- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- TS-104-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40072-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- K. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. LK-N-801, netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2025 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 19 d.
Anksčiau teistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 8 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-801 (toliau – ir nutarimas) netaikyti nuteistajam K. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistasis geba atpažinti problemines gyvenimo sritis, kurios darė įtaką nusikalstamam elgesiui, tačiau šių veiksnių jis dar nesugeba tinkamai valdyti, jam stinga įgūdžių aiškiai suplanuoti ir įgyvendinti veiksmus, padedančius keisti elgesį. Be to nuteistasis bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą ir toks ankstyvas asmens paleidimas, gali prisidėti prie nebaudžiamumo, už padarytą nusikalstomą veiklą, jausmo susiformavimo. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsniu nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. LK-N-801 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisingas, nes Komisija neįvertino visų resocializacijos rezultatų, elgesio pokyčių bei pastangų vykdant nustatytas priemones. Visą bausmės atlikimo laiką elgėsi nepriekaištingai, dirba, drausminių nuobaudų neturi, lankė programas, kurios paskirtos, bausmę atlieka atviroje bausmės atlikimo vietoje, niekada nebuvo neblaivus, be to šeima myli ir laukia grįžtančio iš įkalinimo įstaigos – visos šios aplinkybės turėtų būti įvertintos ir priimtas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas teismui pateiktu atsiliepimu prašo nuteistojo K. M. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. M. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis Arvydas Furmonas atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Be to lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (pastovi gyvenamoji vieta; stabili darbinė veikla). Tačiau minėti veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek pastovią gyvenamąją vieta, tiek darbą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamą veiką, tai kelia pagrįstų abejonių K. M. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis dirba, palaiko šiltus santykius su broliais, vedęs, tačiau su žmona santykiai šalti. Nuteistasis kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka. Nuteistasis dalyvauja motyvaciniuose pokalbiuose su socialine darbuotoja, įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame nuteistojo resocializacijos plane numatytas priemones. Turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, darbdavys K. M. apibūdina, kaip atidų, atsakingą ir kokybiškai dirbantį darbuotoją. Kaip matyti, iš nuteistojo teismui pateiktų duomenų, nuteistasis savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, 2025 m. lapkričio 3 d. antstolės Marijos Gaivenės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodyta, kad iš 5 000 Eur priteisto civilinio ieškinio išieškota 1668,48 Eur, liko išieškoti 2031,46 Eur, taip pat iš dalies padengtos vykdymo išlaidos. Teismo vertinimu, nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypač dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos –bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis K. M. tam tikrose situacijose linkęs ignoruoti visuotinai priimtas elgesio taisykles bei moralės normas, o tai lėmė nusikaltimo padarymą. Dabartinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, veikta savarankiškai, be bendrininkų, prieš pažįstamą moterį. Nors jo elgesyje nepastebima nuolatinės agresijos tendencijų, žinoma, kad 2014 m. asmuo buvo teistas pagal BK 140 straipsnį už smurtą prieš sutuoktinę. Nusikalstamos veikos metu asmuo buvo formaliai neteistas (ankstesnis teistumas buvo išnykęs). Vis dėlto analizuojant abiejų nusikalstamų veikų aplinkybes, išryškėja bendrinanti charakteristika - alkoholio vartojimas. Nors tarp veikų padarymo yra nemažas laiko tarpas, akivaizdu, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo lemiamos įtakos nuteistojo elgesiui - sumažėjusi savikontrolė, impulsyvumas, agresijos proveržiai, padidėjęs jautrumas provokacijoms. Nors pats nuteistasis neidentifikuoja savęs kaip turinčio priklausomybę alkoholiui, elgesio modelis ir nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti prielaidą apie alkoholio vartojimo keliamas problemas. Alkoholio vartojimas reikšmingai prisideda prie savikontrolės praradimo ir agresyvaus elgesio, todėl galima konstatuoti, kad nuteistajam būtina didesnė refleksija dėl savo santykio su alkoholiu bei tikslinga būtų svarstyti priklausomybės prevencijos ar korekcinės programos taikymą. Pažymėtina, kad nors tiek šis nusikaltimas, tiek senesnė nusikalstama veika buvo atlikta esant neblaiviam ir vertinamojo pokalbio metu nuteistasis pripažino, kad abiejų nusikalstamų veikų metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau neigia nuolatinį vartojimą ar „daugiadienes“, taip pat teigia neturintis priklausomybės alkoholiui. Nuteistasis geba atpažinti problemines gyvenimo sritis, kurios darė įtaką nusikalstamam elgesiui - tai alkoholio vartojimas, impulsyvumas ir jautrumas provokacijoms. Tačiau šių veiksnių jis nesugeba tinkamai valdyti. Nors kartais numato galimus alternatyvius sprendimus, jam stinga įgūdžių aiškiai suplanuoti ir įgyvendinti veiksmus, padedančius keisti elgesį. Dėl šių priežasčių nuteistojo nusikalstamam elgesiui didžiausią įtaką daro impulsyvumas, riboti problemų sprendimo įgūdžiai ir nesugebėjimas praktiškai taikyti sprendimų, nors probleminės sritys jam pačiam yra atpažįstamos. Nors jis suvokia savo veiksmų pasekmes ir siekia pozityvių tikslų, tam, kad išvengtų nusikalstamo elgesio pasikartojimo, būtina stiprinti jo savikontrolės, sprendimų planavimo ir socialinių įgūdžių gebėjimus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad K. M. per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo skatintas.
Bausmę atlieka, kaip jau buvo minėta, už vieną sunkų nusikaltimą susijusį su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve. Nusikalstamą veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant aukščiau paminėtus bausmės tikslus – teisingumą, proporcingumą, realiai užtikrinti galima tik atliekant bausmę, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, t. y. turi būti nubaustas. Svarbus ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, nenustačius tam neabejotino pagrindo, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, o kartu nuteistajam asmeniui tai galėtų sudaryti regimybę dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju K. M. neatliktos bausmės dalis dar yra žymi ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Ir nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, K. M. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.
Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo K. M. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. LK-N-801 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo K. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.