- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- 1-23-418/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43550-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Kaltinamasis
- L. A.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. A. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 18.48 val., Druskininkų mieste, prie pastato, esančio M. K. Čiurlionio g. 50, automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kad draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Honda CR-V“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią R. A. individualiai įmonei, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija 2,80 procentų (promilės) etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamoji L. A. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 16.00 val., jos vyro R. A. įmonės vardu registruotu automobiliu „HondA CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į savo sodą, esantį Raigardo sodų bendrijoje, apie tai nepranešus vyrui. Būdame sode, ji išgėrė 100 gramų viskio ir 0,5 litro silpno alaus, buvusio sodo namelyje. Po to, apie 18.00 val., jausdamasi neapsvaigus nuo išgerto alkoholio kiekio, nusprendė važiuoti namo. Užsuko į M. K. Čiurlionio g. 50, Druskininkuose, esančią automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „Maxima“. Manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, netyčia atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį, dėl šio kelių eismo įvykio jau yra išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, ji jau yra sumokėjus baudą už šį kelių eismo įvykį. Po kelių eismo įvykio ji sustojo, bandydama suvokti kas atsitiko, tada prie jos, jau išlipusios iš automobilio, priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie ją sulaikė. Alkoholio matuokliu jai nustatė girtumą ir pristatė į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo paimtas kraujas ir ji buvo patalpinta į policijos laikino sulaikymo kamerą. Dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi ji nuoširdžiai gailisi.
Kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, todėl vykdomas sustrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamosios L. A. prisipažinimo, jos kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,80 procentų (promilės) etilo alkoholio) įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):
Iš liudytojo Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato vyriausiasiojo patrulio A. K. parodymų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 18.50 val., iš Alytaus AVPK OVS budėtojo jis gavo pranešimą, kad adresu M. K. Čiurlionio g. 50, Druskininkuose, stovėjimo aikštelėje automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė 2 stovinčius automobilius „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilis „Honda“ bandė šalintis, pranešėjas su apsaugos darbuotoju bando jį sulaikyti. Atvykus į vietą jį pasitiko parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas Ž. K., jis nurodė moterį, kuri vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino automobilius „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Bendraujant su automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. A., iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi. Alkoholio kiekio matuokliu jai buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas. Ji buvo nuvežta į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių kraujo pavyzdžio tyrimui paimti (1 t., b.l. 63-65).
Iš Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK tyrėjo A. S. parodymų matyti, kad jis davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. K. (1 t., b. l. 89-91).
L. R. A. parodė, kad jis yra L. A. sutuoktinis bei individualios įmonės savininkas, kuriai priklauso automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 9.00 val., žmonos L. A. prašymu, jis jai davė automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir leido pasinaudoti šiuo automobiliu savo reikmėms. 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare, jis iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra sulaikytas ir transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę. Apie tai, kad šį automobilį vairavo jo žmona L. A. būdama neblaivi, jis sužinojo iš policijos pareigūnų. Žmonai automobilį vairuoti jis perdavė jai būnant visiškai blaiviai, apie tai, kad ji automobilį “Honda CR-V”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuos neblaivi nieko nežinojo (1 t., b. l. 25-27).
Iš liudytojo Ž. K. parodymų matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad dirba UAB „Loganas“ įmonėje apsaugos darbuotoju, Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 50, parduotuvėje „Maxima“. Jam dirbant 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 18.35 val. atėjo parduotuvės klientas ir pasakė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės, moteris, vairuodama automobilį atsitrenkė į du automobilius ir bando pasišalinti, įtarė, kad ji neblaivi. Jam, kartu su klientu, pranešusiu apie šį įvykį, nubėgus prie minėto automobilio, pamatė, kad automobilis jau išvažinėja iš automobilių aikštelės. Pribėgęs prie automobilio ,,Honda CR-V”, jis kaltinamajai liepė sustoti. Kaltinamoji sustojo ir paklausė „Kas yra?“. Nepažįstamas asmuo pasakė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, visą laiką jis buvo prie automobilio. Akivaizdžiai matėsi, jog automobilio vairuotoja yra neblaivi, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo, kada atvyko policijos pareigūnai, moteris pradėjo elgtis agresyviai. Visą laiką nuo automobilio sustabdymo iki atvykstant pareigūnams, vairavusi automobilį moteris negėrė alkoholinių gėrimų ir nevartojo jokių skysčių (1 t., b. l. 69-71).
Iš 2018 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei nuotraukų matyti kad automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Maxima“, esančioje M. K. Čiurlionio g. 50, Druskininkuose, stovi sulaikytas automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-13, 14-19).
Iš 2018 m. rugsėjo 8 d. Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuoti automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis bamperis, dešinės pusės galinis žibintas (1 t., b. l. 20).
Iš 2018 m. rugsėjo 8 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad jame nurodyta, kad automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Ūdrijos kelias 24, Alytaus r. (1 t., b. l. 21, 22).
Iš 2018 m. spalio 24 d. R. A. individualios įmonės pažymos matyti, kad automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. A. individualiai įmonei. Automobilio nusidėvėjimo terminas 6 metai, likutinė jo vertė 291,36 Eur (1 t., b. l. 99).
Iš 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pažymos matyti, kad joje nurodyta, kad automobilio „Honda CR-V“ pagaminto 2008 metais rinkos kaina 5 960 Eur (1 t., b. l. 105).
Iš 2018 m. spalio 9 d. informacijos apie kelių transporto priemones, VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra R. A. individuali įmonė (1 t. b. l. 103).
Iš Alkotesterio šaknelės duomenų matyti, kad L. A. 2018 m. rugsėjo 8 d. 18.48 val. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas (1 t., b. l. 73).
Iš 2018 m. rugsėjo 8 d. VšĮ Druskininkų ligoninės, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 46 matyti, kad jame užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. 19.50 val. iš L. A. paimtas kraujo pavyzdys tyrimui atlikti (1 t., b. l. 75).
Iš 2018 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo medicinos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9082/2018(01), matyti, kad L. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,80 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 81).
Nurodyti, teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji L. A. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 18.48 val., Druskininkų mieste, prie pastato, esančio M. K. Čiurlionio g. 50, automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kad draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Honda CR-V“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią R. A. individualiai įmonei, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija 2,80 procentų (promilės) etilo alkoholio.
Kaltinamoji ir jos gynėja pateikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. A. atsakomybėn.
Baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu buvo gautas laiduotojo R. A. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybėn.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas R. A. sutiko laiduoti už kaltinamąją ir nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra jos sutuoktinis, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, ir gali daryti įtaką kaltinamajai. Iš pateiktos DNSB „Taika“ charakteristikos matyti, kad jis yra DNSB „Taika“ valdybos narys, charakterizuojamas itin teigiamai.
Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Motyvuojamoji dalis
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamoji L. A. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteista (1 t., b. l. 188), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 131, 185-187), nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad galima L. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant L. A. pagal laidavimą jos sutuoktinio R. A. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą prieš ją dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, nutraukti. (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti R. A. kaip laiduotoju, jis yra kaltinamosios sutuoktinis, dirba, todėl teismo vertinimu gyvendamas kartu su kaltinamąją objektyviai gali daryti jai teigiamą įtaką. Teismas neturi pagrindo netikėti R. A., byloje duomenų, leidžiančių abejoti ar nepasitikėti minėtu laiduotoju, nėra.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamoji L. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,80 promilės etilo alkoholio, todėl L. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones dvejiems metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. BK 72 straispnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji L. A. nusikalstamą veiką padarė jos sutuoktinio R. A. individualiai įmonei priklausančiu automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 51). Bylos duomenimis automobilis naudojamas individualios įmonės veiklai vykdyti, todėl teismas vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise siekiant įgyvendinti bausmės poveikio priemonę sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga nekonfiskuoti transporto priemonę, bet išieškoti jos, t. y. automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamosios vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. pažymoje nurodyta, kad automobilio „Honda CR-V“ pagaminto 2008 metais rinkos kaina 5 960 Eur (1 t., b. l. 105), tačiau bylos medžiaga patvirtinta, kad automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Iš 2018 m. rugsėjo 8 d. Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apgadintas priekinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis bamperis, dešinės pusės galinis žibintas (1 t., b. l. 20). Iš teismui pateiktos automobilio remonto sąmatos matyti, kad automobilio remonto kaina sudarytų 2 272,31 Eur. Todėl nustatant automobilio vertę būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kadangi akivazdu, kad muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. pažymoje, nurodyta neapgadinto automobilio rinkos vertė. Tuo pagrindu atsižvelgus į automobilio remonto išlaidas automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatytina 3 687,69 Eur (5 960 Eur – 2 272,31 Eur). Todėl iš L. A. tikslinga išieškoti automobilio (konfiskuotino turto „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 687,69 Eur bei 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68, 71 straipsniai, 72 straipsnio 5 dalis).
L. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai – dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
L. A. vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. sausio 12 d. laikinai apribotos R. A. individualiai įmonei nuosavybės teisės „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301- 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo R. A., gimusio 1965 m. balandžio 26 d., atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą prieš ją Nr. 1-23-418/2019, nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti L. A. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.
Paskirti L. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš L. A. automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 687,69 Eur (tris šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 69 ct) valstybės naudai.
Paskirti L. A. baudžiamojo poveikio priemonę – per dvykliką mėnesių sumokėti 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaita Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtą laikiną R. A. individualios įmonės nuosavybės teisės į „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus L. A. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti L. A., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui R. A., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.