijusiais bendrovės nuostoliais. Civilinio ieškovo reikalaujama 200,97 EUR PVM suma sudaro standartinį 21 proc. PVM tarifą (PVMĮ 2 straipsnio 32 punktas) nuo sugadintų UAB „M“ prekių vertės (956,99 EUR), todėl ši žala laikytina pagrįsta ir pagrįstai priteista iš nuteistojo civiliniam ieškovui. Bendras tenkintino reikalavimo dydis – 638,97 EUR (258 +180+200,97).

Dėl UAB „S“ civilinio ieškinio

20. UAB „S“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 064,69 EUR turtinės žalos priteisimo. Skundžiamu nuosprendžiu šio civilinio ieškovo reikalavimas patenkintas visiškai, tačiau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme A. B. ir UAB „S“ 2023 m. balandžio 17 d. sudarė susitarimą dėl 2 200 EUR galutinio ir neginčijamo žalos atlyginimo dydžio ir tvarkos. A. B. įsipareigojo per 1 darbo dieną nuo susitarimo pasirašymo sumokėti UAB „S“ 2 000 EUR sumą bankiniu pavedimu, o likusią 200 EUR sumą įsipareigojo sumokėti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. B. gynėja pateikė 2023 m. balandžio 23 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymus, patvirtinančius 2 000 EUR žalos atlyginimo sumokėjimą UAB „S“.

21. CPK 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti civilinę bylą (išspręsti civilinį ginčą) taikos sutartimi, šis civilinio proceso institutas neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šalių sudarytas susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), nutarties priėmimo metu galutinis susitarimo įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, todėl jis tvirtintinas, o procesas dėl UAB „S“ civilinio ieškinio nutrauktinas (CK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, BPK 115 straipsnio 1 dalis). UAB „S“ ir A. B. išaiškintina, kad A. B. nevykdant šio teismo patvirtinto susitarimo UAB „S“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pradėtas priverstinio išieškojimo procesas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje dėl 11 400,17 EUR turtinės žalos iš A. B. civilinio ieškovo UAB „M“ naudai priteisimo ir 3 064,69 EUR turtinės žalos iš A. B. UAB „S“ priteisimo pakeisti ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip:

Priimti UAB „M“ atsisakymą nuo dalies – 10 741,20 EUR, civilinio ieškinio reikalavimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

UAB „M“ iš A. B. priteisti 638,97 EUR turtinę žalą. Kitą UAB „M“ civilinio ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Patvirtinti 2023 m. balandžio 17 d. tarp UAB „S“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) sudarytą susitarimą tokiomis sąlygomis:

„1. Šalys šiuo Susitarimu sulygsta ir susitaria dėl UAB „S“ patirtos žalos dėl 2023 m. vasario 6 d. įvykio, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), atlyginimo.

2. Šalys susitaria, kad galutinis ir neginčijamas UAB „S“ patirtos žalos dydis yra 2 200 EUR (du tūkstančiai ir du šimtai eurų).

3. Šalys susitaria, kad Susitarimo 2 punkte nurodyta suma, skirta visai UAB „S“ patirtai žalai dėl 2023 m. vasario 6 d. įvykio, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), atlyginimo, yra galutinė ir negali būti laikoma daliniu žalos atlyginimu.

4. UAB „S“ atsisako likusios dalies, kurios nedengia Susitarimo 2 punkte nurodytas žalos dydis, žalos reikalavimo atlyginimo iš A. B..

5. A. B. per vieną darbo dieną nuo šio Susitarimo pasirašymo momento, sumoka UAB „S“ 2 000 EUR (dviejų tūkstančių eurų) sumą bankiniu mokėjimo pavedimu į UAB „S“ banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke. Likusią 200 EUR (dviejų šimtų eurų) žalos dalį A. B. įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d., bankiniu mokėjimo pavedimu į UAB „S“ banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke.

6. Šalys susitaria, kad A. B. sumokėjus šio Susitarimo 5 punkte nurodytą žalos dydį, bus laikoma, kad A. B. prievolė atlyginti UAB „S“ patirtą žalą dėl 2023 m. vasario 6 d. įvykio, kurio vietovė (duomenys neskelbtini), įvykdyta tinkamai, laiku ir pilna apimtimi, o ateityje nei UAB „S“ nei jos draudimo bendrovė A. B. nereikš jokių reikalavimų.“

Procesą dėl UAB „S“ civilinio ieškinio nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.