Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas E. Mockaitis Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 35.3.6

NUTARTIS

2012 m. gegužės 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui A. F. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu bei ieškovo A. F. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2004-04-30 sutartis pripažintina sudaryta dėl faktiškai gautos 30000 Lt pinigų sumos. Atsakovas neįrodė, kad šią sumą jis grąžino ieškovui, todėl ją priteisė iš atsakovo. Teismo nuomone, tarp šalių sudaryta sutartis negali būti pripažinta negaliojančiu sandoriu priešieškinyje nurodytais pagrindais. Teismo vertinimu sudaryta sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl nėra pagrindo šią sutartį pripažinti niekine.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria paskolos davėjas perduoda kitos šalies paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi paskolos sutartis yra realinė sutartis, nes šalių teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda ne nuo susitarimo momento, o nuo pinigų perdavimo momento. Paskolos sutarties priskyrimas realinei reiškia, kad nors sutarties sudarymu yra įtvirtinama šalių suderinta valia, tačiau būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas paskolos gavėjui. Tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, sutartis nebus sudaryta. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį įrodinėdamas, kad jis faktiškai pinigų ar daiktų pagal sutartį negavo arba gavo jų mažiau, negu nurodyta paskolos sutartyje. Paskolos gavėjo teisė ginčyti paskolos sutartį visą ar iš dalies įtvirtinta CK 6.875 straipsnio normose. Įrodžius, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008). Todėl šioje byloje paskolos sutartis ir šalių susitarimai dėl žemės pirkimo (t.1, 31-34, b.l.82) turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 str. ir teismų praktikoje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimui pagrįsti pateikė 2004-04-30 paskolos sutartį, iš kurios nustatyta, jog atsakovas paskolino ginčo sumą atsakovui iki 2004-12-01, atsakovas nurodė sutarties 2 p. jog ginčo sumą pasiskolino iš ieškovo. Sutarties 4.2 p.nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu žemės sklypu jeigu iki nustatyto termino negrąžins ginčo sumos. Be to, iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, iš jo paaiškinimo teisme (t.1, b.l.37) nustatyta, kad šią sutartį šalys sudarė 2004 m. rudenį, bet pirmąją pinigų sumą - 30 000 Lt - ieškovas davė atsakovui 2004 m. balandžio 1d., kai pastarasis išėjo iš ligoninės (t.1, b.l.37), o likusią sumą dalimis: po porą tūkstančių, 22000 Lt jis davė atsakovui iki 2004 m. rudens. Nors kitame teismo posėdyje paaiškino, kad paskolos sudarymo datą nurodė tą dieną, kada buvo perduota pirma pinigų suma-2004-04-30 (t.2, b.l.17). Sutarties tekstą ruošė ieškovo žmona, byloje nėra jokių pinigų pervedimo ar kitokių jų perdavimo dokumentų. CK 6.871 str. 3 d., specialiai reglamentuojančioje paskolos teisinių santykių formą, nustatyta, kad paskolos sutarties dalyko perdavimas turi būti įforminamas ar patvirtinamas raštu ir toks raštelis atitinka rašytinės formos paskolos sutarties reikalavimus. Todėl sistemiškai aiškinant CK 6.870 str ir 6.871 str. bei teismų praktikoje nustatytas taisykles, darytina išvada, jog jeigu paskolos sutartyje nėra paskolos gavėjo patvirtinimo apie pinigų gavimą, reikalingas rašytinis dokumentas dėl jų perdavimo paskolos gavėjui ir šią aplinkybę privalo įrodyti paskolos davėjas, t. y. ieškovas. Aiškinant paskolos sutarties tekstą darytina išvada, kad jame nėra užfiksuotas ir atsakovo parašu patvirtintas

80 000 Lt perdavimo faktas, šios sutarties nepapildo kiti rašytiniai įrodymai, todėl ieškovas neįrodė, jog visą ginčo sumą perdavė atsakovui. Be to, iš ieškovo paaiškinimo nustatyta ir ieškovo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę sprendimas (t.1, b.l.20), ieškovo įgaliojimas atsakovui (t.1, b.l. 31-33), paskolos sutarties 4.2 p., šalių dėstomos faktinės aplinkybės įrodo, jog šalys iš esmės tarėsi ne dėl paskolos, o dėl žemės sklypo pardavimo ieškovui. Nesant byloje jokių rašytinių įrodymų dėl ieškovo nurodomų pinigų perdavimo, pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė atsakovo pripažintą 30 000 Lt sumą, jam perduotą kaip už būsimą žemės pirkimą (t.1, b.l.37-38). Ypatingai didelės ginčo sumos perdavimą ieškovas privalėjo įforminti rašytine forma asmeniui, kurio nepažinojo ir su juo susipažino ligoninėje, žinojo, kad jis serga (t.2, b.l.17). Ieškovui šiuo atveju keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, nes jis teisme paaiškino, kad yra verslininkas (CK 2.4 str., t. 2, b.l.16). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žodžio „pasiskolinu“, kuris šioje byloje gramatiškai reiškia esamąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, bet ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011), nes pats ieškovas nurodo faktines aplinkybes, jog pinigus nuo 2004 m. balandžio 30 d. perdavinėjo keletą kartų, o sudarant sutartį nurodė tą datą, kada buvo perduota pirma pinigų suma (t.2, b.l. 17), todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas.

Dėl priešieškinio.

Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį , prašydamas teismo paskolos sandorį pripažinti negaliojančiu keliais pagrindais - CK 1.80 str., 1.89 str., 1.90 str., tačiau atsakovas dalį ieškinio pripažino, todėl jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2012-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012 yra išaiškinęs, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo sudaryta šalių paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad perdavė atsakovui 50 000 Lt, todėl ši paskolos sutarties dalis turėjo būti pripažinta nesudaryta, nors atsakovas ir prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nes teismas privalo teisingai kvalifikuoti šalių iškeltą ginčą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, papildant jį dalimi, ir laikyti, kad 2004-04-30 sutarties dalis, sudaryta tarp A. F. ir A. S., dėl 50 000 Lt paskolos buvo nesudaryta (CPK 326 str. 1d.1p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti jį dalimi ir laikyti, kad 2004-04-30 sutarties dalis, sudaryta tarp A. F. ir A. S., dėl 50 000 Lt paskolos buvo nesudaryta.