- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- eA-8-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03416-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lygnum“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos UAB Lygnum
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lygnum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lygnum“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo: V. K.) dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lygnum“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2016 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba): 1) 14 027,40 Eur bendrai patirtų nuostolių, kilusių dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo prašomos priteisti 14 027,40 Eur nuostolių atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dalyje dėl 14 027,40 Eur sumos priteistinų nuostolių; 3) 21 175,83 Eur dydžio realiai pareiškėjo patirsiamų nuostolių ateityje, įpareigojant atsakovą šiuos nuostolius atlyginti iki 2020 m. vasario 1 d.; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo prašomos priteisti 21 175,83 Eur nuostolių atlyginimo sumos nuo 2020 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dalyje dėl 21 175,83 Eur sumos priteistinų nuostolių; 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde apžvelgė miškų ūkio paskirties 6,5000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), įsigijimo 2014 metais, individualaus miškotvarkos projekto parengimo ir jo pateikimo derinti Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritoriniam poskyriui 2015 m. sausio mėn., bei administracinės nuobaudos (90 Eur baudos) V. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), parengusiam minėtą miškotvarkos projektą, skyrimo aplinkybes. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatomis ir teigė, kad Bendrovė, įsigijusi Žemės sklypą, galėjo gauti pajamas tik gavusi atitinkamus nustatytos formos leidimus, suteikiančius teisę jai vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą pagal V. K. paruoštą ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintą bei patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą, tačiau Tarnybos pareigūnai visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė šį projektą derinti ir tvirtinti.
3. Pareiškėjas nepagrįstais atsakovo veiksmais laikė Tarnybos pareigūnų atsisakymą tvirtinti ir registruoti minėtą vidinės miškotvarkos projektą, nurodant, kad Bendrovė Žemės sklype pagrindinius miško kirtimo darbus galėtų vykdyti tik tada, kai jame augantis medynas būtų pasiekęs gamtinės brandos amžių, – tai, pareiškėjo teigimu, yra būdinga tik į II miškų grupę patenkantiems miškams, tačiau ne Žemės sklype augančiam III miškų grupės medynui. Pareiškėjas tvirtino, kad Tarnyba neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens pastabas ir paaiškinimus, jog, pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais atskiros draustinių miškų dalys gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms, o, pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu, o ne atskiri Tarnybos pareigūnai. Tiek 2014 metais, tiek ir šiuo metu Aplinkos ministerijos teikimu Vyriausybės yra aiškiai nustatyta ir viešai paskelbta, jog Žemės sklype visas augantis miškas yra priskirtas III miškų grupei. Tarnybos pareigūnai be jokio teisinio pagrindo atsisakė derinti parengtą vidinės miškotvarkos projektą, neteisėtai reikalavo, kad jame būtų suprojektuotos ūkinės priemonės, būdingos ne III grupės miškams, bet II grupės miškams. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos pareigūnai atliko veiksmus neturėdami tam įgaliojimų – veikė ultra vires (liet. viršydami įgaliojimus), ir taip pažeidė teisėtus jo interesus, suvaržė ir apribojo jo teises, padarydami žalą, kuri turi būti atlyginta.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas paaiškino, jog jis Žemės sklype siekė gauti konkretaus dydžio pajamas, pelną ir tokiu būdu užtikrinti Bendrovės teisėtų interesų tenkinimą, taip pat planavo realiai vykdyti teisėtą ūkinę veiklą pagal V. K. skaičiavimus, kurie buvo nurodyti jo parengtame ir Tarnybai pateiktame tvirtinti vidinės miškotvarkos projekte. Jeigu Tarnyba būtų dar 2015 m. vasario 3 d. atlikusi teisėtus veiksmus, Bendrovė 2015 m. kovo 10 d. būtų gavusi 13 394,38 Eur dydžio pajamas ir šio dydžio pinigų sumą vėl galėjusi panaudoti savo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslų įgyvendinimui, gavusi pelną. Atitinkamai pareiškėjo naudai skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos – minimalūs nuostoliai, kurių dydis šiai dienai būtų lygus 633,02 Eur. Be to, pareiškėjas tvirtino dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų netekęs galimybės 2020 metais antra eile atlikti teisėtai minėtame miškotvarkos projekte suprojektuotus kitus pagrindinius atvejinius kirtimus, iš kurių 2020 metais būtų gavęs 21 175,83 Eur pajamų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Tarnybos pareigūnų neteisėtus veiksmus, atsisakant derinti vidinės miškotvarkos projektą, parengtą privačiai miško valdai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) miško botaniniame draustinyje. Atsakovas teigė, kad Tarnybai 2015 m. sausio 13 d. pateiktame vidinės miškotvarkos projekte miško valda buvo suskirstyta į 6 taksacinius sklypus. Sklypuose Nr. 13a ir Nr. 15b esančių medynų amžius buvo nurodytas pasiekęs III miškų grupės amžių ir juose buvo suprojektuoti pirmos eilės atvejiniai kirtimai. Sklypuose Nr. 12, Nr. 13b ir Nr. 15a esančių medynų amžius buvo nurodytas pasieksiantis III miškų grupės amžių po 5 metų ir juose buvo suprojektuoti antros eilės atvejiniai kirtimai. Sklype Nr. 11 buvo suprojektuotas pirmos eilės atrankinis kirtimas, iškertant beržus, kurių amžius nurodytas pasiekęs III miškų grupės amžių. Tačiau, atsakovo vertinimu, visuose minėtuose sklypuose medynai nebuvo pasiekę gamtinės brandos amžiaus, todėl negalėjo būti suprojektuoti kirtimai. Atsakovas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) miško botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais gali būti kertami tik gamtinę brandą pasiekę medynai. Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2015 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-4K-01-03 pareiškėjo atstovas V. K. informuotas, kad parengtas vidinės miškotvarkos projektas vertinamas blogai ir nederinamas. Šis Tarnybos atsisakymas nebuvo nustatyta tvarka apskųstas. Atsakovo vertinimu, minėtas pranešimas apie atsisakymą derinti blogai parengtą vidinės miškotvarkos projektą yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.
7. Atsakovas tvirtino, kad, prieš įsigydama ginčo sklypą, Bendrovė žinojo, jog šis sklypas yra (duomenys neskelbtini) miško botaniniame draustinyje, kas ir nurodoma V. K. parengtame žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekte. Todėl tiek pareiškėjui, tiek V. K. turėjo būti žinoma Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad ekosistemų apsaugos miškuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA grupės miškuose, reikalavimai. Atsakovas apžvelgė veiklai botaniniuose draustiniuose taikytiną teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad nepaisant to, jog (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio miškas yra priskirtas III grupės miškams, šiame botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais gali būti kertami tik gamtinę brandą pasiekę medynai. Vidinės miškotvarkos projekto pateikimo metu nė vienas medynas nebuvo pasiekęs gamtinės brandos, todėl V. K. pateiktas vidinės miškotvarkos projektas buvo nesuderintas. Atsakovas paaiškino, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-243 kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl galimų plynų kirtimų (duomenys neskelbtini) miško botaniniame draustinyje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2006 m. balandžio 6 d. atsakyme paaiškino, kad projektuojant kirtimus reikia vadovautis Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintinų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 167.1. papunkčiu. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas 2015 m. gegužės 4 d. rašte Nr. KBS-0504/02 informavo Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinį poskyrį, kad (duomenys neskelbtini) botaninis draustinis buvo įsteigtas siekiant išsaugoti liepinio skroblyno asociacijos bendrijas ir jas sudarančius vertingus medynus su skroblais. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 114 punkte nurodyta, kad vertingų rūšių medynuose draudžiami pagrindinio naudojimo kirtimai. Aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-949 yra patvirtinta Marijampolės apskrities miškų tvarkymo schema, miškų grupės ir pogrupiai, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miško botaniniame draustinyje esantys miškai priskiriami II grupės specialios paskirties miškams (ekosistemų apsaugos miškams).
Atsiliepimas
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog jis prarado galimybę gauti atitinkamus leidimus miškui kirsti ir naudotis savo nuosavybe. Atsakovo nuomone, ginčo vidinės miškotvarkos projekte numatytas priemones Bendrovė galės įgyvendinti medynams pasiekus gamtinės brandos amžių. Be to, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 patvirtinto Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše (toliau – ir Kompensacijų išmokėjimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka, Bendrovė gali pretenduoti į kompensaciją už veiklos apribojimus privačioje miško valdoje. Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėjo 2015 m. negautų ir 2020 m. negautinų pajamų dydžiai buvo nepagrįstai paskaičiuoti remiantis V. K. parengtu, bet iki šios dienos nesuderintu ir nepatvirtintu vidinės miškotvarkos projektu bei Aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1027 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Dl-204 „Dėl vidutinių nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagal atskiras medžių rūšis kainų nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintomis vidutinėmis nenukirsto miško 1 kietmetrio kainomis.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė pareiškėjo poziciją, prašė jo skundą tenkinti.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lygnum“ skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 8 d. iš S. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis įsigijo miškų ūkio paskirties 6,5000 ha ploto Žemės sklypą. V. K., atstovaudamas pareiškėją, Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyriui 2015 m. sausio 13 d. pateikė derinti vidinės miškotvarkos projektą. Projektas buvo parengtas privačiai miško valdai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiai (duomenys neskelbtini) miško botaniniame draustinyje, VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos 78 kvartalo 11, 12, 13 ir 15 sklypuose.
12. Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinis poskyris 2015 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-4K-01-03 išnagrinėjo pateiktą vidinės miškotvarkos projektą ir pranešė, kad, nepaisant to, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio miškas yra priskirtas III miškų grupei, vadovaujantis rašte nurodytais teisės aktais, (duomenys neskelbtini) botaninio draustinio miškuose pagrindiniais neplynais kirtimais gali būti kertami tik gamtinę brandą pasiekę medynai. Taip pat nurodė, kad šiuo metu nė vienas medynas nėra pasiekęs gamtinės brandos, todėl suprojektuoti kirtimai pažeidžia reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, parengtas vidinės miškotvarkos projektas buvo įvertintas blogai ir atsisakyta jį derinti.
13. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir priėjo išvadą, kad Tarnybai nėra pareigos kiekvienu konkrečiu atveju suderinti rengėjo pateiktą vidinės miškotvarkos projektą. Vidinės miškotvarkos projektų derinimas yra Tarnybos diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Teismo vertinimu, Tarnybos pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. Dl-406 patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) 29 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo (jo atstovo) veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė negali naudoti Žemės sklypo. Teismas nevertino Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2015 m. sausio 20 d. rašto Nr. S-4K-01-03 pagrįstumo bei teisėtumo, nes šis raštas nebuvo skundžiamas nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Tarnybos pareigūnai miškotvarkos projekto derinimo darbus atliko netinkamai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, buvo pripažinti neįrodytais ir atmesti. Kadangi nebuvo vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą buvo atmestas, taip pat atmestas ir jo išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas.
III.
14. Pareiškėjas UAB „Lygnum“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, kartu iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, priteisiant 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
15. Pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, netinkamai taikė įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra beveik be motyvų. Pareiškėjas pastebi, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsižvelgė į vienintelį faktą – buvo ar nebuvo Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2015 m. sausio 20 d. raštas Nr. S-4K-01-03 (kuris buvo adresuotas net ne Bendrovei, o V. K.) apskųstas nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, jokie teisės aktai neįtvirtina būtinybės, siekiant žalos (nuostolių) atlyginimo, pirmiausiai neteisėtus atsakovo veiksmus apskųsti teismui ir tik vėliau, teismui konstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų faktą, iš naujo kreiptis į teismą su skundu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Priešinga teismo pozicija yra nepagrįsta jokiais teisės aktais, o tai laikytina grubiu ir esminiu proceso teisės normų pažeidimu.
16. Pareiškėjo nuomone, teismo motyvai iš esmės prieštarauja teismų praktikai, visiškai neatitinka civilinės atsakomybės instituto paskirties ir esmės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia teismų praktikos pavyzdžių, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje A4-1030/2006); vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo pripažinimo ir įpareigojimo tinkamai atsakyti į jo prašymą, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo institucijos veiksmai ir neveikimas yra teisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-943/2007).
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad vidinės miškotvarkos projektų derinimas yra Tarnybos diskrecijos teisė, bet ne pareiga, ir tokį argumentą laiko niekuo nepagrįstu, neatitinkančiu bylos faktų, nelogišku ir kt. Pareiškėjas pabrėžia, kad paties teismo pacituotos Projektų rengimo taisyklių 27 ir 29 punktų nuostatos patvirtina, jog vidinės miškotvarkos projekto derinimo procedūra apima pareigūnams imperatyviai nustatytus, laike apibrėžtus veiksmus, kurių rezultatas gali būti dvejopas: arba toks projektas per 10 darbo dienų yra suderinamas ir išsiunčiamas Tarnybai, arba rengėjui išdėstomos priežastys, dėl kurių toks projektas nederinamas, ir nurodomi taisytini aspektai, todėl minėta procedūra negali būti atliekama pareigūnų nuožiūra (įgyvendinant diskrecijos teisę). Rengėjo tinkamai, vadovaujantis visais teisės aktais, parengto privačios miško valdos vidinio miškotvarkos projekto suderinimas, kaip tam tikra įstatyme nustatyta asmens nuosavybės teisės įgyvendinimo sąlyga, yra Tarnybos pareigūnų pareiga, o priešingas aiškinimas lemtų absurdiškas situacijas, prieštarautų teisinės valstybės principams. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas taip pat nepagrįsta laiko ir minėtu argumentu grindžiamą teismo išvadą, jog Tarnybos pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju atitiko Projektų rengimo taisyklių 29 punkto reikalavimus.
18. Pareiškėjas tvirtina nesuprantantis teismo motyvo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Bendrovė negali naudoti savo nuosavybės teisėmis turimo Žemės sklypo, tokį motyvą laiko abstrakčiu, nesupranta tokio motyvo ryšio su skundo dalyku. Pareiškėjas nurodo niekada neteigęs, jog jis negali naudotis Žemės sklypu, bet pažymi, jog dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų jo galimybės naudoti Žemės sklypą buvo nepagrįstai apribotos. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose aiškiai, konkrečiai, nuosekliai, vadovaudamasis teisės normomis, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nustatė jam jau padarytų ir ateityje realiai būsiančių nuostolių (žalos) dydį, jį pagrindė byloje esančių įrodymų visuma. Atsakovas atsiliepime į skundą buvo minėjęs kažkokias galimybes Bendrovei naudoti Žemės sklypą, bet jų nesukonkretino, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo nuomone, teismas atsakovo įrodymų trūkumus vertino pareiškėjo nenaudai, kas yra neteisinga ir neleistina, pažeidžia įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad Kompensacijų išmokėjimo tvarkos aprašas jo atžvilgiu negali būti taikomas, nes jo patirtų nuostolių kilmė neatitinka nė vienos iš šio aprašo taikymo sąlygų, t. y. šis aprašas yra taikomas tik tuomet, kai atitinkamos institucijos veikia teisėtai, bet dėl to yra suvaržomos atitinkamos privačių asmenų turtinės teisės, o nagrinėjamu atveju atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės pagrindas yra jo neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjui kilo žala. Pareiškėjui tapus Žemės sklypo savininku, šio sklypo naudojimo režimas dėl įsteigtos saugomos teritorijos nesikeitė, todėl jis neturi teisės gauti kompensaciją, numatytą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas tvirtina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie V. K. pateiktame derinti miškotvarkos projekte esančių duomenų neteisingumą, todėl Bendrovei atlygintina turtinė žala pagrįstai yra apskaičiuota remiantis šiais duomenimis.
19. Pareiškėjas toliau apeliaciniame skunde apžvelgia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, susijusius su žalos atlyginimu, teisėtų lūkesčių principu, pakartoja savo skundo argumentus apie Tarnybos atsisakymą derinti V. K. pateiktą vidinės miškotvarkos projektą, kuris, jo nuomone, yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, ir atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą pats nurodė, jog Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarime (duomenys neskelbtini) miško botaninio draustinio miškai yra priskirti III miškų grupei. Pareiškėjo teigimu, kiti atsakovo teismui pateikti įstaigų raštai yra nesvarbūs, nes jie nebuvo viešai paskelbti, jų turinys iki bylos nagrinėjimo teisme pareiškėjui nebuvo žinomas. Pareiškėjo nuomone, remiantis jo teisiniais argumentais, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144, 146 ir 147 straipsnių nuostatomis, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai netyrė bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, susijusių su bent viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą, ir siekiant užtikrinti dvipakopio teisminio administracinių bylų išnagrinėjimo principą, teisingiausia būtų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis ir motyvais. Jo nuomone, Tarnybos pareigūnams yra suteikta teisė arba derinti vidinės miškotvarkos projektą, arba jo nederinti, raštu išdėstant to priežastis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, laikantis teisės normų reikalavimų. Atsakovas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad teisės aktai neįtvirtina būtinybės pareiškėjui prieš kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo pirmiausiai apskųsti neteisėtus veiksmus. Atsakovo nuomone, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė Tarnybos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neprarado galimybės gauti atitinkamus leidimus miškui kirsti ir naudotis savo nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo.
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
24. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismo sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti. Baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
25. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą yra ABTĮ nuostatų ir administracinio proceso principų laikymasis. Vienas iš pagrindinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą tikslų – tinkamas teisingumo vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-189/2011). Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas teisės į tinkamą procesą principas. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5374-756/2018).
26. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, netinkamai taikė įstatymą, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
28. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
29. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.
30. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.
31. Pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą (nuostolius) kildina iš nepagrįstų ir neteisėtų Tarnybos pareigūnų veiksmų, kuriais buvo atsisakyta suderinti bei patvirtinti pareiškėjo užsakymu trečiojo suinteresuoto asmens V. K. paruoštą vidinės miškotvarkos projektą. Toks projektas buvo būtina sąlyga leidimų, suteikiančių teisę pareiškėjui vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą, bei pajamų iš jam priklausančio nuosavybės teise Žemės sklypo gavimui.
32. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Tarnybos pareigūnų neteisėtus veiksmus, atsisakant derinti vidinės miškotvarkos projektą, parengtą privačiai miško valdai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) miško botaniniame draustinyje. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) miško botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais gali būti kertami tik gamtinę brandą pasiekę medynai, todėl Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2015 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-4K-01-03 pareiškėjo atstovas V. K. informuotas, kad parengtas vidinės miškotvarkos projektas vertinamas blogai ir nederinamas.
33. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos pareigūnų veiksmus vertino tik Projektų rengimo taisyklių aspektu, t. y. pareigūnų diskrecijos teisės atsisakyti derinti vidinės miškotvarkos projektą turėjimu, o atsižvelgdamas į tai, jog Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2015 m. sausio 20 d. raštas Nr. S-4K-01-03 nebuvo tikrinamas teismine tvarka, jo visiškai nevertino ir konstatavo, kad Tarnybos pareigūnai miškotvarkos projekto derinimo darbus atliko laikydamiesi teisės aktų reikalavimų.
34. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė minėto administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011). Kitoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006). Teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-332/2007, 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3159/2012).
35. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ta aplinkybė, jog Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2015 m. sausio 20 d. raštas Nr. S-4K-01-03 nėra nuginčytas ir pripažintas neteisėtu įstatymų nustatyta tvarka, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas šioje byloje, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, turėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai Tarnybos pareigūnai atsisakė derinti parengtą vidinės miškotvarkos projektą, t. y. analizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar valdžios institucija ir jos valstybės tarnautojai (pareigūnai) pareiškėjo atžvilgiu veikė teisėtai ar neteisėtai ir savo argumentuotas išvadas dėl šių klausimų pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3159/2012).
36. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas Tarnybos pareigūnų veiksmų iš esmės nevertino ir apsiribojo konstatavimu, kad jie nėra pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, t. y. jie nėra nuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vidinės miškotvarkos projektų derinimas yra atsakovo diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, jog Tarnybos sprendimas nederinti ginčo vidinės miškotvarkos projekto yra ne jos diskrecijos teisės išraiška, o nustačius aplinkybę, kad pateiktas vidinės miškotvarkos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, privalomų atlikti veiksmų pasekmė, t. y. nustatęs teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, šis viešojo administravimo subjektas privalėjo atlikti teisės aktuose nurodytus veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, taip pat nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo ir priimti visapusiškai pagrįsto, t. y. teisingo, sprendimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendime nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
38. Pirmosios instancijos teismo padaryti materialiosios ir proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).
39. Atsižvelgdama į tai, kad, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, administracinė byla yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. ginčas dar vis nėra išspręstas iš esmės, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lygnum“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.