Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. LK-N-801 netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atsiliepim

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo K. M. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo K. M. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nesuteikia.

11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, dirba, savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko šiltus santykius su broliais, vedęs, tačiau su žmona santykiai šalti. Nuteistasis kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka. Nuteistasis dalyvauja motyvaciniuose pokalbiuose su socialine darbuotoja, įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame nuteistojo resocializacijos plane numatytas priemones. Turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai K. M. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Vertinamuoju atveju, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien tik aukščiau išvardintų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, aplinkybės susijusios su artimaisiais egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje K. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, taigi nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, jau yra palengvinta kaip tai numato BVK 34 - 36 straipsnių nuostatos.

12. Atkreiptinas skundą pateikusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad K. M. rizika pakartotinai nusikalsti įvertinta kaip žema. Byloje pateiktos aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistajam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo pakankamos. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Kaip jau minėta, tai, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina K. M. socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš nustatytų dinaminių veiksnių kiekio (vis dar 5 dinaminių kriminogeninių veiksnių), darytina išvada, kad jie turi įtakos nuteistojo kriminogeniniam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistajam būtina didesnė refleksija dėl savo santykio su alkoholiu ir būtų tikslinga svarstyti klausimą, dėl nuteistojo priklausomybių prevencijos ar korekcinių programų taikymo. Nurodoma, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui didžiausią įtaką daro impulsyvumas, riboti problemų sprendimo įgūdžiai ir nesugebėjimas praktiškai taikyti sprendimų, todėl būtina stiprinti jo savikontrolės, sprendimų planavimo ir socialinių įgūdžių gebėjimus. Nors nurodoma, kad bausmės atlikimo metu apsvaigimo atvejų fiksuota nebuvo, nuteistasis dalyvavo pokalbiuose su socialine darbuotoja apie alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą, tačiau iš minėtų duomenų akivaizdu, kad šios problemos nėra sprendžiamos pakankamai. Be to, pažymėtina, jog net ir duomenys apie akivaizdų alkoholio vartojimo problemos išsprendimą visų kitų aplinkybių visumoje, nepaneigtų teisingų Komisijos ir apylinkės teismo išvadų. Analizuojamu atveju, aptartos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis

13. Pažymėtina, kad K. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Be to, nuteistasis ankščiau jau buvo teistas pagal BK 140 straipsnį už smurtą prieš sutuoktinę, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Be to, jis kelis kartus baustas administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam skirta švelnesnio pobūdžio bausmė pakankamos teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padarytas sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, stebimas nusikalstamų veikų modelis. Atsižvelgtina ne tik į nuteistojo kriminalinę istoriją, bet taip pat ir į socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistojo pokalbio su specialistais metu nustatyta, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo lemiamos įtakos nuteistojo elgesiui - sumažėjusi savikontrolė, impulsyvumas, agresijos proveržiai, padidėjęs jautrumas provokacijoms. Nors pats nuteistasis neidentifikuoja savęs kaip turinčio priklausomybę alkoholiui, elgesio modelis ir nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti prielaidą apie alkoholio vartojimo keliamas problemas. Nurodytos aplinkybės duoda teismui pagrindą manyti, kad šiuo metu probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslo.

14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

15. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, neturi pagrindo ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis K. M. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek – neigiamai, ir įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingų duomenų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos K. M. dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

16. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2025 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. LK-N-801 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama nepakeista, o nuteistojo K. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.