Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria tenkintas suinteresuoto asmens Vį „Turto bankas“ atskirasis skundas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-18108-1032/2016 pagal nurodytos suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/09217. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/09/09217 dėl 207,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. V. (J. V.) Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2009-11-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-14455-637/2009. Prašė teismo spręsti klausimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, nes (duomenys neskelbtini) skolininkas J. V. mirė.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nutartimi buvo nutarta pareiškėjo antstolio A. S. prašymą tenkinti iš dalies - vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/09217, vykdomoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2009-11-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-14455-637/2009 dėl 187,91 Eur (648,80 Lt) skolos, 0,88 Eur (3,03 Lt) delspinigių ir 19,11 Eur (66,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. V. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai, pakeisti skolininką J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į naują skolininką - Lietuvos Respubliką.2016-12-15 teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirasis skundas, juo buvo prašoma panaikinti 2016-12-07 nutartį ir pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/09217 atmesti. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodė, kad skolininkas J. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įpėdinis apie palikėjo skolas turėjo būti informuotas iki 2010-08-05. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintai palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, civilinėje byloje antstolė R. M. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-196-969/2016). Šiuo atveju duomenys apie mirusiojo J. V. turto areštą išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai Turto areštų registrui buvo pateikti tik 2010-09-08, t.y. jau praleidus trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams mirusiojo įpėdiniams pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, sutiko su atskiruoju skundu, kad 2016-12-07 nutartis turėtų būti naikintina, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį, vadovaujantis LRCPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu.Teismas nutartį motyvavo tuo, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkas J. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2010-08-10, tačiau išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius įstatymo nustatytu terminu apie turimą reikalavimą palikimą perėmusiai valstybei nepranešė. Byloje nenustatė, kad kreditorė būtų pasikreipusi į teismą dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo, o duomenys apie mirusiojo J. V. turto areštą išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai Turto areštų registrui buvo pateikti tik 2010-09-08, t.y. praleidus trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams mirusiojo įpėdiniams pareikšti. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016-11-22, t.y. praėjus ne tik trijų mėnesių, bet ir trejų metų terminui nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl teismas konstatavo, kad yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), dėl šios priežasties CK 5.63 str. 1 dalyje numatyto termino atnaujinimas nebegalėtų būti sprendžiamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas antstolis pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-12-19 nutartį ir antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje tenkinti. Teismas nagrinėjamoje byloje negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėju kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo rado decidendi, t.y. nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra susiję tik su viešame registre išviešinto palikėjo turto arešto reikšme jo kreditoriaus teisei pareikšti reikalavimą per įstatyme nustatytą terminą, kai vienoje iš dviejų vykdomųjų bylų apskritai nebuvo duomenų apie tai, kad priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė būtų areštavusi skolininkės pinigines lėšas ar turtą ir kad kreditorė kitais būdais būtu pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesiu terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamoje byloje antstolis po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, iki skolininko (palikėjo) mirties 2010-05-10 taikė skolininko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą, nes dėl CPK 663 straipsnyje nustatytu apribojimu negalėjo taikyti skolininko turto arešto, t.y. skiriasi abiejų bylų esminės faktinės aplinkybės. Be to CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis, todėl pirmosios instancijos teismo nurodomoje 2016 m. kovo 30 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra susiję tik su palikėjo (skolininko) turto areštu, kaip kreditoriaus reikalavimų pareiškimo būdu. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiama dėl tokio kreditorių reikalavimų pareiškimo būdo, kaip kad palikėjo (skolininko) piniginių lėšų areštas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nepateiktas išaiškinimas, kad skolininko piniginių lėšų areštas iki jo mirties nėra tinkamas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdas. Nagrinėjamu atveju palikėjo (skolininko) banko sąskaitose esančiu piniginių lėšų areštas jo taikymo metu buvo vienintelis ir galimas išieškojimo iš skolininko, kaip fizinio asmens, būdas, skolininko turto areštą ribojo CPK 663 straipsnio nuostatos. Informacija apie palikėjo (skolininko) banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą prieinama paveldėtojui, todėl teigti, kad paveldėtojui nebuvo išviešintas palikėjo (skolininko) turto areštas ir tuo pačiu įpėdinė valstybė nebuvo informuota dėl kreditoriaus atitinkamo dydžio reikalavimo, negalima. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. atsilipeime į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo nurodo analogiškus argumentus, kaip ir atskirajame skunde dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nutarties, kuria antstolio prašymas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje buvo tenkintas iš dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai suinteresuoto asmens argumentų nenurodo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas, ar mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis LR CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/09/09217 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2009-11-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-14455-637/2009 dėl 187,91 Eur (648,80 Lt) skolos, 0,88 Eur (3,03 Lt) delspinigių ir 19,11 Eur (66,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. V. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai. 2010-01-12 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas 703,03 Lt vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas J. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2011-01-31 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu priimti valstybės nuosavybėn skolininko po mirties paliktą bešeimininkį turtą. 2011-08-30 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimu „Dėl J. V. turto paveldėjimo“ informavo antstolį, jog kreipsis į notarą dėl J. V. palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tik suėjus įstatyme nustatytam 18 mėnesių terminui. 2016-11-09 pranešimu „Dėl J. V. turto paveldėjimo“ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo antstolį, jog valstybė gavo palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl J. V. priklausiusio turto – ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad J. V. palikimą 2015-10-14 priėmė Lietuvos Respublika. LR CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.LR CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136).Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Pažymėtina, kad kasacinio teismo suformuota praktika nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl turto arešto išviešinimo viešajame registre formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Apeliantas nurodo, kad jis tinkamai išreiškė kreditoriaus reikalavimą, areštuodamas pinigines lėšas dar iki palikėjo mirties – 2010-01-12.Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Antstolis areštuodamas pingines lėšas priima patvarkymą ir jį išsiunčia skolininkui, informuodamas apie piniginių lėšų areštą. LR Turto arešto registrų įstatymo 6 straipsnis numato, kas yra turto arešto aktų registro objektas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad Turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, pareigūnų priimti turto arešto aktai neregistruojami, kai areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) įstatymų nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat kai areštuojami mažaverčiai asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami daiktai. Nors pagal įstatymą nėra numatyta, kad pinginės lėšos nepatenka į turto arešto registre viešinamų arešto objektų sąrašą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pinginių lėšų areštas buvo išviešintas Turto arešto registre, kuris yra prieinamas viešai visiems asmenims (LR Turto arešto registro įstatymo 5 straipsnis), todėl atmestinas kaip neįrodytas antstolio argumentas, jog piniginių lėšų areštas, atliktas 2010-01-12, buvo viešai prieinamas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė AB „Nordea bank“ ar antstolis kitais nurodytais būdais būtų pareiškę reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus tai, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o nekilnojamojo turto areštas taikytas 2010-09-08, t.y. jau praleidus trijų mėnesių terminą, per kurį kreditoriai turi išreikšti savo finansinius reikalavimui įpėdiniams. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę AB „Nordea bank“ ir jos 207,90 Eur reikalavimą. Tuo atveju, jei per LR CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą kreditorius nepateikia informacijos apie finansinius reikalavimus prieš įpėdiniams priimant palikimą, pagal LR CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali pratęsti numatytą terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei treji metai. Šioje byloje antstolis nėra pateikęs prašymo pratęsti terminą pareikšti kreditorių finansinius reikalavimus. Taigi atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą kreditorės naudai, informavo valstybę apie palikėjo skolą AB „Nordea bank“, skolininko pakeitimas LR CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu negalimas.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą.