- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-57-885/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-01054-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo K. P. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas ir buvo pripažinta 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 80 Eur piniginė sankcija, ją vykdant pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. GA28625616, įsigaliojusiu 2025 m. gegužės 9 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta 80 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. balandžio 6 d. 12.17 val. Latvijos Respublikoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), greitkelyje (duomenys neskelbtini) siena ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, kur leistinas greitis negali viršyti 50 km/h, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė „Toyota Yaris Cross“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 72 km/h greičiu (atsižvelgiant į įrangos paklaidą), leistiną greitį viršydama 22 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas patenkintas ir pripažinta 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 80 Eur piniginė sankcija, ją vykdant pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota piniginę sankciją sumokėti per du mėnesius nuo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties įsiteisėjimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Skunde aukštesniajam teismui prašoma: 1) panaikinti skundžiamą nutartį ir atsisakyti pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos institucijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti, kad toks sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio nuostatas; 3) konstatuoti, jog neįrodyta, kad pareiškėjui sprendimas įteiktas tinkamai; 4) taikyti kasacinio teismo praktiką ir bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti.
3.1. Manytina, kad užsienio valstybės institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai ir faktiškai įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vien tik tai, kad pašto siunta nebuvo grąžinta siuntėjui, negali, taip pat neturi būti laikoma įrodymu, jog dokumentas pasiekė adresatą. Tokią poziciją patvirtina kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika, kurios nesilaikymas iš esmės yra pažeidžiantis teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus.
3.2. Pažymima, kad dėl netinkamo sprendimo įteikimo pareiškėjas neteko objektyvios galimybės teikti paaiškinimus ir nurodyti faktinį transporto priemonės vairuotoją, taip pat ginčyti tokį sprendimą kilmės valstybėje. Laikytina, kad tokios aplinkybės yra aiškus EŽTK 6 straipsnio pažeidimas, ką ne kartą yra konstatavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas.
3.3. Skundžiama nutartis yra grindžiama prielaida, kad sprendimas buvo gautas vien dėl to, jog pašto siunta nebuvo sugrąžinta siuntėjui. Toks argumentavimas neatitinka administracinio proceso principų bei prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Be to, šiuo atveju nepateikta bylos medžiaga, nėra jokių pažeidimo užfiksavimo fotonuotraukų ar vaizdo įrašų. Toks įrodymų trūkumas laikytinas esminiu ir kelia abejonių dėl paties pažeidimo padarymo fakto.
3.4. Akcentuojama, jog Bendrovė neidentifikavo faktinio transporto priemonės tik todėl, kad ji nebuvo informuota apie vykdomą administracinį procesą. Tokiu būdu pati Institucija savo veiksmais eliminavo galimybę laiku pateikti vairuotojo duomenis, kurie nurodomi skunde aukštesniajam teismui. Taip pat nepaneigta teismui pateikta nuomos sutartis.
3.5. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju yra akivaizdžiai pažeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimas 2009/299/TVR. Be to, nesilaikyta žemesniojo teismo praktikos tapačiose bylose, kuriose nuosekliai konstatuota, jog nesant įrodymų apie tinkamą sprendimo įteikimą, taip pat neidentifikavus faktinio vairuotojo, užsienio valstybės institucijos sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje.
4. Atsiliepimų į pateiktą skundą, nušalinimų ar kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Skundas atmetamas
5. 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniame sprendimo dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms Nr. 2005/214/TVR (toliau – ir Pamatinis sprendimas) 6 straipsnyje yra numatyta tai, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal šio Pamatinio sprendimo 4 straipsnį perduotus sprendimus bei nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Kaip matyti iš skundžiamos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties motyvų, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti nei Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1-12 punktuose numatyti pagrindai, kurie leistų teismui atsisakyti pripažinti piniginę sankciją.
6. Taip pat pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, iš esmės neperžiūri sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo atsakingo asmens kaltės požiūriu, nesprendžia atsakingo asmens kaltės klausimo ar paskirtos sankcijos teisingumo, todėl apygardos teismas nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, jog šiuo atveju piniginė sankcija turėjo būti paskirta faktiniam transporto priemonės vairuotojui, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-164-497/2025). Šią išvadą patvirtina ir Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalies taisyklė, kad pagal šio Pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, sprendimai pripažįstami bei vykdomi už konkrečius nusikaltimus, tarp jų – ir elgesį, pažeidžiantį kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus, – jei už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės.
7. Skunde aukštesniajam teismui taip pat nurodoma, jog pareiškėjas laiku negavo teismo jam siųstų dokumentų dėl užsienio valstybėje priimto sprendimo, dėl to negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą ir apskųsti jam paskirtą finansinę baudą. Šie argumentai yra grindžiami Lietuvos Respublikos nacionalinių teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl būtinybės įsitikinti, kad visi su priimtu procesiniu sprendimu susiję dokumentai buvo tinkamai įteikti suinteresuotam asmeniui. Vis dėlto pažymėtina, kad iš Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „g“ punkto bei BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatų seka, jog tinkamą minėto pranešimo įteikimo tvarką numato ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, o šį sprendimą priėmusios valstybės (Latvijos Respublikos) nustatytos procesinės taisyklės (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-268-1053/2025). Dėl to nėra pagrindo šioje byloje vadovautis skunde nurodoma Lietuvos teismų praktika, kurioje nagrinėjami procesinių dokumentų įteikimo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus klausimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla buvo nagrinėta pagal rašytinę procedūrą, tačiau asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. Be kita ko, liudijime taip pat nurodyta, kad: „<...> priimtas sprendimas per tris darbo dienas nuo priėmimo dienos buvo išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Europos Transporto priemonių ir vairuotojų informacijos sistemoje (EUCARIS) registruotu adresu kaip paprasta pašto siunta, įteikta adresatui įdedant ją į jo pašto dėžutę ir be gavimo parašo“. Liudijime pažymėta, jog tais atvejais, kai pašto siuntos negalima įteikti adresatui, visos pašto siuntos nedelsiant grąžinamos siuntėjui, nurodant neįteikimo priežastį (b. l. 18). Šios aplinkybės iš esmės paneigia skundo teiginius, jog nebuvo įrodyta, kad sprendimas dėl finansinės sankcijos paskyrimo nebuvo tinkamai įteiktas.
8. Papildomai pažymėtina, kad kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO, per 2025 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teisme buvo priimti 40-imt procesinių sprendimų, susijusių su piniginių sankcijų pripažinimu ir vykdymu, kas verčia abejoti pareiškėjo teiginiais, jog nei vienu atveju įmonė negavo su minėtais procesais susijusių dokumentų. Pastebėtina, kad tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas gautas iš oficialios informacinės sistemos (EUCARIS), taigi būtent aptariamos įmonės valdymo organams tenka atsakomybė pateikti tikslius ir teisingus kontaktinius duomenis nurodyto pobūdžio sistemoms ir registrams. Nors sutiktina su tuo, kad kai kuriose bylose dėl piniginių sankcijų pripažinimo ir vykdymo priimti sprendimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau ši aplinkybė aukštesniojo teismo nesaisto, kadangi šį skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas vadovaujasi aukštesniųjų teismų suformuota praktika (žr. pvz., Vilniaus apygardos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-164-497/2025, 1S-242-1072/2025, 1S-268-1053/2025, 1S-19-932/2026, 1S-41-817/2026 ir kt.).
9. Be kita ko, bylos medžiagoje taip pat yra 2026 m. sausio 19 d. mokėjimo išrašas (b. l. 57), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 19 d. galimai atliko 80 Eur dydžio pavedimą į 2025 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąja sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtimi nurodytas baudžiamosios bylos Nr. E1-4214-990/2025 numeris. Vis dėlto, vien ši aplinkybė savaime nepaneigia 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tapačios praktikos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-817/2026).
10. Remiantis aukščiau išdėstytu, nėra pagrindo vertinti, jog aptariamu atveju buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo procesinės teisės ar apribota jo teisė į gynybą, dėl to spręstina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo ją keisti ar naikinti
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 365¹ straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo K. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.