Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybei, B. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjos prašomo fakto nustatymo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti šios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Parteikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Pakruojo rajono savivaldybės atstovams, kadangi jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, jie savo atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Pareiškėjas V. M. teismo posėdžio metu savo pareiškimą ir patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į teismą kreipėsi dėl klėties, kuri jam atiduota už pajus, nuosavybės. Klėtis yra (duomenys neskelbtini). Jis dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, kuris vėliau tapo (duomenys neskelbtini) bendrove. Turėjo daugiau nei 500 litų pajaus, jam leido rinktis ko nori. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), klėtis - (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė pasiimti klėtį. Sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso mamai. Pusė namo yra mamos nuosavybė. Kita namo dalis priklauso kitiems žmonėms. Klėtis toje pačioje kelio pusėje, kur gyvena jis su žmona. Klėtis (duomenys neskelbtini) gyventojams nepriklauso. Mama namą įsigijo už pajus, o dalį sumokėjo investiciniais čekiais. Klėties mama nepirko. Klėtis buvo senais laikais perkelta iš vienkiemio, kai naikino ūkininkus. Kai jam perdavė klėtį, išrašė krovinio važtaraštį, kad klėtis jo ir viskas. Namą jam paskyrė pirmininkas R.. Ūkis bankrutavo, tada vadovavo pirmininkas A. S.. Buvo susirinkimas, visi dirbantys ir svarstė, kas ką pasiims. Jis klėtį gavo už 500 litų. Neįformino klėties pirkimo jokiais dokumentais. Mamai priklauso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatai. Klėtis - kitoje gatvės pusėje. Liudytojai gali paliudyti, jie buvo likvidacijos nariai. Į registrų centrą kreipėsi, gavo atsakymą, kad atsisako įregistruoti. Klėtyje jis laiko grūdus, ją truputį remontavo, pakeitė duris, sukalė aruodus, tvarkė stogą. Žmona (duomenys neskelbtini) bendrovėje nedirbo. Mama į klėtį nepretenduoja. (duomenys neskelbtini) gyventojai išvykę į užsienį. Jokių mokesčių už klėtį nemoka, žemė yra valstybės. Prašo nustatyti nuosavybę.

Suinteresuotas asmuo B. M. teismo posėdžio metu teismui pateiktą pareiškimą palaikė, sutinka, kad būtų nustatytas faktas, kad V. M. nuosavybės teise įgijo pagal įgyjamąją senatį klėtį. Nurodė, kad klėtis buvo bendrovės, ją su sutuoktiniu įsigijo už pajus. Klėtis yra vidury laukų, ji niekam nepriklauso. Ar gali priklausyti (duomenys neskelbtini) gyventojams, nežino. Buvo bendrovės susirinkimas, dalino turtą, jiems atiteko klėtis. Klėtį vyras truputi remontavo, joje laiko grūdus. Sugalvojo sutvarkyti dokumentus. Jokių dokumentų nerado. Mama nepretenduoja į klėtį. Ji bendrovėje nedirbo.

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad V. M. pažįsta, jie dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje, ji buvo vyr. buhalterė. V. M. 2001 m. klėtį gavo už pajus. Buvo valdybos posėdis ir nuspręsta, kad V. M. patogiausia pasiimti klėtį. Buvo protokolas, tik jų niekas nesaugojo. Posėdžio metu nutarta klėtį atiduoti V. M.. Daugiau niekur neįformino to sandorio. Krovinio važtaraštyje nurodytas V. M., o jo mamai atiteko namas. Krovinio važtaraštyje nurodytas V. M. ir jo mama, daug kas taip darė, didesnis pajus, buvo galima įsigyti vertingesnį daiktą. Ji važtaraštyje 500 apvedžiojo ir pasirašiau, kad „tikra“, nes per kalkę nesimatė. Namas - mamai, klėtis - V. M.. Klėtis buvo ūkininko, bet pradėjo naikinti, todėl klėtis buvo perkelta ir priklausė bendrovei. Arčiausiai klėties stovi valdiški namai. (duomenys neskelbtini) pastatai - perėjus per kelią, bet klėtis jiems nepriklauso. Klėtis buvo bendrovės sandėlis, po to atiteko V. M.. Visas nekilnojamas turtas, iširus bendrovei, buvo atidalintas.

Liudytoja A. I. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje ir buvo likvidacijos komisijos narė. V. M. pažįsta. Klėtimi naudojosi bendrovė, kaip ji atsirado, nežino. Įvyko susirinkimas, buvo išrašytas krovinio važtaraštis ir klėtis atiteko V. M.. Bendrovės darbuotojai per susirinkimus pareikšdavo savo norus. Viskas buvo aptarta už kokią sumą, kiek įvertinta. Žino, jog V. M. mama gavo kiaulių, galvijų ir namą. Už investicinius čekius gal įsigijo namą. Ji taip pat už investicinius čekius pirko namą. Klėtis yra kitoje kelio pusėje, prie kelio. Bendrovė klėtį valdė ir prižiūrėjo, po to perėmė ją V. M.. Kitų sandorių bendrovė nesudarė, buvo tik važtaraščiai.

Liudytojas V. I. teismo posėdžio metu parodė, kad V. M. pažįsta, kartu dirbo. Jis buvo likvidacijos komisijos narys. Už kiek klėtį ir namą atidavė V. M., nežino, reikia klausti sekretorės, ji rašė sumas ir važtaraščius. Klėtis buvo atskirai nuo senų laikų. Ji stovi toliau nuo kitų namų, atstumas apie 200 metrų. Klėtyje bendrovė laikė grūdus. Jis nežino, ar V. M. ką nors remontavo. Gal stoge užkalė skyles. Klėtimi V. M. naudojasi vienas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52-916/2017).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės krovinio važtaraščiu, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sprendimu dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, Juridinių asmenų registro išrašu, Valstybės įmonei Registrų cento raštu, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos raštu ir įsakymu su priedu, santuokos liudijimu, socialinio draudimo pažymėjimo nuorašu, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo, įvykusio 2001 m. kovo 30 d., protokolu Nr. 1, nustatyta, kad pareiškėjui V. M. – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės darbuotojui ir pajininkui šiuo metu jau likviduota (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė 2001 m. birželio 28 d. išrašytu krovinio važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) už pajus perdavė klėtį (įkainotą 500 litų), esančią (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas klėtį priėmė. Notarinis turto pirkimo-pardavimo sandoris nesudarytas, turtas neįregistruotas viešame registre. Byloje esanti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad 2018 m. vasario 6 d. atlikti klėties kadastriniai matavimai, byla suformuota, neypatingam statiniui - pagalbinio ūkio pastatui – klėčiai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos statybos metai – 1920 m., baigtumas – 100 proc., tūris – 624 kub.m., ji pažymėta plane 1I1m, vidutinė rinkos vertė – 1100 Eur. Iš Valstybės įmonės Registrų centas 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 17043166 dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo matyti, kad klėtį ir pareiškėjo nuosavybės teisę į šį statinį įregistruoti atsisakyta, nes šiam pastatui nesuteiktas adresas ir nepateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Kitų dokumentų, liudijančių klėties perdavimo pareiškėjui, archyve nerasta, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 1992 m. birželio 22 d., iš Juridinių asmenų registro 2016 m. gruodžio 1 d. išregistruota. 2019 m. balandžio 18 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-247 statiniui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo bei suinteresuoto asmens B. M. paaiškinimus, o taip pat liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad pareiškėjas V. M. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pagalbinio ūkio pastatą - klėtį kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, nes klėtis, buvusi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nuosavybe, 2001 m. birželio 28 d. už pajus perduota pareiškėjui V. M., tačiau šio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas laikantis tuo metu galiojusių įstatymų sandoriams nustatytų reikalavimų. Todėl šis klėties perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Byloje nėra duomenų, kad klėtis viešame registre būtų įregistruotas kito asmens vardu, savivaldybė ir valstybę atstovaujantys subjektai nepateikė duomenų apie jo priklausymą savivaldybei ar valstybei. Klėtis – nekilnojamasis daiktas, galintis būti privačios nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnis) ir šiuo atveju nei šis pastatas, nei daiktinės teisės į jį viešame registre neįregistruotos. Byloje nėra duomenų, jog būtų ginčijamas pareiškėjo šio turto valdymo ne mažiau kaip dešimt metų sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas. Byloje paties pareiškėjo, jo sutuoktinės B. M., o taip pat ir teisme apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. M. nuo pat klėties perdavimo momento – 2001 metų - klėtį naudoja grūdams laikyti, ją remontuoja, prižiūri, investavo savo lėšas, pasirūpino kadastrinių matavimų atlikimu ir t. t. Būtent šie duomenys lemia, jog pareiškėjas nuo pat klėties įgijimo momento yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, jis yra savininkas jau 18 metų, klėtį valdo teisėtai, atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų duomenų, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl V. M. pareiškimas tenkintinas nustatant nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 529, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1I1m, esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.