Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-18 · Administracinė byla Nr. eI3-3078-780/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
eI3-3078-780/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00117-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ramūnas Šarka (pirm.)
Atsakovas
Sartų, Gražutės regioninių parkų direkcijos, Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija
Pareiškėjas
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, „Tvirtas medis“
Trečiasis asmuo
M. T., Mariaus Tamošiūno individuali įmonė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3078-780/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00117-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo byloje pagal pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos ir Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo M. T. individuali įmonė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija (toliau – ir Direkcija) skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021-12-14 sprendimą Nr. 21R1-293(AG1-255/09-2021) ir dėl pateikto UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundo priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Skunde Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-27 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.1288 įsigijo 6.2800 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ginčo žemės sklypas). Trečiasis suinteresuotas asmuo - M. T. individuali įmonė, parengė miško valdos, plotas 6,3 ha, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vidinės miškotvarkos projektą (toliau - Miškotvarkos projektas), kuriuo suprojektavo plynuosius kirtimus Ginčo žemės sklype ir šį projektą pateikė patvirtinti Valstybinei miškų tarnybai (toliau - VMT). VMT nustatyta tvarka kreipėsi į Sartų ir Gražutės regioninio parko direkciją (toliau - ir Direkcija) su prašymu pateikti motyvuotas išvadas dėl Miškotvarkos projekto. Direkcija 2021-09-24 raštu Dėl išvados pateikimo vidinės miškotvarkos projektui Nr.V3-584(7.13) pateikė Miškotvarkos projektui nepritariančią išvadą, kurią motyvavo taip: „138 kv. 323 ir 324 skl. inventorizuota Europos bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai. Pagal Gražutės regioninio parko tvarkymo plano (LR Aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymas Nr.D1-15) 3 p. buveinių tvarkymą reglamentuoja Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų (toliau - Nuostatai) (LR Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. Nutarimas Nr.276), 1 priedo, 25.4 p. reikalavimai 9050 Rūšių turtingų eglynų buveinėms: negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jei kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Nepritariame 323, 323a, 324a sklypuose suprojektuotiems plyniems kirtimams.” Gavusi šį raštą atsakovė VMT 2021-09-27 raštu Nr. 39.8(-R2-2565) informavo projekto rengėją apie tai, kad jos rengtas vidinės miškotvarkos projektas dėl Direkcijos neigiamos išvados netvirtinamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau - Komisija). Komisija 2021-12-14 sprendimu Nr. 21R1-293(AG1-255/09-2021) (toliau – Komisijos sprendimas) skundą patenkino ir nutarė: 1) panaikinti Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcijos 2021-09-24 raštą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021-09-27 raštą Nr. 39.8(-R2-2565); 3) įpareigoti Sartų ir Gražutės regioninio parko direkciją iš naujo pateikti išvadą dėl vidinės miškotvarkos projekto; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą iš naujo priimti sprendimą dėl vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo. Komisija pažymėjo, jog „Išvadoje nėra nurodyta, kokiu galiojančiu teisės aktu buvo nustatyta, jog Žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekte nurodytuose sklypuose 323, 323a ir 324a yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai” ir vertino, jog „šiuo atveju Parko direkcija neturėjo teisėto pagrindo teikti Išvadai, jog Atsakovo žemės sklype yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, kadangi ši aplinkybė nėra pagrįsta galiojančiais teisės aktais“. Skunde nurodoma, kad Komisijos motyvai nesudarė pagrindo patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, todėl toks Komisijos sprendimas yra naikintinas. Duodama išvadą dėl pritarimo/nepritarimo miškotvarkos projektui, Direkcija privalo atsižvelgti į miškotvarkos projekto sprendinių ir/arba procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams, susijusiems su saugomų vertybių apsauga. Nagrinėjamu atveju Direkcija savo išvadoje pateikė objektyvius duomenis nurodydama, kad 138 kvartale 323 ir 324 sklypuose yra inventorizuota Europos bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, ir todėl šiuose sklypuose negali būti suprojektuoti atitinkami (šiuo atveju plynieji) kirtimai. Teikiama išvada yra paremta tiesiog objektyviais duomenimis, o nepritarimas planuojamai ūkinei veiklai - nuosekli Direkcijos teisinės funkcijos vykdymo išvada pagal Direkcijos turimus objektyvius duomenis. Vertinant skundžiamų Raštų teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkrečius teisinius santykius sukuriančius aplinkosauginius saugiklius, dėl kurių Direkcija negalėjo duoti pritariančios išvados Miškotvarkos projektui, kuriame buvo numatyti pagrindiniai (plynieji) kirtimai „Natura 2000” teritorijose. Todėl ta aplinkybė, kad VMT adresuotu Raštu buvo pateikta teisiniu požiūriu lakoniška (ar nepakankamai išsamiai motyvuota) išvada - pats atsisakymas suderinti Miškotvarkos projektą remiantis aplinkosauginiais motyvais nelaikytinas neteisėtu. Direkcija, vykdydama jai pavestas aplinkosaugines funkcijas, nustatė, kad 138 kvartalo 323 ir 324 sklypai atitinka Buveinių aprašo 48 punkte nustatytus buveinės „9050 Žolių turtingi eglynai“ kriterijus. Šiuos duomenis Direkcija pateikė Aplinkos ministerijai, kuri privalo minėtą buveinę įtraukti į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Pagal Gražutės regioninio parko tvarkymo plano 3 punktą, Buveinių nuostatais nustatytas reglamentavimas yra taikomas vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Todėl terminas, nuo kurio taikomi nustatyti ribojimai, yra Buveinės kriterijų nustatymas, o ne galutinis administracinės procedūros aktas - Vyriausybės nutarimas ar Europos Komisijos aktas. Nustačius buveinės „9050 Žolių turtingi eglynai“ kriterijus, atsiranda tiesioginis pagrindinių kirtimų draudimas. Tačiau net ir ta aplinkybė, kad toks draudimas tiesiogiai negalėtų būti taikomas dėl Komisijos nurodyto išaiškinimo (jog nėra galiojančio galutinio teisės akto dėl buveinės „9050 Žolių turtingi eglynai“ nustatymo aktualiuose žemės sklypuose), nelemia, kad Direkcija būtų galėjusi pateikti teigiamą išvadą Miškotvarkos projektui vien todėl, kad šie žemės sklypai patenka į „Natura 2000” teritoriją ir joje yra planuojama ūkinė veikla - pagrindiniai miško kirtimai - patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo sritį. Remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau - PAV įstatymas) ir kitais, skunde nurodytais, teisės aktais atsakovė teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo atlikti Miškotvarkos projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nes planuojama ūkinė veikla (toliau - PŪV) pagal Miškotvarkos projektą planuojama atlikti saugomoje „Natura 2000“ teritorijoje. Neatlikus privalomos procedūros dėl planuojamų miško kirtimų poveikio „Natura 2000” teritorijai Direkcijos neigiama išvada buvo duota pagrįstai.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovės skundu nesutinka, kadangi skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir tinkamai motyvuotas. Nurodo, kad atsakovės skundas yra atmestinas, kadangi jis grindžiamas neegzistuojančiomis bei klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, skundo motyvai prieštarauja vienas kitam, dauguma teiginių grindžiami ne teisės normomis, o subjektyvia atsakovės Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcijos nuomone. Skundą padavusi atsakovė Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcija skundo pagrindu nurodo, kad Komisijos motyvai nesudarė pagrindo patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo, tačiau šis argumentas atmestinas. Komisija sprendimu nustatė, kad Parko direkcijos Išvada yra paremta iš esmės vienintele faktine aplinkybe, t. y. kad Žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekte nurodytuose sklypuose yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, tačiau Išvadoje nėra nurodyta, kokiu galiojančiu teisės aktu buvo nustatyta, jog Žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekte nurodytuose sklypuose yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai. Taip pat Komisija pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Parko direkcijos Išvadoje nurodyta Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, yra inventorizuota ir patvirtinta Aplinkos ministerijos Europos Bendrijos buveinių sąraše. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir Parko direkcijos atstovų Komisijos posėdžio metu teikti žodiniai paaiškinimai. Taigi, Komisijos sprendimo išvados yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pačios Atsakovės atstovų paaiškinimais. Atsakovė savo skundą teismui motyvuoja aplinkybe, kad Direkcija savo išvadoje pateikė „objektyvius duomenis“, kad 138 kvartale 323 ir 324 sklypuose yra inventorizuota Europos Bendrijos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, todėl Komisija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ši buveinė neinventorizuota ir tuo pagrindu tenkinti skundo. Šis Atsakovė teiginys nepagrįstas. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kurie pagrįstų Europos Bendrijos buveinės 9050 inventorizavimą Pareiškėjai priklausančiuose sklypuose Direkcijos 2021-09-24 Išvados teikimo metu, t. y. buveinės nėra Aplinkos ministerijos Europos Bendrijos buveinių sąraše, atsakovės menama Buveinės inventorizacija nėra fiksuota jokiu teisės aktu. Iki šiol nėra aišku, kokio teisės akto pagrindu grindžiamas būtent šios buveinės inventorizavimo faktas pareiškėjai priklausančiame sklype. Atsakovė esant šią faktinę esminę aplinkybę tik deklaruoja, tačiau jos buvimo nepagrindžia. Atsakovė Buveinės inventorizavimo grindžia aplinkybe, kad Direkcija pateikė Aplinkos ministerijai duomenis apie tai, kad 138 kvartalo 323 ir 324 sklypai atitinka Buveinių aprašą, todėl Aplinkos ministerija privalo įtraukti buveinę į Buveinių sąrašą. Tačiau Atsakovė nenurodo jokio teisės akto, kuris pagrįstų Aplinkos ministerijos pareigą įtraukti žemės sklypus į Buveinių sąrašą pagal Parko direkcijos nurodymus. Laikytina, kad vien tik Parko direkcijos duomenų pateikimas Aplinkos ministerijai nesudaro pagrindo teigti, kad Europos Bendrijos buveinė 9050 jau buvo inventorizuota Išvados pateikimo metu. Atsakovės Parko direkcijos atstovas, duodamas paaiškinimus Komisijos posėdyje, tiesiogiai patvirtino, kad Buveinės pareiškėjos Miško ūkio paskirties sklype nei skundžiamos Išvados teikimo metu, nei Komisijos posėdžio metu nebuvo inventorizuota. Atsakovė Išvados pagrįstumą grindžia ir ta aplinkybe, kad teigiamą išvadą galėjo pateikti tik po to, kai atlikta privaloma procedūra dėl miško kirtimo poveikio aplinkai. Tačiau šis Išvados motyvas buvo pateiktas tik skunde, - pačioje Išvadoje šio motyvo nėra. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Kadangi šio motyvo skundžiamoje Išvadoje nėra, šio motyvo pateikimas teisme negali legitimuoti skundžiamos Išvados, šis fakto klausimas (dėl poveikio aplinkai) nėra šios bylos dalykas ir pareiškėja dėl jo plačiau nepasisako, tačiau nurodo, kad aplinkybė, jog miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra „Natura 2000“ teritorijoje, nesudaro visiškai jokio pagrindo teigti, kad dėl šios priežasties prieš tvirtinant miškotvarkos projektą reikalinga atlikti poveikio aplinkai analizę.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos atsiliepime į atsakovės Direkcijos skundą nurodo, kad su pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo dalimi - Tarnybai pareikštais reikalavimais ir prašymais - Tarnyba nesutiko teikdama atsiliepimą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, o taip pat nesutinka ir šioje administracinėje byloje. Tarnyba 2021-09-23 gavo Rengėjo parengtą vidinės miškotvarkos projektą 2021-2031 metams miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačiusi, kad privati miško valda, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Gražutės regioninio parko Šventosios hidrografinį draustinį, Tarnyba, vadovaudamasi Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 33.2 papunkčiu, kreipėsi į Direkciją, prašydama pateikti motyvuotas išvadas dėl miškotvarkos projekto. Direkcija 2021-09-24 raštu Nr.V3-584(7.13) „Dėl išvados pateikimo vidinės miškotvarkos projektui” nepritarė pateiktam miškotvarkos projektui. Taisyklių 34 punkte imperatyviai nurodyta, kad gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas. Tarnyba, gavusi neigiamą Direkcijos išvadą, 2021-09-27 raštu Nr. (39.8)-R2-2565 „Dėl vidinės miškotvarkos projekto“, nurodydama teisės aktų normas, faktines aplinkybes ir motyvus, informavo Rengėją, kad vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas dėl Direkcijos pateiktos neigiamos išvados. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas (aktualioje Taisyklių redakcijoje 34 p. atitinka Taisyklių, redakcijos galiojusios iki 2021-09-10, 29 p.) administracinėje byloje Nr. eA-8-629/2019 (2019-01-16 nutartis), pažymėjo, jog Tarnybos sprendimas nederinti ginčo vidinės miškotvarkos projekto yra ne jos diskrecijos teisės išraiška, o nustačius aplinkybę, kad pateiktas vidinės miškotvarkos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, privalomų atlikti veiksmų pasekmė, t. y. nustatęs teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, šis viešojo administravimo subjektas privalėjo atlikti teisės aktuose nurodytus veiksmus. Taigi, Tarnyba, gavusi neigiamą išvadą iš išvadas teikiančios institucijos, galėjo ir privalėjo atlikti tik šį veiksmą – netvirtinti vidinės miškotvarkos projekto, kol projekto rengėjas nepašalina nurodytų trūkumų. Tarnybos nuomone, netvirtindama vidinės miškotvarkos projekto Tarnyba nepažeidė jokio teisės akto, reglamentuojančio vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimą. Tarnybai teisės aktai nesuteikia diskrecijos teisės kvestionuoti kitų valstybės institucijų ir/ar įstaigų (Tarnybai nepavaldžių institucijų ir/ar įstaigų) sprendimų (teikiamų išvadų) dėl vidinės miškotvarkos projektų. Taisyklių 34 punkte imperatyviai nurodyta, kad gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas, todėl, jei ir išvadas teikiančių institucijų ir/ar įstaigų sprendimai galimai būtų neteisėti, Tarnybai negali kilti atsakomybė už kitų valstybės institucijų ir/ar įstaigų galimai neteisėtus sprendimus ir/ar galimai neteisėtą veiką. Tarnyba taip pat pažymi, kad jei teismas spręstų, kad Direkcijos išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, vadovaujantis Konstitucinio teismo jurisprudencija, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, sutiktina, kad turėtų būti naikinamas ir Tarnybos sprendimas netvirtinti vidinės miškotvarkos projekto, tačiau ,kaip jau buvo paminėta, Tarnybai negali kilti atsakomybė už kitų valstybės institucijų ir/ar įstaigų galimai neteisėtus sprendimus ir/ar galimai neteisėtą veiką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašo pareiškėjos skundą Valstybinei miškų tarnybai atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. T. individuali įmonė atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta:

Pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas).

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. T. individualios įmonės 2021-09-01 buvo sudaryta Privačios miško valdos miškotvarkos projekto sutartis, kuria M. T. individuali įmonė įsipareigojo parengti vidinės miškotvarkos projektą privačiai miško valdai, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-09-30 pateikė Valstybinei miškų tarnybai (toliau – ir VMT) M. T. parengtą vidinės miškotvarkos projektą Žemės sklypui.

Valstybinė miškų tarnyba 2021-09-23 raštu Nr. (39.8)-R2(MŪPS)-441 kreipėsi į Direkciją ir nurodė, kad Miškų tarnyboje 2021-09-20 buvo gautas tvirtinimui projekto autoriaus M. T. parengtas vidinės miškotvarkos projektas miško žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas patenka į Gražutės regioninio parko, Šventosios hidrografinio draustinio, Natūra 2000 BAST saugomas teritorijas. Vadovaujantis Taisyklių 33 punkto, 33.2 papunkčio bei 34. punkto nuostatomis, prašė raštu per 5 darbo dienas pateikti motyvuotas išvadas dėl vidinės miškotvarkos projekto.

Direkcija 2021-09-24 pateikė Valstybinei miškų tarnybai išvadą dėl Žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekto (toliau – Išvada), nurodydama, kad 138 kv. 323 ir 324 skl. inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai. Nurodė, kad Europos Bendrijos svarbos buveinėje negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medelyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Direkcija 2021-09-24 Išvadoje nurodė, jog nepritaria 323, 323a, 324a sklypuose suprojektuotiems plyniems kirtimams.

Valstybinė miškų tarnyba 2021-09-27 raštu M. T. nurodė, kad 2021-09-20 gavo M. T. parengtą vidinės miškotvarkos projektą privačiam miško Žemės sklypui. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybinės kadastro duomenų bazėje, nustatyta, kad Žemės sklypas patenka į Gražutės regioninio parko, Šventosios hidrografinio draustinio, Natūra 2000 tinklo BAST saugomas teritorijas. Vadovaujantis Taisyklių 33. punkto, 33.2 papunkčio bei 34. punkto nuostatomis Miškų tarnyba kreipėsi į Parko direkciją su prašymu pateikti motyvuotas išvadas dėl šio miškotvarkos projekto. Parko direkcija Išvada nepritarė parengtam miškotvarkos projektui bei išdėstė nepritarimo motyvus. Informavo, kad vadovaujantis Taisyklių 34 punkto nuostatomis, parengtas miškotvarkos projektas privačiam miško Žemės sklypui dėl Parko direkcijos motyvuotos neigiamos išvados, netvirtinamas.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini) kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau - Komisija) ir prašė: 1) panaikinti Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcijos 2021-09-24 raštą ,,Dėl išvados pateikimo vidinės miškotvarkos projektui“ Nr. V3-584(7.13); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021-09-27 raštą Nr. 39.8(-R2-2565); 3) įpareigoti Sartų ir Gražutės regioninio parko direkciją iš naujo pateikti išvadą dėl miško valdos, plotas 6,3 ha, (duomenys neskelbtini) vidinės miškotvarkos projekto; 4) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą iš naujo priimti sprendimą dėl vidinės miškotvarkos projekto privačiam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), tvirtinimo.

Komisija 2021-12-14 sprendimu Nr. 21R1-293(AG1-255/09-2021) (toliau – Komisijos sprendimas) skundą patenkino ir nutarė: 1) panaikinti Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcijos 2021-09-24 raštą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021-09-27 raštą Nr. 39.8(-R2-2565); 3) įpareigoti Sartų ir Gražutės regioninio parko direkciją iš naujo pateikti išvadą dėl vidinės miškotvarkos projekto; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą iš naujo priimti sprendimą dėl vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo. Komisija konstatavo, kad Išvadoje nėra nurodyta, kokiu galiojančiu teisės aktu buvo nustatyta, jog Žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekte nurodytuose sklypuose 323, 323a ir 324a yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, todėl pripažino, jog Parko direkcija neturėjo teisėto pagrindo teikti Išvadai, kad pareiškėjos žemės sklype yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, kadangi ši aplinkybė nėra pagrįsta galiojančiais teisės aktais. Komisija pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog Parko direkcijos Išvadoje nurodyta Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, yra inventorizuota ir patvirtinta Aplinkos ministerijos Europos Bendrijos buveinių sąraše. Komisijos sprendime nurodyta, kad šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir Parko direkcijos atstovų Komisijos posėdžio metu teikti paaiškinimai, jog 2021-04-12 žemės sklype buvo atliekamas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti vertingi eglynai bei dėl jų pateiktos išvados Aplinkos ministerijai, tačiau Aplinkos ministro įsakymas dėl Europos Bendrijos svarbos buveinės 9050, Rūšių turtingi eglynai, šiuo metu nėra priimtas. Komisija konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad šiuo metu galiojančiu teisės aktu pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype būtų inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai. Komisija sprendė, kad esant šioms aplinkybėms, Valstybinės miškų tarnybos 2021-09-27 Raštas, kuris buvo priimtas remiantis išimtinai tik Parko direkcijos Išvada, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Siekiant ginčą išspręsti iš esmės, taip pat panaikino ir Parko direkcijos Išvadą, kadangi tik panaikinus Parko direkcijos Išvadą, atsakovė Valstybinė miškų tarnyba galės iš naujo iš esmės spręsti klausimą dėl pareiškėjos Valstybinei miškų tarnybai pateikto vidinės miškotvarkos projekto Žemės sklypui tvirtinimo. Panaikinus Parko direkcijos Išvadą ir Valstybinės miškų tarnybos 2021-09-27 Raštą dėl šiame sprendime nustatytų minėtų individualių teisės aktų trūkumų, Komisija tenkino ir išvestinius pareiškėjos skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Dėl skundžiamo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Atsakovė Direkcija skundžia Komisijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą remiantis tuo, kad panaikintoje savo Išvadoje pateikė objektyvius duomenis, jog 138 kvartale 323 ir 324 sklypuose yra inventorizuota Europos bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, todėl šiuose sklypuose negali būti suprojektuoti plynieji kirtimai, taip pat remiantis tuo, kad vertinant pareiškėjo skundžiamų Raštų teisėtumą turi būti atsižvelgiama ir kitus teisės aktus, kurie reguliuoja konkrečius aplinkosauginius teisinius santykius, dėl kurių Direkcija negalėjo duoti pritariančios išvados Miškotvarkos projektui, todėl vien tai, kad VMT buvo pateikta nepakankamai išsamiai motyvuota išvada, pats atsisakymas suderinti Miškotvarkos projektą, remiantis aplinkosauginiais motyvais, nelaikytinas neteisėtu. Direkcija nurodo, kad pagal Gražutės regioninio parko tvarkymo plano 3 punktą, Buveinių nuostatais nustatytas reglamentavimas yra taikomas vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, todėl terminas, nuo kurio taikomi nustatyti ribojimai, yra Buveinės kriterijų nustatymas, o ne galutinis administracinės procedūros aktas - Vyriausybės nutarimas ar Europos Komisijos aktas. Direkcijos manymu, net ir ta aplinkybė, kad nėra galiojančio galutinio teisės akto dėl buveinės 9050, Žolių turtingi eglynai, nustatymo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypuose nereiškia, kad Direkcija būtų galėjusi pateikti teigiamą išvadą Miškotvarkos projektui, nes šie žemės sklypai patenka į „Natura 2000” teritoriją, todėl remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo atlikti Miškotvarkos projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurių neatlikus Direkcijos neigiama išvada buvo duota pagrįstai.

Iš tokių atsakovės Direkcijos skundo argumentų matyti, kad ginčijamo Komisijos sprendimo esminio argumento - kad Direkcijos Išvada, jog pareiškėjos žemės sklype yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, Rūšių turtingi eglynai, nėra pagrįsta galiojančiais teisės aktais ir tokia buveinė nėra patvirtinta Aplinkos ministerijos Europos Bendrijos buveinių sąraše - atsakovė iš esmės neginčija, tik nurodo, kad jos Išvada turėtų būti laikoma pagrįsta ir teisėta dėl to, kad veiklos apribojimai buveinėse 9050 turi būti taikomi nuo Buveinės kriterijų nustatymo momento, o ne nuo galutinio administracinės procedūros akto - Vyriausybės nutarimo ar Europos Komisijos akto -įsigaliojimo, o taip pat Išvada turėtų būti laikoma pagrįsta dėl kitų motyvų, kurie nebuvo nurodyti Išvadoje, o būtent dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo atlikti Miškotvarkos projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurių neatlikus Direkcijos neigiama išvada buvo duota pagrįstai.

Teismas konstatuoja, kad atsakovės Direkcijos skundas ir jame dėstomi argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja įstatymams ir aiškiai bei nuosekliai teismų praktikai, todėl nesudaro pagrindo naikinti teisiniais argumentais tinkamai pagrįstą ir teisėtą Komisijos sprendimą.

Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą pirmąjį atsakovės Direkcijos argumentą, kad neigiamai išvadai dėl Miškotvarkos projekto duoti pakako objektyvių duomenų apie 138 kvartale 323 ir 324 sklypuose inventorizuotą Europos bendrijos svarbos buveinę 9050 ir kad terminas, nuo kurio taikomi atitinkami veiklos ribojimai, yra Buveinės kriterijų nustatymas, o ne galutinis administracinės procedūros aktas, patvirtinantis buveinės 9050 statusą. Toks teisinio reguliavimo aiškinimas iš esmės paneigia pačią teisės, kaip aiškiai apibrėžtų ir viešai visiems žinomų (paskelbtų) teisės normų visumos, esmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); įstatymai turi būti paskelbti viešai (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstatuota ir tai, kad konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).

Šis konstitucinis reikalavimas, be kita ko, detalizuojamas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas), kurio 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, kad Teisės aktų registro objektai yra ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai.

Taigi, oficialiai nepaskelbti teisės aktai negalioja, todėl negali sukelti jokių pasekmių ir jais vadovautis nėra teisinio pagrindo kol jie nepaskelbti įstatymo nustatyta tvarka.

Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (toliau - ir Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo tikslas – nustatyti buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, jų taikymo tvarką ir duomenų apie buveinių apsaugai svarbias teritorijas aprašymo ir pateikimo reikalavimus (Tvarkos aprašo 1 p.).

Šis Tvarkos aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatantiems vietoves, atitinkančias buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, ir teikiantiems pasiūlymus dėl jų įtraukimo į aplinkos ministro tvirtinamą Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai (toliau – Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas) (Tvarkos aprašo 2 p.).

Tvarkos aprašo 111 punktas numato, kad asmuo, nustatęs vietovę, atitinkančią buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, užpildo šios Tvarkos 2 priede pateikiamą duomenų apie „Natura 2000“ vietoves pateikimo anketą.

Pagal Tvarkos aprašo 112 punktą, užpildyta anketa pateikiama Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri registruoja pateiktus pasiūlymus. Per 1 mėnesį Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įvertina pateiktų duomenų tikslumą ir patikimumą. Prireikus duomenis patikslinti, ji kreipiasi į pasiūlymą teikusį asmenį, atitinkamos saugomos teritorijos direkciją ar kitą kompetentingą instituciją, galinčią patikslinti pateiktus duomenis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, įvertinusi gautą pasiūlymą, priima sprendimą, ar pateikta vietovė atitinka buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus. Priėmusi teigiamą sprendimą, ji parengia pasiūlymą dėl Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo pakeitimo ir pateikia Aplinkos ministerijai tvirtinti.

Nurodytas Tvarkos apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas patvirtina, kad vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą ir jo pakeitimus tvirtina Aplinkos ministerija, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tik parengia atitinkamą pasiūlymą Aplinkos ministerijai. Todėl atsakovės Direkcijos skundo argumentas, jog pakanka vien to, kad Direkcija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nustatė, jog 138 kvartalo 323 ir 324 sklypai atitinka buveinės „9050 Žolių turtingi eglynai“ kriterijus ir nuo kriterijų nustatymo turi būti taikomi nustatyti veiklos ribojimai visiškai nepagrįstas, nes tokie ribojimai gali būti taikomi tik įsigaliojus galutiniam teisės aktui, kuriuo vietovė įtraukiama į atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą. Tą sprendžia tik Aplinkos ministerija, o ne Direkcija ar Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Tik teisės aktų nustatyta tvarka viešai paskelbtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto teisės aktas atitinka konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, todėl Direkcija negali savo administracinių sprendimų grįsti draudimais ir reikalavimais, kurie nėra įtvirtinti nustatyta tvarka priimtame ir viešai paskelbtame teisės akte. Tuo tarpu Direkcija savo skunde iš esmės įrodinėja, kad tiek Komisija turėjo, tiek teismas turėtų vadovautis aplinkosauginiais reikalavimais, kurie būtų taikomi, jeigu pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimame žemės sklype būtų nustatyta Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, kurios kriterijus galimai atitinka pareiškėjos žemės sklypas. Kitaip tariant, Direkcija savo Išvadą grindė ne galiojančiu teisės aktu, o įsitikinimu ir prielaidomis, kad toks teisės aktas turėtų būti priimtas pagal Direkcijos turimus objektyvius duomenis.

Byloje nėra ginčo, kad Direkcijos pateikta Išvada nėra pagrįsta galiojančiais teisės aktais, kad Išvadoje nurodyta Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050 nėra patvirtinta Aplinkos ministerijos Europos Bendrijos buveinių sąraše. Tai paneigiančių duomenų nebuvo pateikta ir teismui, todėl teismas konstatuoja, kad Komisija pagrįstai pripažino, jog Direkcija neturėjo teisėto pagrindo teikti Išvadą, kad pareiškėjos žemės sklype yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, kadangi ši aplinkybė nėra pagrįsta galiojančiais teisės aktais. Teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, jog galiojančiu teisės aktu pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype būtų patvirtinta Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, dėl kuriai taikomų plyno kirtimo ribojimų buvo pateikta neigiama Direkcijos Išvada. Todėl toks administracinis aktas, kuris grindžiamas draudimais, neįtvirtintais teisės aktuose, nėra teisėtas.

Teismas atmeta ir antrąjį Direkcijos skundo argumentą, kad Komisijos sprendimas neteisėtas dėl to, jog Komisija nevertino, kad Išvada atitinka kitus aplinkosaugos reikalavimus, taikytinus „Natura 2000” teritorijoms, todėl ji negali būti kitokia.

Pažymėtina, kad pati Direkcijos Išvada yra grindžiama tik vienintele faktine aplinkybe - Žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekte nurodytuose sklypuose 323, 323a ir 324a yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, kurioje draudžiami plyni kirtimai. Jokių kitų priežasčių ar motyvų, kodėl turėtų būti teikiama neigiama išvada, Direkcija Išvadoje nenurodė. Todėl tik skunde teismui Direkcijos nurodoma aplinkybė, kad kitokios išvados Direkcija negalėjo pateikti, nes nebuvo atlikta privaloma procedūra dėl miško kirtimo poveikio aplinkai vertinimo, nėra šios bylos dalykas.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla tu atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-706/2014).

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kurią iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022).

LVAT praktikoje akcentuojama, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

Pažymėtina ir tai, kad LVAT jurisprudencijoje akcentuojama, jog individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).

Taip pat LVAT pabrėžia, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, todėl viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018). Administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. A-556-34/2014 ir kt.).

Įvertinus nurodytą teismų praktiką ir nustatytas ginčo aplinkybes darytina išvada, kad Komisija neturėjo pagrindo ginčijamą Direkcijos Išvadą vertinti analizuodama visus įmanomus motyvus, kurie galėtų pagrįsti Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, jeigu tie motyvai nebuvo nurodyti pačioje Išvadoje. Juo labiau, kad nagrinėjant ginčą Komisijoje atsakovė Direkcija savo Išvados teisėtumo net negrindė tais motyvais, kuriuos nurodo skųsdama Komisijos sprendimą teismui.

Teismas konstatuoja, kad Direkcijos Išvada buvo grindžiama tik vienu motyvu, kuris nėra pagrįstas jokiu galiojančiu teisės aktu, todėl kitų skundžiamo administracinio akto motyvų nurodymas teisminio ginčo metu neturi įtakos nepagrįstais ir neteisėtais motyvais grindžiamo Direkcijos administracinio akto teisėtumo vertinimui.

Taigi, teismui pateikto Direkcijos skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Komisijos sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, nes komisija pagristai konstatavo, jog Direkcija neturėjo teisėto pagrindo teikti Išvadą, kad pareiškėjos Žemės sklype yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos buveinė 9050, nes jokiu galiojančiu teisės aktu tokia buveinė nėra nustatyta pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype. Teismas pripažįsta, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog tokiomis aplinkybėms ir Valstybinės miškų tarnybos 2021-09-27 Raštas turi būti naikinamas, nes jis buvo priimtas remiantis išimtinai tik neteisėta Direkcijos Išvada, todėl taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atitinkamai pagrįstai Komisija tenkino ir išvestinius pareiškėjos skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus iš naujo.

Nors teismas, atsižvelgiant į Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (toliau – Taisyklės) reglamentavimo ypatumus, iš esmės sutinka su atsakovės VMT atsiliepimo argumentais, kad Tarnyba gavusi skundžiamą neigiamą Direkcijos Išvadą negalėjo priimti jokio kito sprendimo, tačiau nustačius Išvados neteisėtumą VMT Sprendimas taip pat privalo būti naikinamas, nes jis yra grindžiamas nepagrįsta ir neteisėta Išvada kaip vieninteliu sprendimo pagrindu. Pagal Konstitucinio teismo jurisprudenciją iš neteisės negali atsirasti teisė. Tai reiškia, kad ankstesniais neteisėtais sprendimais pagrįsti vėlesni viešojo administravimo subjektų sprendimai negali būti laikomi teisėtais, nepaisant to, kad kitokio sprendimo viešojo administravimo subjektas negalėjo priimti. Šiuo atveju nepanaikinus skundžiamų abiejų atsakovų sprendimų pareiškėjo teisės nebūtų apgintos, nes Administracinių ginčų komisija, o apskundus jos sprendimą taip pat ir teismas, turi išspręsti kilusį ginčą iš esmės ir nepalikti jokio teisinio neapibrėžtumo tolesniems teisiniams ginčo šalių santykiams.

Pažymėtina, kad atsakovės Direkcijos pozicija teisme įrodinėti Išvados teisėtumą kitais motyvais, nei Išvada buvo priimta, yra ne tik prieštaraujanti minėtai teismų praktikai, bet ir neracionali. LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą - šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014). Todėl skundžiamas Komisijos sprendimas, įpareigojantis Direkciją iš naujo pateikti išvadą dėl vidinės miškotvarkos projekto, neužkerta kelio Direkcijai taikyti visus, jos nuomone, su ginču susijusius teisės aktus ir savo sprendimą grįsti visais argumentais ir motyvais, kuriuos Direkcija laiko taikytinais šiai ginčo situacijai. Tačiau tai, kad savo Išvadą Direkcija galėjo pagrįsti kitais motyvais ir argumentais nedaro teisėta Išvados, kuri buvo priimta nesant tam teisinio pagrindo, t. y. nepagrįsta jokiu galiojančiu teisės aktu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, komisija teisingai taikė ginčui aktualius teisės aktus ir vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika, todėl naikinti Komisijos sprendimo nėra teisinio pagrindo ir atsakovės Direkcijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

2022-04-20 pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė jų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Prašyme nurodyta, išlaidas sudaro 700 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą, o pateiktas 2022-04-19 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad advokatei UAB „(duomenys neskelbtini)direktorius sumokėjo 700 Eur. Teisines paslaugas advokatė byloje teikia pagal 2021-10-20 sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 2021/71.

Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus rekomenduojamus galimus priteisti maksimalius užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius ir į byloje pareiškėjai suteiktų advokato paslaugų apimtį teismas konstatuoja, kad 700 Eur suma už advokatės suteiktas teisines paslaugas pareiškėjai neviršija maksimalios priteistinos sumos, nes pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo parengimą maksimali priteistina suma galėtų būti 3 995,2500 Eur, t. y. beveik šešis kartus didesnė nei prašo priteisti pareiškėja. Todėl pareiškėjai priteistina už advokato teikiamas teisines paslaugas sumokėta 700 Eur suma, kuri yra visiškai adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.

Nors byloje yra du atsakovai, kurių administracinius aktus ginčijo pareiškėja, ir jų abiejų administraciniai aktai buvo panaikinti Komisijos sprendimu, tačiau bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai priteistinos tik iš atsakovės Direkcijos, kadangi atsakovės Valstybinės miškų tarnybos kaltės dėl nepagrįsto ir neteisėto jos sprendimo priėmimo nėra.

Taisyklių 34 punkte imperatyviai nurodyta, kad „<...> gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių 29 punkto nuostatas, kurios aktualioje Taisyklių redakcijoje atitinka 34 punktą, administracinėje byloje Nr. eA-8-629/2019 pažymėjo, jog Tarnybos sprendimas nederinti ginčo vidinės miškotvarkos projekto yra ne jos diskrecijos teisės išraiška, o nustačius aplinkybę, kad pateiktas vidinės miškotvarkos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, privalomų atlikti veiksmų pasekmė, t. y. nustatęs teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, šis viešojo administravimo subjektas privalėjo atlikti teisės aktuose nurodytus veiksmus.

Teismas sutinka su atsakovės VMT argumentu, kad gavusi neigiamą išvadą iš Direkcijos galėjo ir privalėjo atlikti tik netvirtinti vidinės miškotvarkos projekto, nes tą imperatyviai įpareigoja Taisyklės. Tokiu būdu, netvirtindama vidinės miškotvarkos projekto, atsakovė VMT pati savo veiksmais nepažeidė jokio teisės akto, reglamentuojančio vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimą, o jos sprendimo neteisėtumą lėmė pateiktos Direkcijos Išvados neteisėtumas. Kadangi Valstybinei miškų tarnybai teisės aktai nesuteikia diskrecijos teisės kvestionuoti kitų valstybės institucijų teikiamų išvadų dėl vidinės miškotvarkos projektų, tai nustačius, kad išvadas teikiančių institucijų sprendimai yra neteisėti, Valstybinei miškų tarnybai negali kilti atsakomybė už kitų valstybės institucijų neteisėtus sprendimus, kurių nepaisyti ji negali.

Remiantis nuodytais argumentais ir Taisyklių teisinio reguliavimo ypatumais, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai priteisiamos iš Direkcijos, kurios neteisėta Išvada lėmė ir VMT neteisėto sprendimo priėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Atsakovės Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos skundą atmeti kaip nepagrįstą.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021-12-14 sprendimą Nr. 21R1-293(AG1-255/09-2021) palikti galioti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 700 Eur (septynis šimtus eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka