Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su suinteresuoto asmens (apelianto) VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-15 teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016-12-07 nutartį ir pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/09217 atmesti. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad skolininkas J. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įpėdinis apie palikėjo skolas turėjo būti informuotas iki 2010-08-05. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintai palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, civilinėje byloje antstolė R. M. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-196-969/2016). Šiuo atveju duomenys apie mirusiojo J. V. turto areštą išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai Turto areštų registrui buvo pateikti tik 2010-09-08, t.y. jau praleidus trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams mirusiojo įpėdiniams pareikšti.

Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teismas įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes, sutinka su atskiruoju skundu, kad 2016-12-07 nutartis turėtų būti naikintina, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartis naikintina ir priimama nauja nutartis.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0010/09/09217 medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2009-11-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-14455-637/2009 dėl 187,91 Eur (648,80 Lt) skolos, 0,88 Eur (3,03 Lt) delspinigių ir 19,11 Eur (66,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. V. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai (v.b.l. 3). Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas J. V. (duomenys neskelbtini) mirė (v.b.l. 48). Antstolis 2011-01-31 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu priimti valstybės nuosavybėn skolininko po mirties paliktą bešeimininkį turtą (v.b.l. 64). 2011-08-30 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimu „Dėl J. V. turto paveldėjimo“ informavo antstolį, jog kreipsis į notarą dėl J. V. palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tik suėjus įstatyme nustatytam 18 mėnesių terminui (v.b.l. 68). 2016-11-09 pranešimu „Dėl J. V. turto paveldėjimo“ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo antstolį, jog valstybė gavo palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl J. V. priklausiusio turto – ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 77). Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad J. V. palikimą 2015-10-14 priėmė Lietuvos Respublika.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju mirus skolininkui J. V. skolos išieškojimas pagal kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 2-14455-637/2009 buvo vykdomas užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/09217. Antstolio kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje aiškiai nurodyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymas dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/09217 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 334, 596, 629 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-18108-1032/2016.

Pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/09/09217 gražinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Nutartį išsiųsti apeliantei VĮ „Turto bankas“, antstoliui Aleksandrui Selezniovo, suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui.